Greit bus 10 metu kai Europos krepsinis neteko savojo mocarto D.Petroviciaus-nuostabaus tritaskiu ir perdavimu virtuozo, nuostabaus driblingo meistro.Beje as jo nuotraukas idejes buvau tiesa niekas gal net neatsimine tokio, o jis tikrai buvo europos Jordanas.Vienuose rungtynese jis galedavo pelnyti 50tsk,kitose beveik nieko taciau visda naudingumo koeficentas buvo didelis.Dar turbut daug kas atsimena, kaip zalgirieciai budapeste isejo asaromis apsipyle, o virtuozas laike trofeju savo rankose isdidziai.Barselonoje jis atvede iki sidabro Kroatija kartu su kukociumi ir Radja.Avarija ateme si virtuoza galbut visiems laikams mes tokio nebeturesim.Gaila,kad jus dabr jau tokiu idealu nepripazistat,jums tik NBA pagyru ir pinigu maisai rupi
jo,fantastiskas buvo krepsininkas,nors ir visu musu labai nekenciamas.Manau jog si tema daug kam neidomi, nes cia juk renkasi vieni pienburniai kurie tuo metu dar ropojo su pampersais.Pas juos visiskai iskreiptas supratimas apie krepsini,apie ir visu laiku geriausiaja Lietuvos krepsinio komanda.Dabar juk tikrosios krepsinio vertybes mazai bepripazistamos.Dekui uz demesi.
Jo pamenam, neseniai ziurejau M. Jordano geriausiu metimu desimtuka, ten Petroviciui teko sudalyvauti ozhkucio, pro kuri prasklende M.J. ir nerealu metima padare, vaidmenyj. Tik stovejo issiziojes ir zoorejo…
Tai tokie mano atsiminimai apie ji. O is tiesu tai jis tik dar vienas talentingas jugas buvo (kroatus ir juodkalniecius uzskaitau jugams ).
O jugu kaip zinia megt nereikia
Anyway, ilsekis ramybeje, DUDE
Draženas Petrovičius – super geras žaidėjas, čia nieko nepasakysi.
Europoje NUMBER ONE EVER – Arvydas Sabonis.
Kad ir kaip krūtai varytų Petrovičius ir visa ta balkaniška kompanija – nemėgau jų ir nemėgsiu. Tu čia užsimeni apie kažkokius "idealus", kurių dabar jau "niekas nepripažįsta", ir t.t. ir pan. Tai va – gali eiti šiknon visa sušikta to meto "Cibona" su savo sportiško elgesio ir jugoslaviško džentelmeniškumo "idealais". Galėtum dar papasakoti, koks Petrovičius buvo morališkai tyras ir švarus, kaip gerbdavo savo varžovus, kaip sportiškai elgėsi aikštelėje, kaip mokėdavo garbingai priimti pralaimėjimą …
Labai "puikiai" atrodai, visus čia iš anksto pienburniais laikydamas. Ką padarysi … Kaip sakoma – "anksčiau ir žolė buvo žalesnė … ir b… geriau stovėjo …" .
Geras zaidejas, sugebejo NBA prasimushti (ne ish karto), kai dar europieciams o tuo labiau maziukams ne pyragai ten buvo…Tikras LYDERIS, tempdaves tas komandas kuriose zaide…Ko daznai truksta lietuviams, isskyrus ish dabartiniu gal Macas, Jasikevichius turi tokiu savybiu…Musiskiai jei nesiseka ishkart nuleidzia rankas, kas atsitiko ir 1986 Budapeshte ir 1985 Grenoblyje berodzzz ir 1995 Atenuose…
Beje skaiciau tokia istorijele kazkur kad po 1988 Seulo finalo musu lietuviai ji nugirde alum (tipo jis atseit visai negerdavo)…
Jo, buvo jis visiškas abstinentas. Po TSRS - Jugoslavijos mačo pakliuvo į dopingo testą (po kiekvieno mačo porą žaidėjų atrinkdavo iš kiekvienos komanos ir imdavo šlapimą), iš Sojuzo pusės buvo Sabas, Marčiulionis ir lygtais Chomičius, o gal Volkovas (kažkuris šiaip atvarė kompanijos palaikyti). Pas tuos dopingo tikrintojus pastoviai būdavo alaus – jeigu kažkam sunkiai sektųsi į menzūrą prilašinti . Nu ir Petrovičiui kaip tik toks variantas pasitaikė – visi laukia laukia, o rezultato niekaip nėr! Nu ir tada Sabas su Marčela prikalbino Draženą išlenkti butelioką alaus – kas gi čia bus nuo vieno … Na o po pirmo, kaip žinia, prasideda ir antras, ir t.t. Žodžiu, pats į savo viešbučio kambarį jau nebeparėjo Petrovičius, teko už parankių parvesti.
Rašė apie tai Chomičius savo knygoje, taip pat ir keliuose interviu buvo minima.
Dėl Grenoblio-95 finalo – ten tai nelabai galima pavadinti, kad "Žalgiris" nuleido rankas. Keturi taškeliai, sėkmės pritrūko, gal kažkiek šaltos galvos – bet kovojo tai pagirtinai. Jeigu būtų ištraukę mačą – kaip tiktai būtų lietuvių super come-back’as, nes po pirmo kėlinio atrodė, kad "Barsa" viską kontroliuoja juodai.
Na, dar pratęsiant …
1995 m. – Štombergas neprasižengė . Pats mačiau . Ir Chomičius taip sakė . Ir be to, Džordževičius kažkokią piliulę prieš geimą suvalgė, kurią jam treneris davė ir paliepė įmesti ne mažiau kaip 42 taškus į lietuvių krepšį.
O 1986 m. – Sabas nieko nepadarė. Na, gal vos vos piršteliu palietė Nakičių, bet ir tai – visai draugiškai . Ir liko nesuprastas … Vaizdo pakartojime viskas aiškiai matosi, iš Sabo lūpų galima išskaityti, kai jis artėja prie Nakičiaus: "Ej, kak poživaješ, moj stary drug Ivo? Kad u tebia dela, starina? Daj-ka ja tebia po pleču pochlopaju! ".