Richard Bach "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra"

Richard Bach "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra"

man labai patiko Mirkt)

Prieš kelias savaitės radau šią knygutę namie ir prieš kelias dienas per valandėlę perskaičiau.

Įspūdžiai… keistoki. Buvau girdėjęs apie šią knygutę daug, tačiau baigęs skaityti - nelikau sužavėtas. Žinoma, mintys įdomios, tačiau kūrinys - keistai pateiktas. Viena vertus labai trumpas, kad pasakyti kažką, kita vertus - perteikiant esamą įdėją net pernelyg ilgas. Galėjo perpus trumpesnį parašyti, būtų pats tas.

Asmeniškai mane labiau "Tiltas per amžinybę" sužavėjo, jei jau kalbėt apie R. Bacho kūrybą.

pries vertindamis sia knyga pasiskaitykite ka pats bachas pasakoja apie savo kuryba. sita knyga visiskas gliukas. ji nereali,tik todel iad rasytojas visa tai isgyveno, jis jautesi taip kaip knygoje jauciasi d.l.zuvedra. cia aprasomi kazkokie nepaasiskinami bacho sielos potyriai. galvoju beprotisklai fainai jeigu zmogus sugeba tai isgyventi. tokiu vienetai.

o man patiko knyga ;]

labai gera knyga Šypsena

Ši knyga panaši į greitą maistą,puikiai subalansuota masėms,neišrankiam skoniui.Dauguma ją perskaitę iškart rimtais filosofais pasijaučia,prasmes atranda.Gilintis nereikia,viskas paprasta ir aišku,alegorija įkandama net vaikui.
Niekaip nesuprantu,kodėl ši knyga taip dievinima?
Banaloka rašliava ir tiek.

verta gaisti laika Šypsena

graziems sapnams nuteikia.rimciau nepaveike ji manes.kaip ir alchemikas

Ir vistiek sugrįžtu prie "Tilto per amžinybę". Ten - ne ką prastensi ir (realesni?) sielos potyriai aprašyti. Galbūt, tokių žmonių išties nėra daug, tačiau jeigu nori viską aprašyti - daryk tai patraukliai. Kita vertus… kiek tenka skaityti atsiliepimų patrauklumo netrūksta ir "Džonatanui Livingstonui Žuvėdrai"…

gal šitą knygą perskaičiau per vėlai. gal reikėjo, kai buvau 10 metų Nekaltas nežinau. Bacho visiškai nemėgstu visų pirma dėl stiliaus, kuris man nėra malonus skaitymui. nemėgstu tokio, tiesiog rašytojo specifika, kuri nėra priimtina. ir net labai smarkiai. perskaičiau 2 knygas įsitikinimui, kad jos nėra kardinaliai skirtingos. antra buvo berods “Iliuzijos”. tas pats. nekreipiant dėmesio į stilių, aš jose neradau absoliučiai nieko naujo. perskaičiau per vėlai, todėl kad visa tai kas ten yra rašoma jau buvau permasčius pati, be knygų. čia radau tik tam tikrą viso to pateikimą. kaip vieną knygą perskaičius pasakė mama, “kad aš jau ir taip viką žinau”. todėl šito rašytojo knygos man negalėjo nieko duoti. nepakenčiamas stilius - jau skonio dalykas

Isties trumpa savotisko stiliaus bet nuostabi knyga kuri kaip ir dauguma panasaus pobudzio knygu verce pamastyti Gerai

is pradzu maniau,kad knyga gili,idomi ir prasminga,taciau veliau man eme atrodyti,jog ten daug pilstymo is tuscio i kiaura

Skaitėm neseniai literatūros pamokoj ištraukas. Iš visų šiais metais skaitytų kūrinių literatūros pamokoje, šis labiausiai sujudino mane. Stengiausi atsakinėti per pamokas, gerai parašiau interpretaciją, nes kūrinys patiko. Toks lengvas, suprantamas ir sukelia norą dirbt pamokoj. Cha cha Šiaip, kai baigsiu skaityt visas knygas, kurias žadu perskaityt, manau ir šitą paimsiu lengvam paskaitymui. :]

sakyciau gal per daug istempa…nu bet skaitoma…

Teko ir man skaityti šitą reikalą. Nu nebloga knyga, nieko negaliu sakyt, tik kad mintys jau senai žinomos ir šiek tiek apsitrynusios jau.

Bet man tai vis tiek paliko gana didelį įspūdį… Girtas

nereali knyga

visiškai reali, paimama į rankas, ir netgi perskaitoma…

neskaichiau… o apie ka ten…?