Iš kur ateina liūdesys?
kaip manot-kokia yra liūdesio priežastis…?
iš kur jis ateina?
ar jum taip nebuna-kad sčdint-iš nieku nieko užslenka liūdesio debeselis…
kokios jis jum spalvos…?
buna kad net liudnos dainos klausant liudesys apima…
buna kad kas nors pasako kazka negera ir liudna daros…
buna kad pati sau kazko nepadarai arba isvis nesupranti ka darai…tada liudesys irgi apima…
kaip manai-liudeti sveika?
Liudesys - tai savotishkas susitaikymas su situacija ir atsipalaidavimas ilsintis sielai…
dažniausiai mane liūdesys aplanko tada, kai tam yra rimta priežąstis.aišku…būna ir išimčių.manau kad retsykiais paliūdėti yra sveika.tada supranti kas ir kaip…daug ką apgalvoji
Liudesys atsiranda is neismanymo…
SAKAI?
liūdesys…iš ilgesio…iš meilės…iš skausmo…iš gyvenimo…
kartais dziaugiuosi atejus liudesiui…nes tik tada randu laiko apmastymui, tik tada ateina genealios mintys kaip toliau kurti gyvenima…
bet ne visada liudesys yra sveikas…
na, pykti yra tikrai nesveika, neseniai skaičiau, kad pyxtant išsiskiria nuodingos medžiagos, kurios gali žymiai patrumpinti gyvenimo trukmę 
gal ir liūdesys turi panašų poveikį 
atsakanti į temą:
šiaip tas liūdesys gali būti dviejų rūšių:
- tox, kurį labiau tiktų vadinti bloga nuotaika…na, aš kartais ją specialiai pasidarau (dažniausiai su muzikos pagalba), kai nori ką gražaus papaišyti…apsilankykit mano profily ir suprasit, ką turiu omeny
- kai užplūsta pesimizmas, pasidaro pikta ant viso pasaulio ir t.t.
tas debesėlis būna tox pilkas su visokiom rudom priemaišom-šlykštu
nežinau, dažniausiai tas liūdesys atsiranda dėl nuovargio…arba dėl mėnulio (na, dėl visokių nesąmonių su miegu ir emocijomis dažniausiai kaltinu mėnulį
)…dar būna, kai susipyxtu su kuo nors…arba kas įskaudina…žodžiu patyrus neigiamas emocijas…va…
Liūdesys…pastaruoju metu jis man pradėjo dažnai kompaniją palaikyt… dažniausiai būna tik šast ir man nosytė nukabinta… ir išvis man nuotaikos dažnai kinta (neveltui vėžiukas esu)…tik liūdesys lankos daug dažniau…manau, jis kyla iš skausmo, pasiilgimo, vidinės tragedijos…
pritarsiu
liudesys reikalingas kad butum sawim. kad suprastum kad lauki laimes
Gal ir sveika yra liūdesys, gal tai psichikos atsipalaidavimo forma…Kita vertus, nereikia liūdesio painioti su depresijos simptomais, kurie gali išsivystyti labai nepastebėtai, o jūs galvosite, kad tai vis dar liūdesys. Ir ko gi man taip liūdna jau pusę metų, kodėl gi man sunku apversti liežuvį, kodėl negaliu pasakyti to ko noriu pasakyti, kodėl galva tokia tuščia, aš nieko negirdžiu ir nesugebu suprasti net ir paprasčiausių dalykų, kuriuos man sako artimi žmonės…
manai laimingi zmones neliudi…?-man atrodo-kad liudi…
… 
labai pritariu del susitaikymo… ir dar noreciau prideti, kad tai kazkokia nevilties forma, kai supranti, kad nieko 
nebegali pakeist…
… o del spalvos- ti nzn., tik zinau, kad jis dazniausiai buna slapias
ateina kai tu nori kad jis ateina jei nenori jiss neateina
keistas tas jausmas
na is kur jis ateina nezinau, bet nueina i psichologo priimamaji…