Cannes Film Festival

Cannes Film Festival

Birželio 3 d. Kanų kino festivalio vadovai Pierre’as Lescure’as ir Thierry Frémaux paskelbė oficialią kino festivalio programą. 74-ąjį festivalį atidarys Leos Caraxo filmas "Anetė" ("Annette"). Tai pirmas režisieriaus filmas anglų kalba ir pirmas, sukurtas po devynerių metų pertraukos. Jo herojai – pora (Marion Cotillard ir Adamas Driveris), kuriai gimsta ypatingų sugebėjimų turinti duktė. "Anetė" – miuziklas, jo scenarijų ir muziką parašė grupė "Sparks".

Pagrindiniame konkurse daug garsių vardų, "Auksinės palmės šakelės" savininkų ir ilgokai lauktų filmų. Ilgai atidėlioto Paulo Verhoeveno filmo "Benedetta" veiksmas nukels į XVII a. vienuolyną ir pasakos apie religinių ir erotinių vaizdinių kankinamą vienuolę, kurią suvaidino Virginie Efira. Mios Hansen-Løve "Bergmano salos" ("Bergman Island") veikėjai – kino scenaristų sutuoktinių pora, atvykusi dirbti į salą, kurioje gyveno ir kūrė Ingmaras Bergmanas. Jacques’o Audiard’o "Olimpiadų" ("Les Olympiades") herojai – vaikinas ir trys merginos, kurių draugystė pamažu virsta meile. Apichatpongo Weerasethakulo "Memoria" – pirmas filmas, režisieriaus kurtas ne Tailande, o Kolumbijoje. Pagrindinį vaidmenį atlieka Tilda Swinton, kurios herojė pradeda gilintis į keistus garsus. Asgharo Farhadi "Didvyrio" ("Un Heros") siužetas – vis dar paslaptis. Kirillo Serebrennikovo filmas "Petrovai gripe" ("Petrovy v grippe") – vieno originaliausių pastarųjų metų rusų romanų, kurį parašė Aleksejus Salnikovas, ekranizacija. Jis perkelia į šių dienų Jekaterinburgą, kur siautėja ne tik gripo epidemija, bet ir tamsiosios jėgos. Suomio Juho Kuosmaneno filmas "Kupė Nr. 6" ("Hytti Nro.6") – apie suomių studentę, kuri traukinyje Maskva–Murmanskas sutinka rusų šachtininką. Prie bendros filmo gamybos prisidėjo ir Estija. Šiemet Berlyne Didžiuoju žiuri prizu – "Sidabriniu lokiu" – už filmą "Fortūnos ratas ir fantazijos" apdovanotas Ryusuke Hamaguchi Kanų konkurse parodys filmą "Vairuok mano automobilį" ("Drive my car"), sukurtą pagal Haruki Murakami prozą. Weso Andersono "The French Dispatch" pasakos apie išgalvoto dienraščio redakciją 6-ojo dešimtmečio Prancūzijoje. Naujus filmus pristatys Ildikó Enyedi, Nanni Moretti, François Ozonas, Justinas Kurzelas, Nadavas Lapidas, Bruno Dumont’as. Iš viso pagrindiniame konkurse bus parodyti 24 filmai. Šio konkurso žiuri vadovaus režisierius Spike’as Lee.

"Ypatingo žvilgsnio" programoje – 18 filmų, iš jų net šeši debiutiniai, ir geografija įvairesnė: tarp atrinktųjų filmai iš Haičio, Islandijos, Turkijos, Bulgarijos, Kinijos, Norvegijos. Šioje programoje atsidūrė ir tipiškas "pandemiškas", per 25 dienas nufilmuotas Aleksejaus Germano jaun. filmas "Byla" ("Delo"). Jo herojus yra korumpuotos valdžios persekiojamas ir namų arešto sąlygomis įkalintas dėstytojas, kurį suvaidino Merabas Ninidzė, – vaidmuo parašytas specialiai jam.

"Ypatingas žvilgsnis" pristatys ir Aleksandro Sokurovo mokinės Kiros Kovalenko filmą "Atgniaužiant kumščius" ("Razžimaja kulaki") – Williamo Faulknerio "Palaikų išniekintojo" įkvėptą dramą apie laisvę. Filmo veiksmas nukels į Šiaurės Osetiją, mažą angliakasių miestelį, ir pasakos apie tragiškus įvykius išgyvenusią šeimą. Prieš kelerius metus Kanai atrado kitą Sokurovo mokinį Kantemirą Balagovą ("Ankštumas", "Ilgšė"), tad ir Kovalenko filmas – tarp laukiamiausių.

Programoje "Kanų premjeros" bus parodytas režisūros srityje debiutuojančios Charlotte Gainsbourg filmas "Charlotte apie Jane" ("Jane par Charlotte"), pasakojantis apie aktorės motiną Jane Birkin. Šioje programoje – ir naujas šiemet Berlyno konkurse taip pat premjerą pristačiusio Hong Sang-soo filmas, Mathieu Amalrico, Kornélio Mundruczo, Arnaud Desplechino, Andreos Arnold, Oliverio Stone’o filmai. "Specialiųjų seansų" programoje – penki filmai, tarp jų ir Sergejaus Loznicos "Babij Jaras" ("Babij Jar. Kontekst"). Šįkart režisierius atstovaus Ukrainai. Naujasis filmas sumontuotas iš Antrojo pasaulinio kino kronikos. Loznica ne vienus metus rengiasi kurti ir vaidybinį filmą apie žydų žudynes Babij Jare netoli Kijevo.

Atidarymo ceremonijos, kuri vyks liepos 6-ąją, garbės viešniai amerikiečių aktorei, režisierei ir prodiuserei Jody Foster bus įteikta festivalio garbės "Auksinė palmės šakelė". Šį garbingą apdovanojimą skirtingais metais yra pelnę Jeanne Moreau, Bernardo Bertolucci, Jane Fonda, Jeanas-Paulis Belmondo, Manoelis de Oliveira, Jeanas-Pierre’as Léaud, Agnes Varda ir Alainas Delonas. Pirmąkart Kanų raudonuoju kilimu aktorė žengė 1976-ųjų gegužę, būdama trylikos, – Martino Scorsese’s filmas "Taksistas" tada gavo "Auksinę palmės šakelę". Pasak festivalio organizatorių, Foster apdovanota "už nuostabią meninę kelionę ir už išskirtinę asmenybę, kuklią, bet stipriai angažuotą į kai kurias svarbiausias mūsų laikų problemas".

7 md

2003 m. Pagrindine vertinimo komisija:

Patrice CHEREAU, President(Director - France)

Aishwarya RAI (Actress - India)
Meg RYAN (Actress - United States)
Karin VIARD (Actress - France)
Erri DE LUCA (Writer - Italy)
Jean ROCHEFORT (Actor - France)
Steven SODERBERGH (Director - United States)
Danis TANOVIC (Director - Bosnia)
Jiang WEN (Acteur, Scriptwriter, Director - China)

komisijos prezidentas man nelabai girdetas (geda prisipazinti). paieskojau apie ji info. ir nieko ispudingo, isskyrus - Karaliene Margo. bet greiciausiai klystu. Prancuzai Patrice CHEREAU labai myli, beveik visi jo award’ai gauti prancuzijoj.
o is holivudo tai neblogi atvaziuos.

Cha cha Cha cha

Patrice CHEREAU jau spėjo apsiskandalinti garsiauiai Lietuvoje (Ryčio Zemkausko nuopelnas), o mes nieko apie jį nežinome… Ne
Pasiskaityk temą "SNOBO NAKTIES gerbėjų klubas", ar kaip tenai - pačiam bus gėda. Argi sunku prieš teigiant, pasinaudoti paieška čia - daug rašyta apie šį teatro/kino režisierių net BANGOJE…

O Ingeborgos Dapkūnaitės dalyvavimas Cannes komisijoje - vienas iš festivalio "kompromatų". Blogai, kada vertins filmus turinti menką supratimą apie jų kokybę. Sprendžiu iš betarpiško jos pasisakymo per spaudos konferenciją, kurią pats turėjau progos girdėti live.
Tai, kad žmogaus profesija - kino aktorė, dar nieko nesako apie jos supratimą apie patį kiną… Mirkt

Ir aš prisidedu prie S.Macaičio su sveikinimais INgeborgai Dabkūnaitei dėl jos debiuto kaip leadactor vakarietiškame filme:

http://www.lrytas.lt/20030522/pas22_ka.htm

nes žavi yra ne tik jos šypsena, bet neturiu jokių pretenzijų kaip aktorei. Mano išsakyta kritika liečia tik jos kino vertinimus bei "nuotykius" Rusijos kine, t.y. filmų pasirinkimus.
Be abejo, linkime jai ir vėlesnių didelių vaidmenų jau iškilesniuose filmuose, nes tai, jog ji neslepia savo lietuviško identiteto yra cool

palmes shakeles nurashkytos ir atiduotos Gus Van Sant uzh filma Elephant ir kaip rezhisieriui.

beje filmo premjera buvo Kanuose.

Sėdi jis Kanuose. Gerai jau vien tai, kad Dogvilį įsigyjo Lietuvai. Tiesa, jau persigandęs, kas bus - net Kanų prizu šis geras filmas neturi - nebus kuo lietuviams prieš akis pamuosuoti. Pergyvena be reikalo - net mosuojant, vis vien salės bus tuščios…
O iš BANGOS bėga visi, ne tik D.M.

Taip, niekam neįdomu apie festivalį. Geriau šnekėti apie kokį šunį vaiduoklį bei samurajų. Juk geras…

Ir, aišku, neužkliuvo, mano nuomone liūdniausias CANNES 2003 dalykėlis. Likus porai mėnesių iki atidarymo, buvo tyliai paskelbta, kad QUENTIN TARANTINO nespės užbaigti naujojo filmo, kuris net buvo aptarinėjamas Bangoje. Taip per mažai būta laiko nnuo 1997-ųjų. Nejaugi tokį buvisį kūrybingą žmogų, originalų kino novatorių taip paveikė nepelnytas kritikos skepticizmas jo paskutiniojo darbo "Džeki Brawn" atžvilgiu…
Dabar iš kitos operos.
Džiugino iki tolei buvęs Kanų "bambekliu" Saulius Macaitis. Beveik visur jis stengėsi įžvelgti "šviesą", nuotaikingumą, "neblogumą". Ir tai, kada koks "GUARDIAN" skelbė - "Kanus šiemet ištiko infliacija". Puiki, buvusio "niuros" pozicija. Tik tokia ji ir turi būti, kada Lietuvos kino rinką yra ištikusi tikrai "niuri krizė"…

Na va, suniervino mane Ingeborga D… Atseit Kanuose pati nuostabiausia yra trumpametražinių filmų programa. O kur juos pamatyt? Tik festivaliuose? Žliumbia

Klaipėdoj ir Vilniuje vyksta rudenį festivalis Tinklai. Europos šalių Filmai gaunami iš didžiausio dokumentinių filmų Oberhauzeno festivalio. Ko ne Kanai?

O Kanuose nuliūdino dar vienas faktas:

Edvinas Pukšta rašė:

Švilpimo rekordas
"Paskutinis konkursinės programos filmas yra prancūzų režisieriaus Bertrando Bliero pseudokomedija "Žlėgtainiai" ("Les Cotelettes&quotMirkt, kurią be jokio sąžinės graužimo galima pavadinti pačiu blogiausiu 56-ojo Kanų festivalio filmu. Sunku surasti bent menkiausią paaiškinimą, už ką ir kodėl tokia juosta pateko į konkursą. Greičiausiai šią visišką nesąmonę "prastūmė" įtakingasis prodiuseris Lucas Bessonas, tikėjęsis papildomos reklamos prieš nacionalinę premjerą Prancūzijos kino teatruose.
Tačiau turintis pretenzijų būti komerciniu hitu filmas su prancūzų kino veteranais Philippe’u Noiret ir Micheliu Bouquet buvo garsiai nušvilptas. Nepatenkintų žurnalistų šūksniai ("būūūūū, būūūūū, būūūūū&quotMirkt ir kurtinantis švilpimas salėje tęsėsi mažiausiai 2 minutes. Tokios radikaliai neigiamos reakcijos nesulaukė nė vienas šio festivalio filmas."

Nė neatkreiptum dėmesį į tą švilpimą - festivaliuose tai ne toks ir retas reiškinys. Bet švilpta ne bet kam -
Bertrando Bliero neeilinis, topinis režisierius. Jis gali "prisiimti laurus", kad bene pirmasis supažindino lietuvius su juodu humoru, nes TOKIO filmo kaip "Šalti užkandžiai" (dar verčiamas "Šaltas bufetas&quotMirkt mūsų kraštuose nebūta. Čia vaidino Depardieu, kitame Blier filme - A.Delon, kitos prancūzų žvaigždės. Visi tiesiog užkrėtė neįtikėtinu vitališkumu…
Reiškia tas dingo Nežinau
Nejaugi dar viena žvaigždė užgeso Liūdnas
Vilkimės, kad tiesiog nepavyko filmas… Nors to anksčiau pas BERNARD BLIER nepasitaikydavo…

mmm. jis tikrai vertas tu sakeliu.
filmas kaip grupes Air pirmas darbas ‘Moon Safari’ – tikriausiai su daugiau niekuo neturiu palyginti. labai grazus skaidrus ir ramus darbas.
savaitgali paziurejau ji du kartus - supratimui ir pasigrozejimui.

kai kurios vietos / scenos nufilmuotos ypac labai graziai Mirkt

nors siuzetas paprastas, pati filmo struktura ir laiko juostu deliojimas puikiai parinkti.

10 / 10

Vertinant CANNES 2004 rezultatus, būtina neužmiršti, kad Michael MOORE “Farenfeito 9/11” prodiuseriu tapo Harvey Weinstein iš Miramax ("tai tapo pačiu rizikingiausiu mano projektu!), kada išsigandę atsisakė Walt Disney. Ogi Vainšteinas tai ne vien “Niujorko gaujų”,visų “Žiedų valdovų”,“Šnipų vaikučių”, “Šalto kalno” ,bet ir abiejų Kill Bill prodiuseris Cha cha.

Na, o po pranešimo:
"Didysis žiuri prizas atiteko Pietų Korėjos režisieriui Park Čan Vukui (Park Chan-wook) už brutalią keršto dramą “Senis” ("Old boy&quotMirkt. Geriausių vaidmens atlikėjų apdovanojimus išsidalijo Azijos atstovai. Geriausiu aktoriumi pripažintas japonas Juja Jagira (Yuuya Yagira), sukūręs vaidmenį filme “Niekas nežino” ("Nobody knows&quotMirkt. Kinė Megi Čong (Maggie Cheung) apdovanotą už vaidmenį juostoje “Švari” (“Clean&quotMirkt.”
taip pat derėtų atkreipti dėmesį, kad geriausia aktorė ( http://www.imdb.com/name/nm0001041/ ) buvo vienas iš didžiausių stimulų ir įkvėpimų QUENTIN TARANTINO imtis KILL BILL…

Tai va, sąsajos lenda Cha cha

Tačiau konstatacija aiški: tęsiasi gero Rytų kino triumfas pasaulyje!

Tarantino pasismagino normaliaiGeraiJuokiasi
Visi realiausiu kandidatai liko suIgnoruojuGirtas

Kadangi šis tekstas, ruoštas kritiko dėl ligos taip ir nenuvykusio į festivalį, nėra laisvai prieinamas, kopijuoju jį čia. Besidomintiems bus įdomu.

2004m Kanų festivalis pateikė ir keletą staigmenų, bet ne dėl "Auksinės palmės šakelės"

Pasibaigė 57-asis tarptautinis Kanų kino festivalis.

Dabar visi aptarinėja jo pagrindinius prizus, išdalytus skandalingojo amerikiečio Quentino Tarantino vadovaujamos žiuri.

Sako, žiūrėdamas “antibušinį” tautiečio Michaelo Moore’o filmą “Farenheitas 9/11”, Q.Tarantino buvęs "laimingas kaip vaikas, pirmą sykį matantis “Bembį”.

Taigi dėl "Auksinės palmės šakelės" niekam ypatingų abejonių tarsi ir nekilo.

O dėl kitų apdovanojimų – autoritetingiausias pasaulio kino forumas kaip paprastai žavėjo ir pykdė, apgaudinėjo ir pribloškė staigmenomis.

Nors prieš renginį prancūzų profsąjungos žadėjo Kanams pernykščio užblokuoto Avinjono teatro festivalio likimą, taika triumfavo.

Tiesa, demonstracijų, pamuštų akių, audringų protestų po palmėmis būta, bet tai greičiau suteikė atmosferai papildomo adrenalino – "kaip kine".

Kas buvo mažiau įdomu

1955 metais britai sukūrė šiandien jau klasikinę juodą komediją “Širdžių ėdikai” ("Ladykillers&quotMirkt. O po pusamžio, net nekeisdami pavadinimo, šios juostos perdirbinį Kanuose parodė broliai Coenai.

Kad dideli pinigai gadina kūrybinius žmones, neseniai įrodė jau kai kurių danų "Dogmos" atstovų karjera.

Tas pat pasakytina ir apie nepriklausomus broliukus, žavėjusius "Didžiuoju Lebovskiu", "Fargo", ir visiškai apvylusius neseniai Lietuvoje rodytu "žvaigždiniu" didelio biudžeto filmu "Nepakeliamas žiaurumas".

Be rezonanso Kanuose pademonstruotas naujasis Coenų kūrinys – atrodo, tas pats atvejis. Iš savitumo sferos – į "meinstrymą".

Rūgštokai spauda atsiliepė ir apie žiuri pirmininko naująją nekonkursinę juostą. Vėl tęsinys, šį kartą juostos "Užmušti Bilą".

Apskaičiuota, kad daugiausia žiūrovų išėjo iš japonų animatoriaus Oshii Mamoru psichodelinės konkursinės !!! juostos “Nekaltumas” seanso.

Na, o kiek įdomi turėjusi papuošti nekonkursinę forumo programą "Troja", gali spręsti ir lietuvių žiūrovai, galėję matyti šią superjuostą vienu metu su išpaikintais Kanais.

Matyt, "Troją" inspiravo nauja antikos temų mada, kadaise, atrodė, ilgam perbraukta primityvios "Kleopatros" ir vėl atsigavusi po Ridley Scotto "Gladiatoriaus" finansinio pasisekimo.

Kino rūšių lygybė

Prieš keletą metų žodžiai "tarptautinis kino festivalis", jeigu tik tarp jų neįsiterpdavo dar koks žodelytis, reikšdavo tiktai vaidybinių filmų konkursą.

Išimtis, kai ikikariniame Venecijos festivalyje lygiomis teisėmis su vaidybine produkcija buvo pademonstruota didelė animacinė Walto Disney juosta "Snieguolė ir septyni nykštukai", greičiau patvirtino principą.

O iš 19-kos konkursinių 2004 m. Kanų juostų – net dvi animacinės. Japonišką jau minėjome.

Šiltesnės žiūrovų reakcijos sulaukė "Šrekas-2", kuriame net yra naujų personažų, tarkim, Antonio Banderaso įgarsintas Batuotas kačiukas.

Anksčiau ir animacinis, ir dokumentinis filmas būtų buvę rekomenduoti kokiam specializuotam forumui. 57-ieji Kanai galutinai įtvirtino kino rasių lygybę; gal tuo ir jie išliks istorijoje.

Atvyko po skandalo

Prieš dvejus metus Kanų žiuri nariai buvo labai sutrikę, kai jiems greta vaidybinių teko vertinti ir koloritingo amerikiečio Michaelo Moore’o “Sinavado boulingą”, kataloge vadintą dokumentiniu.

Tai buvo kontroversinė juosta apie beprotišką amerikiečių meilę ginklui, o dokumentinius jos kadrus papildė graži storulio režisieriaus vaidyba.

Jis slėpdamas savo tikruosius tikslus ima interviu, pavyzdžiui, iš nusenusio, bet likusio "vanagu" aktoriaus Charltono Hestono.

Šiais metais M.Moore’as atvyko į Kanus lydimas didžiulio skandalo: konservatyvi Disney firma atsisakė platinti jo naujausią panašaus “maišyto” žanro juostą “Farenheitas 9/11”, neva paniekinančią visas tradicines amerikietiškas vertybes.

Ką iš tikrųjų niekina drastiškas “Farenheitas”, pavadinimo skaičiais apeliuojantis į tragišką Niujorko užpuolimą, būtų malonu įsitikinti ir lietuvių ekranuose: juk “Lietuvos” "Kino pavasaris '04, pažėręs tokių eseistinių filmų, takus jau pramynė.

Sako, įspūdingiausi M.Moore’o naujojo premijuoto filmo kadrai dokumentiškai fiksuoja George’ą W.Bushą, per pačią tragediją ir net septynias minutes po jos !!! kažkokios Floridos mokyklos vaikučiams pabiručiams skaitantį pasaką apie ožį.

Ką veikti teroro akivaizdoje, stipriausios šalies stipriausias prezidentas paprasčiausiai nežino.

Ką viešai teigė klasikas

Yra ir M.Moore’o filmo skeptikų. Kai kas autorių vadina demagogu, renkančiu “kompromatą”.

Prancūzų “Naujosios bangos” veteranui Jeanui Lucui Godard’ui, vienoje Kanų programoje pristačiusiam savo “meditaciją apie karą” “Mūsų muzika”, nepriimtina tokia estetika.

“Moore’ui svarbiausia yra tekstas, o vaizdas eina paskui jį”, – tokia pozicija vizualistui J.L.Godard’ui, aišku, nepriimtina.

Verta įsiklausyti ir į sarkastiškus J.L.Godard’o žodžius, komentuojančius Europos Sąjungos konferenciją, tuomet vykusią Kanuose (labai įdomu, ar juos išgirdo Lietuvos kultūros ministrė Roma Žakaitienė).

Pasirodo, kažkoks pranešėjas entuziastingai prabilęs apie “naujo Europos kinematografininko kūrimą”. J.L.Godard’as į tai: “Galima kurti filmus, tačiau patį kūrėją?.. Ir kas būtų toks sintetinis Europos kinematografininkas? Matyt, naujasis Frankenšteinas?”

Šitaip pasisakęs prieš nacionalinį standartizavimą klasikas, aišku, neturi didelės lietuvių patirties. Kūrėjus anksčiau "kūrė" sovietai, dabar kurs Europos valdininkai.

Šiuolaikinės visuomenės drama yra tai, kad naujos, turinčios padėti žmogui (kūrėjui) institucijos labai greitai tampa tokios, kurios tuo kūrėju vien tiktai manipuliuoja.

Tarp rimties ir pramogos

Kanai, kaip ir kiekvienas festivalis, visuomet svyruoja tarp rimtų filmų ir jų apmąstymų bei eskapistinės pramogos, tokios populiarios puošnių kino pasakų epochoje. Gal tiktai tas kontrastas čia ryškesnis.

Šįmetė atvira duoklė gerai nuotaikai, be kurios liktų "festo" sąvokos neatitinkantis minoras, – minėti animaciniai filmai. Ne tik jie.

Tai ir specifinė prancūziška komedija, už geriausią scenarijų premijuota Agnes Jaoui "Pažvelk į mane". Ir žiaurus korėjiečio Park Chan-Wooko "Draugužis".

Ir net poetiškojo honkongiečio Wong Kar-wai (prisimenate švelnųjį "Meilės laukimą"?) šuolis į žiūrovišką, kad ir melancholinį fantastinį kiną, kelionės laiku, užpildančios naująją juostą "2046".

Autorius nelinkęs koketuoti

Tačiau Kanų numylėtinio, įvairiais metais čia pelniusio net dvi "Auksines palmės šakeles" ir dar prizą už režisūrą, bosnio Emiro Kusturicos "Gyvenimas – tai stebuklas" talentingai siejo ir rimtį, ir pramogą, ir net audringą kičą.

Greta žmonių personažų, karo fone išgyvenančių meilės aistras, yra net asilė, dėl savų emocijų vis bandanti pulti ant bėgių kaip tikra Levo Tolstojaus herojė.

E.Kusturicos kūrinio energetika – kaip visuomet unikali, daranti iš tavęs filmo įvykių dalyvį, kaip jau buvo "Pogrindyje" arba juostose apie čigonus. Autorius sako skyręs juostą visiems žiūrovams, ir jis nekoketuoja.

Kitoks politinis kinas

Kadaise, pavyzdžiui, italų politinio kino klestėjimo metais, į kino teatrą būdavo pravartu temptis juridinių bei politinių terminų žodynus. Kas kita – šiandien.

57-uosiuose Kanuose buvo labai palankiai sutikta jauno vokiečių režisieriaus Hanso Weingartnerio juosta "Auklėtojai". Ji – apie grupę šiandienos jaunimo, protestuojančio – tačiau savitai, be prievartos – prieš dabarties vartojimo visuomenę.

Antai merginos ir vaikinai agituoja didžiulės parduotuvės pirkėjus, aiškina, kad perkamas prekes už 3 centus padarė Filipinų vaikai.

Tuščioje turtuolio viloje jie nieko nenaikina, tiesiog sumeta daiktus į krūvą ir užrašo: "Turite per daug pinigų".

Ir štai – gražus posūkis: pasirodęs turtuolis džiugiai prisimena savo paties jaunystės (1968 metai!) kontestacines nuotaikas. Ar tai nėra "Auklėtojų" ateitis?

Paliekama spręsti patiems

Tarptautinį garsą jau išsikovojusio brazilų režisieriaus Walterio Salleso (Berlyno “Auksinis lokys” už "Centrinę stotį&quotMirkt kūrinys “Motociklininko dienoraštis” pasakoja apie Che Guevaros jaunystę.

Nei aprobacijos, nei smerkimo. Guevara čia – dar ne "Che", o tiesiog jaunutis medicinos studentas, kartu su draugu (šio prototipas, einantis 82 metus, irgi atvyko į Kanus) motociklu bastosi po Pietų Ameriką.

Iš to, ką pamatė, herojus, matyt, darosi išvadas, bet jos neperšamos žiūrovui.

Maža to, apie politinę Che ateitį irgi paliekama spręsti žiūrovui.

Gyvieji kino mediumai

Nors animacinių filmų, rodytų Kanuose, personažai vertė kai kuriuos kritikus baimintis dėl kompiuterinės kino ateities, realios ir būsimos kino žvaigždės čia buvo esminės.

Jautėsi kartų sąšaukos. Kaip tik Kanams įsisiūbavus, mirė mylima fašistų aktorė, vengrų tautybės Marika Rokk, kurios "Mano svajonių mergina" kadaise žavėjosi ir lietuvių žiūrovai.

Amerikiečių kino žvaigždės Cary Granto našlė atvežė į Kanus pristatyti naują dokumentinį filmą apie vyrą.

Margaspalvėje Kanų minioje buvo įmanoma susitikti ir tokias įžymybes kaip Emmanuelle Beart, Tomas Hanksas ar Maxas von Sydovas, ir anoniminius, dėl pašalpų streikuojančius prancūzų aktorius.

Atrado naują talentą

Kai kuriems kino aktoriams pasisekė, kadangi pagal festivalio programą jie net porą kartų galėjo pražygiuoti raudonuoju kilimu.

Štai kinė Maggie Cheung vaidino ir savo įkvėpėjo Wong Kar-wai juostoje "2046", ir šeimininkų režisieriaus Olivier Assayaso filme "Švarus"; būtent pastarasis dramatiškas vaidmuo jai atnešė 57-ųjų Kanų prizą.

Kanų festivalis džiugiai atrado naują talentą, į pasaulines žvaigždes kopiantį jauną meksikiečių aktorių Gaelį Garcią Bernalį, lietuvių neseniai matytą ispanų erotinėje kelio juostoje "Ir tavo mamą taip pat".

Festivalio atidarymo filme, ispanų kino režisieriaus Pedro Almodovaro antiklerikalinio skambesio "Prastame auklėjime" jis vaidino transvestitų karalienę.

O minėtame "Motociklininko dienoraštyje" G.G.Bernalis įtaigiai kūrė paprastą mąslų vaikiną, iš kurio dar tik išaugs garsusis Che, labai prisidėdamas prie bendros šio filmo sėkmės.

Prisiliesti prie žvaigždžių

Vis dėlto žiuri pagerbė prizu ne meksikietį, o 14-metį japonų berniuką Yagirą Yuuyą, atskleidusį už šeimą atsakingo herojaus charakterį filme "Nežinia".

Paskutinę 57-ojo festivalio dieną kino stabai užleido vietą popžvaigždėms, kurios dainavo Cole’o Porterio – uždarymo filmo “Numylėtinis” herojaus – nesenstančias dainas.

Be žvaigždžių, kurias įmanoma išvysti ne tik ekrane, nufotografuoti, o labai pasisekus net paliesti, kino festivalis – ne festivalis. Ir šiemetis buvo ne išimtis.

Kanų kino festivalio apdovanojimų sąrašas

"Auksinė palmės šakelė" - "Farenheitas 9/11", režisierius Michaelas Moore'as (JAV).

Pagrindinis prizas (Grand Prix) – “Draugužis” (Old Boy), režisierius Park Chan-wookas (Pietų Korėja).
Geriausia aktorė – Maggie Cheung (Kinija) už vaidmenį prancūzų filme “Švarus” (Clean).
Geriausias aktorius – Yagira Yuuya (Japonija) už vaidmenį filme “Nežinia” (Nobody Knows).
Geriausias režisierius – Tony Gatlifas (Prancūzija) už filmą “Tremtys” (Exils).
Geriausio scenarijaus autorius – Agnes Jaoui ir Jean’as Pierre’as Bacri (Prancūzija) už scenarijų filmui “Pažvelk į mane” (Comme une Image).
Vertinimo komisijos prizas (jungtinis) – Tailando režisieriui Apichatpong’ui Weerasethakului už filmą “Atogrąžų liga” (Tropical Malady) ir aktorei Irmai P.Hall už vaidmenį filme “Širdžių ėdikai” (The Ladykillers).

Parengė Saulius MACAITIS

Na Mooro kūrinys bus su didelėmis publicistikos spekuliacijomis, meistriškiai sumontuotas, bet - be meno.

Grįžtant prie šio vakaro filmo, tai reiktų dėkot bitėms už priminimą, nes tingisi vasarą taip jau sekti TV programas - buvau užmiršęs. Tačiau susidomėjusiems derėtų duoti įspėjimą - apie naujienas iš 2004m festivalio lao nesitiki gauti iš filmo. Štai jo anotacija:

"Prancūzų dokumentinis filmas apie unikalaus kino renginio istoriją. Atsiminimais dalijasi Kanų festivalio dalyviai, filme gausų unikalių istorinių kino kadrų.
Mes jau įpratome gegužės mėnesį stebėti per televizijas didžiausią metų kino šventę – Kanų tarptautinį kino festivalį. Šis kino renginys egzistuoja jau daugiau negu penkiasdešimt metų: pirmasis įvyko 1946 metais. Kanų festivalis skirtas tiems, kurie įsimylėję kuria kiną ir tiems, kurie stebi jį svaiginančiame šėlsmo, dramų ir jaudulio labirinte. Ištvėręs daugelį krizių, nesėkmių ir netgi kelis kartus visai neįvykęs, Kanų festivalis vistik įsitvirtino kaip vienas reikšmingiausių pasaulio kino festivalių. "
Režisierius - Žilis Nado (Gilles Nadeau)

Šių metų Kanai Lietuvos kino mėgėjams skyrėsi nuo keletos praėjusių festivalių, tuo jog beveik negavome tiesioginės informacijos iš delegatų-lietuvių apie filmus. Pagrindinis informatorius negalėjo nuvykti, “Kino pavasario” žmonės, matyt, nutarė visą informaciją ir įspūdžius pasilaikyti savo svetainei ir būsimojo pavasario programėlei (kad tik “Lietuva” išsilaikytų vasarą!), distribiutoriai tradiciškai galvojo ką pirkti, o informuoti apie tai ir filmus niekada nemėgo, kai kas, jau pagal dalyvavimą Kanuose, įrašytini į “veteranų” gretas, nutarę dalintis įspūdžiais, viską suvedė į garderobus, žvaigždžių pamatymą, bendrą aplinką. Klausimas neišvengiamas tokiam apžvalgininkui – ar matei bent vieną filmą, ar visą laiką praleidai pliaže ir vakarėliuose? Tokia gyvenimo realybė – kritikai, kurie būtų daug prirašę apie kiną lieka dėl finansinių galimybių namie, o besigiriantys spaudoje, kad lankėsi Kanuose, visai nepajėgūs ką nors išlementi apie filmus. Paradoksas…
Teks iš tokios nežinios padaryti trumpas išvadas, kurias pavyko užčiuopti iš tokio lygio informacijų.
Iš tų filmų, kurie buvo nupirkti Lietuvai dar jų nebaigus kurti labai pateisino viltis bene vienintelisPedro Almodovaro filmas “Blogas auklėjimas”. Visai kitoks kinas, negu jau esame įpratinti matyti šio meistro darbuose, tačiau filmas bus geras be išlygų, pamatysit Mirkt
O štai kitų dviejų meistrų filmai kiek nuvylė mačiusius. Įdomus, galima teigti, geras, atpažįstamo stiliaus Emiro Kusturicos filmas “GYVENIMAS – TAI STEBUKLAS” nustebinio trukme – daugiau kaip 3 valandos! Laimei filmas iš anksto nupirktas, taigi gerai, kad galėsime vėl džiaugtis tuo Kusturicos stiliumi, nors ir ilgame kūrinyje. Tik, kad nesielgtų platintojai dėl minėtos problemos taip, kaip daro su Takeshi Kitano!
Laimė, nupirktas ir Ethan &Joel Coen “Ladykillers”. Pas mus šis senojo kino perdirbinys bus rodomas kaip Užversti bobulę (S.Macaitis: "O kodėl ne “Užversti bobulei sijoną?” Cha cha Cha cha ). Tai labai būdinga broliams pramoginė juodoji komedija, tačiau liudininkų nepasitenkinimą kelianti dėl aiškaus “suholivudėjimo”. Pinigai gadina stilių, tai ne tas, kaip FARGO, BIG LEBOVSKY, sako mačiusieji. Tačiau, jei šias sentencijas nubrauksime, ir žiūrėsime tik kaip į komercinį produktą, filmas patiks…
Trūksta informacijos komentarui, ar tęsinio sindromas pakenkė Šrekui. Baiminuosi, kad be to nepsieita…
Deja, šiai dienai neturiu žinių, ar vienas iš geriausių festivalių filmų Motociklininko dienoraštis, kuris nepriklausė “iš anksto nupirktųjų” grupei, bus rodomas Lietuvoje. Galima tik tvirtai teigti, kad jo tai tikrai nepaleis KINO PAVASARIO organizatoriai. Bene pačio žinomiausio dabarties Brazilijos autoriaus (gaila, menkai begirdimas Hector Babenco) Walter Salles filmas, skirtas ERNESTO CHE GUEVAROS ir draugo Alberto Granada klajonėms po tėvynę prieš daugiau kaip 50-imt metų. Filmas vaidybinis, o neseniai pasibaigusiame KINO PAVASARYJE turėjome progos matyti italų kinematografininkų dokumentinį filmą, kaip sekėsi kurti šį “MOTOCIKLININKO DIENORAŠTĮ”. Jau tas dokumentinis filmas apie vaidybinio kūrimą buvo pakankamai įdomus, informatyvus. Dažnokai jame kalbėjo ir pats jaunas vyras WALTER SALLES, kurio filmas buvo vienas iš aiškiausių pretendentų “Auksinės palmės šakelę”. Jei ne ta globalinė politika, kurios nesugebės paneigti Quentin Tarantino, daug šansų, kad taip ir būtų įvykę. Dabar gi belieka Sallesui didžiuotis tik pagrindiniu prizu iš BERLYNO kino festivalio, kurį gavo už puikią juostą Centrinė stotis. Neabejoju, jog daugelis sugebėjote per TV pamatyti šią Brazilijos realybęnušviečiančią juostą. Kaip ir Dievo miestą kurį dar rodo k/t “Lietuva”. Ne visi atkreipė dėmesį, kad šio išgarsėjusio filmo koprodiuseriu taip pat yra Walter Salles. “Dievo miesto” kokybę nusako ir tai, kad iš visų po festivalio likusių “Lietuvoje” filmų, tik jis vienas buvo pakabintas ant eglutės. Net Bertolucci tos garbės nenusipelnė…
Taigi, “Motociklininko dienoraštį” vienokiu ar kitokiu būdu bus galima pamatyti ir mūsų krašte.
Rugpjūtį turėtume matyti ir Kanų laureatą “Faranheitas 9/11”. Kino gurmanai turėtų pasiruošti tam tikriems nusivylimams dėl filmo meninės vertės…

Tačiau didžiausia problema LT lieka klausimas, kiek matysime vyravusios ir įspūdingos Kanuose <b>Azijos</b> programos? Čia būta stipriausių, įdomiausių filmų. Galų gale nebūtinai jų &quot;grynųjų produktų&quot; – norėtųsi išvysti ir geriausia aktore pripažintos <b> Maggie Cheung</b>, mums puikiai pažįstamos ir įsimintinos iš Wong Kar Way &quot;Meilės laukimo&quot;, kiniečių &quot;Hero&quot;, filmą <b>Švarus</b> (Clean), režisuotą jos vyro prancūzo Olivier Assayaso. Geriausio vyro vaidmenį vėlgi gavo aziatai – nežinomas 14-etis japoniukas, negirdėtame japonų režisieriaus filme simboliško šiuo atveju pavadinimo filme &quot;NIEKAS NEŽINO&quot;. O kur dar taip pat vienu iš geriausių filmų Kanuose vadintas Wong Kar Way detektyvas  <b>2046</b>! 

Visų ir neišvardinsi…
Žodžiu po ryškios korėjiečio Kim Ki Duko sėkmės Kino pavasaryje 2004m, kitą pavasarį bus ką rodyti…
O pageidavimų jau yra:

http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showPosts/326673.46
2-=(184318795

Kadangi apie Kauno AKROPOLĮ kalbos nutilo, manau, jis greitai statomas.
Va, kada atsidarys, visos problemos dėl filmų atvežimo į Kauną išsispręs automatiškai. Jokių abejonių!

Blogiau su arthauzinio kino žiūrovo praradimu. Tai ypatingai sunkiai "grįžtami" dalykai. Šiuo klausimu gerai matosi iš Vilniaus pavyzdžio - į tokį kiną orientuoti teatrai merdi…

ka gi, ish kertuko ishvardintu pirkiniu visishkai nestebina Almodovar’as, Kusturica ar broliai Coen’ai - visi jie pakankamai populiarus ant LT. duokdie, kad ir brazilai isitvirtintu pas mus. bet “Farenheitas” ar WKW?! Apakęs Gerai

vadinasi, ish Kanu filmu laukia 2x Bernal’is, kuris kukliai sakosi tik dirbantis savo darba, o tapimas Žvaigždė - tai neishvengiamas jo darbo shalutinis efektas Šypsena