S.u.d.as yra puikus žodis, leidžiantis išreikšti visas mūsų gyvenimo apraiškas. Tai pati plačiausia sąvoka. Spręskite patys!
Neprietėlius gali turėti sušiktą snukį, o jūs - sušiktą likimą. Namuose turite savo likimo draugę, kurios galvoj vienas s.u.d.as, o vaikai - tikri tešlagalviai. Rūkote s.u.d.ą, nusipirkote s.u.d.ą, pardavinėjate s.u.d.ą, pametėte s.u.d.ą ir radote s.u.d.ą, liepiate kitiems ėsti s.u.d.ą ar dvėsti. Ir s.u.d.as - viską pamiršote.
Galite apsišikti arba apakti, nugyventi s.u.d.iną gyvenimą. Vieni žino, kad aplink juos vienas s.u.d.as, o kitiems nėra skirtumo, tai savas ar svetimas s.u.d.as. Dar kitiems - visur vien s.u.d.auja.
Gatvėse ar namuos įrėpliojate į karvės ar arklio s.u.d.ą, šuns s.u.d.ą, katės s.u.d.ą. Ant galvos šika balandžiai ir varnos. s.u.d.as būna šviežias ir sudžiūvęs, kietas ir skystas, o kartais - viena tryda. Kartais šikimas praeina sėkmingai, o kartais ir apsišikame ar reikia daryti klizmą. Šikama ir plonom juostytėm, ir storais gabalais, rožinėmis frikadelėmis, marmuro raštais ir mėlynių juoduma.
Kai kurios dienos šaltos kaip s.u.d.as, kitos - šiltos kaip s.u.d.as, o likusios - vien kaip s.u.d.as. S.u.d.as sukelia džiaugsmą ir liūdesį, atneša laimę ir nesėkmę. Kai kurie s.u.d.ai nesmirga, o nemažai yra daiktų, kurie smirda kaip tikras s.u.d.as.
Kai kuri muzika džeržgia kaip perdimas. O reikalus galima atlikti greičiau ar lėčiau nei nusišikt. O s.u.d.o gali būti per daug, per mažai, ar išvis nebūti jokio s.u.d.o. s.u.d.as būna krūvomis ar pavieniui, kalnai ir upės. Ant s.u.d.o galima užlipti, įlipti, įsirioglinti, įsėsti. s.u.d.as gali užkristi, uždribti, užtvenkti, apsemti, nuskandinti. Iš jo galima iššokti, nusišluostyti, jį galima peržeglioti, nors dauguma žmonių niekaip jo neatsikrato.
Yra neblogo ir kvailo, beprasmio ir rimto s.u.d.o. Kartais jo reikia kaip vandens ar ugnies. O kartais nenorite jokio s.u.d.o. Galite maišyti s.u.d.ą arba iškišti užpakalį pro langą ir šikti ant viso pasaulio. kartais viska, ką paliečiate, virsta s.u.d.u, o kitąkart plaukiate per s.u.d.o vandenyną iš kurio išlipate kvapnus kaip rožiniu Kelno vandeniu pasišlakstęs.
S>U>D>AS! Kaip dedate skersą ant visko pasaulyje - tai bazinė žaliava iš kurios gaminamos plytos naujam pasauliui ("pasaulį seną išardysim, kas būvo s.u.d.s - virs viskuo". Ar tai neįrodo, kad Visata atsirado Didžiojo pirstelėjimo metu kai purptelėjo Didysis s.u.d.as? Atsiminkite tai kiekvienąkart, kai einate į tualetą ar į krūmus. Ir jei pažinote savo s.u.d.ą, - jums nereikia pažinti nieko daugiau!
Tada gal nevartokime zodzio s.u.d.as . Sakydami zodi S**as, net nepagalvojame kad tai yra taip slykstu, o kai perskaitai sio zodzio savoka, tikrai pasidaro slykstu