Kas?
nervina, kad as is vis apie ja galvoju!
As pats
jau vien mintis pradeda nervinti apie mirty
Nenervuoja niekas, nes per daug retai kyla tokios mintys, o jeigu ir kyla galvoji, kad visgi isties nenori baigt dienelių ligos patale ar kur nors tarp brolių bomžų ir pan., o pabėgt nuo to nepabėgsi, tai kam graužti save.
gyvent atsibodo?
Man velnioniškai skanus gyvenimas, todėl aš juo mėgaujuosi. Dangau, Maže, kaip čia apie mirtį
stengiuosi apie ja negalvoti, matyt gyvenimas per daug mielas ir zavus…
O kodel kazkas turetu nervinti? Nu lygtais nieks nenervina
nezinomybes baime. Negryztamumo irgi. Ir kazkiek gal, skausmas/kancia kas daznai palydi mirti
Nera laiko galvot apie mirti juk gyvenimas pertrumpas,kad galvot apie mirti
Manęs nenervuoja,tik gal biškį gasdina…norėčiau numirt tyliai ir ramiai,kad nereikėtų daug kentėt,pavyzdžiui,nenorėčiau baigt savo dienelių ligoninės palatoj,prijungta prie visokių aparatų,geriau mirt šiltoj savoj lovoj
o kodel turetu nervuoti?
Mirsiu tai mirsiu-baisus cia dalykas?!
Mane nervina, kad viskas baigsis…
Negalvoju
nenervina niex. pf…
priklauso nuo aplinkybiu … o apie mirti galvok sau pati isveikata…
giminiu tuntas apie mano karsta trikuo9si mano pomirtinis noras mane is karto laidoti ir mano mirties sukaustyto veido niekam nedemonstruoti bus ispildytas
Nervina kad po mirties negalesiu alaus pagurksnuoti
O siaip stengiuosi apie ja negalvoti…jaunas as dar mirti
baisu, kad ble tris paras nepudytu pasarvoje ir + kad nelaidotu o kremuotu bo ciuju ne kas puti po biskeli