Lenkų kino festivalis

Lenkų kino festivalis

SKALVIJA, Gruodžio 18 d. - 17.15
Nemokamas seansas

Filmas sukurtas Olgos Tokarczuk apsakymo motyvais. Pasienio miestelis, nustojus kursuoti traukiniams, tarsi atskiriamas nuo pasaulio. Jame dienas leidžia gyvenimo nuvarginta našlė Halina ir penkiolikmetė jos dukra Ivonka. Halinos vyras prieš kelis mėnesius nusižudė. Našlė mirusiajam buvo prisiekusi pakrikštyti nesantuokinį dukters sūnų. Dukra, nelabai nutuokia, kas jos vaiko tėvas. Halina su dukterimi ir anūku keliauja, mėgindamos atrasti tikrąjį tėvą. Laiko lieka vis mažiau, nes berniuką būtina pakrikštyti iki Kalėdų

Tai tikrai geras filmas. Įspūdžius esu aprašęs šios temos 2 psl. 33 žinutėje.

VIII LENKŲ KINO SAVAITĖ
2008 04 25 - 05 02
Programa

Forum Cinemas Vingis

04.25, penktadienis
18.00 - Atidarymas - KATYNĖ ( 117’, salė nr. 6)

04.26, šeštadienis
11.00 - ŠĖTONAS IŠ SEPTINTOS KLASĖS (101’)
13.30 - ŠLAPIA PASAKĖLĖ (24’)

  • SIUVĖJAS SIŪLELIS (13’)
  • FANTASTIŠKA GĖLIŲ PARDUOTUVĖ (15’)
    15.30 - RYTOJ EINAME Į KINĄ (85’)
    18.00 - HANĖ (108’)
    18.00 - TIKTAI BAIMĖ (90’)
    19.30 - Susitikimas su aktore Anna Dymna
    21.00 - BURTAI (109’)
    21.00 - IŠGANYTOJO AIKŠTĖ (94’)

04.27, sekmadienis
11.00 - FANTASTIŠKA GĖLIŲ PARDUOTUVĖ (15’)

  • ŠLAPIA PASAKĖLĖ (24’)
  • SIUVĖJAS SIŪLELIS (13’)
    12.30 - ŠĖTONAS IŠ SEPTINTOS KLASĖS (101’)
    15.00 - BURTAI (109’)
    15.30 - HANĖ (108’)
    18.00 - BROLIUKAS (98’)
    18.00 - VISKAS BUS GERAI (98’)
    20.30 - HANĖ (108’)
    20.30 - BARBOROS RADVILAITĖS EPITAFIJA (89’)

04.28, pirmadienis
14.00 - HERBERTAS. FRESKA BAŽNYČIOJE (58’)
15.30 - NUGALĖTOJAI NEMIRŠTA (50’)
18.00 - ŽINIUONIS (128’)
18.00 - VISKAS BUS GERAI (98’)
20.30 - ROMOS TRIPTIKAS (60’)
21.00 - BROLIUKAS (98’)

04.29, antradienis
14.00 - UŽMIRŠTOJI ODISĖJA (60’)
15.30 - POZNANĖ’56 (90’)
18.00 - HANĖ (108’)
18.00 - RYTOJ EINAME Į KINĄ (85’)
20.00 - BURTAI (109’)
20.30 - ŽINIUONIS (128’)

04.30, trečiadienis
14.00 - TARP TIESOS IR FANTAZIJOS. LENKŲ KINO MOKYKLOS KŪRĖJŲ PASAKOJIMAI (56’)
15.30 - RYTOJ EINAME Į KINĄ (85’)
18.00 - HANĖ (108’)
18.00 - BROLIUKAS (98’)
20.00 - Susitikimas su aktoriumi Arturu Barcisiu
20.30 - IŠGANYTOJO AIKŠTĖ (94’)

05.01, ketvirtadienis
14.00 - PASIKĖSINIMAS (81’)
16.00 - VISKAS BUS GERAI (98’)
18.00 - BURTAI (109’)
18.30 - IŠGANYTOJO AIKŠTĖ (94’)
20.15 - Susitikimas su aktore Jowita Budnik
20.30 - BURTAI (109’)

Skalvija

04.26, šeštadienis
19.00 - Filmavimo meistriškumo kursuose sukurtų etiudų pristatymas
19.30 - TARP TIESOS IR FANTAZIJOS. LENKŲ KINO MOKYKLOS KŪRĖJŲ PASAKOJIMAI (56’)
21.00 - HANĖ (108’)

04.27, sekmadienis
19.00 - BURTAI (109’)
21.00 - TIKTAI BAIMĖ (90’)

04.28, pirmadienis
17.15 - LOBIS (Lenkų kino klubas, 60’)
19.00 - NUGALĖTOJAI NEMIRŠTA (50’)

  • TŪKSTANTMEČIO JUBILIEJUS PRIEŠ TŪKSTANTMETĮ (28’)
    21.00 - RYTOJ EINAME Į KINĄ (85’)

04.29, antradienis
19.00 - UŽMIRŠTOJI ODISĖJA (60’)
21.00 - IŠGANYTOJO AIKŠTĖ (94’)

04.30, trečiadienis
19.00 - HERBERTAS. FRESKA BAŽNYČIOJE (58’)
21.00 - VISKAS BUS GERAI (98’)

05.01, ketvirtadienis
19.00 - ATSIMINKITE GRUODĮ (42’)
21.00 - HANĖ (108’)

05.02, penktadienis
19.00 - BURTAI (109’)

Filmų aprašymai:

http://www.lenkukultura.lt/?page=text&id=205

Labai patartina pasiskaityti Ž.Pipinytės rekomendacijas:

http://www.culture.lt/7md/?leid_id=798&kas=straipsnis&st_id=8271

Tokias žinias pristatyti tiesiog malonu:

"Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Trečioji Lenkų kino savaitė savo solidžia programa ir į Lietuvą atvykstančiais garsiais svečiais pretenduoja tapti festivaliu.

Balandžio 25 - gegužės 1 dienomis vyksiantis renginys pristatys pasaulinio garso lenkų kino režisierių ir aktorių naujausius darbus, jaunąją Lenkijos kinematografininkų kartą, senas tradicijas turinčio lenkų dokumentinio ir animacinio kino naujienas.

Sostinės kino centruose "Coca-Cola Plaza" ir "Skalvija" per vieną savaitę bus parodyta 10 vaidybinių, 3 pilno metražo dokumentiniai ir 2 animaciniai filmai, pirmą kartą bus surengta iš Lietuvos kilusio animacinio kino kūrėjo Vladislavo Starevičiaus filmų retrospektyva.

Kino savaitės sensacija, kaip praneša ELTA, - vienintelis Romano Polanskio filmo "Pianistas", surinkusio visus įmanomus pasaulio kino apdovanojimus, seansas. Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, tris šių metų "Oskarus", septynis "Cezarius", Kanų kino festivalio "Auksinę palmės šakelę", Lenkijos "Auksinio erelio" ir daugybę kitų prestižinių kino prizų pelnęs filmas yra labai asmeniškas, nors režisierius pasakoja ne apie savo gyvenimą. Ši kino juosta apie Holokaustą lygintina su garsiuoju Stiveno Spilbergo (Steven Spielberg) "Šindlerio sąrašu" ir pasižymi puikiu režisieriaus, aktorių, operatoriaus ir kompozitoriaus darbu. Deja, skirtingai negu kaimyninėse šalyse, Lietuvoje šis filmas neplatinamas, todėl kino savaitės rengėjai siūlo vienintelę galimybę pamatyti "Pianistą" didžiajame ekrane.

Vilniaus žiūrovams taip pat bus rodomas naujausias kino metro Andžejaus Vaidos (Andrzej Wajda) filmas "Kerštas" - žymiausio lenkų komedijų autoriaus Aleksandro Fredros pjesės ekranizacija. Taip pat bus rodoma režisieriaus Kšištofo Zanusio (Krzysztof Zanussi) 2002 m. juosta "Suplementas". Pats režisierius Vilniaus universitete skaitys paskaitą "Europa, tėvyne mano".

Režisieriaus Ježio Antčako (Jerzy Antczak) filme "Šopenas - meilės troškimas" pateikiama dar vieną garsios kompozitoriaus Frederiko Šopeno (Frederik Chopin) ir rašytojos Žorž Sand (George Sand) meilės istorijos interpretacija.

Lenkų kino savaitė pristatys ir jaunojo lenkų kino programą "Karta 2000", kurioje bus rodomi 6 jaunųjų režisierių filmai aktualiomis gyvenimo temomis.

Žiūrovai turės progos pamatyti ir 6 metus kurtą garsaus lenkų dailininko Andžejaus Čečoto (Andrzej Czeczot) pilno metražo animacinį filmą suaugusiems "Edenas". Beveik pusantros valandos trukmės filmui buvo nupiešta pusė milijono piešinių.

Lenkų kino savaitės metu Atviros Lietuvos fondo patalpose rengiama tarptautinė konferencija "Ankstyvoji animacija ir Vladislovas Starevičius". Pranešimus apie šį įvairių šalių kino istorijai priklausantį kūrėją skaitys Lietuvos, Norvegijos, Rusijos ir Lenkijos kino specialistai.

Lenkų kino savaitės filmai gegužės 9-11 dienomis tradiciškai bus rodomi ir Kaune, Mykolo Žilinsko galerijos kino salėje."

III LENKŲ KINO SAVAITĖ
2003 m. balandžio 25 – gegužės 1 d.

Kino teatras "Forum Cinemas Vingis", Savanorių g. 7
"Skalvijos" kino centras, Goštauto g. 2

Kino teatras "Forum Cinemas Vingis", Savanorių g. 7

balandžio 25 d., penktadienis
19.00 Pianistas (Salė I)
balandžio 26 d., šeštadienis
11.00 Titas, Romas, ATomas ir svajonių vagys (Salė I) 17.00 Edenas (Salė V) 19.00 Chopinas – meilės troškimas (Salė I) <b>balandžio 27 d., sekmadienis</b> 11.00 Titas, Romas, ATomas ir svajonių vagys (Salė I)
16.00 Chopinas – meilės troškimas (Salė V)
19.00 Suplementas (Salė I), susitikimas su režisieriumi Krzysztofu Zanussiu !!!
balandžio 28 d., pirmadienis
17.00 Suplementas (Salė V)
19.00 Garsiau už bombas (Salė I)
balandžio 29 d., antradienis
17.00 Garsiau už bombas (Salė V)
19.00 Degalinė (Salė I)
balandžio 30 d., trečiadienis
17.00 Degalinė (Salė V)
19.00 Pirmyn ir atgal (Salė I)
gegužės 1 d., ketvirtadienis
17.00 Pirmyn ir atgal (Salė V)
19.00 Kerštas (Salė I), susitikimas su aktoriais Agata Buzek ir Rafału Królikowskiu

&quot;Skalvijos&quot; kino centras, Goštauto g. 2

balandžio 25 d., penktadienis
21.00 Edenas
balandžio 26 d., šeštadienis
17.00 Dvigubas portretas
19.00 Himilsbachas – tiesa, pramanai, juodosios skylės
balandžio 27 d., sekmadienis
17.00 Bellissima
19.00 Žvaigždė
balandžio 28 d., pirmadienis
17.00 Inferno
19.00 T. Konwickis. Visai nemenka apokalipsė
balandžio 29 d., antradienis
17.00 Vladislovo Starevičiaus filmų retrospektyva, I programa
19.00 Chopinas – meilės troškimas
balandžio 30 d., trečiadienis
17.00 Vladislovo Starevičiaus filmų retrospektyva, II programa
19.00 Garsiau už bombas
gegužės 1 d., ketvirtadienis
17.00 Degalinė
19.00 Edenas

Gegužės 2 d. 17.00 ir 19.00 val. Kino centre &quot;Skalvija&quot; vyks du papildomi filmo Kerštas seansai

Filmai su titrais lietuvių kalba

Bilietų kaina: 5 – 10 Lt
Abonemento į kino centre &quot;Skalvija&quot; rodomus Kino savaitės filmus kaina: 25 Lt

Bilietai ir abonementai parduodami kino teatrų kasose:
&quot;Forum Cinemas Vingis&quot; (tel. 2651557)
&quot;Skalvija&quot; (tel. 2610505)

Kino teatre &quot;Forum Cinemas Vingis&quot; nuo balandžio 2 iki 21 dienos vyksta išankstinis bilietų pardavimas į visus filmus, išskyrus festivalio atidarymo filmą &quot;Pianistą&quot;. Bilietų kaina: 5 – 8 Lt

Apie filmus ir jų autorius

PIANISTAS

2002, 148 min., Prancūzija/Lenkija/Vokietija/Didžioji Britanija
režisierius: Roman Polański
scenarijaus autorius: Ronald Harwood (pagal Władysławo Szpilmano atsiminimus)
operatorius: Paweł Edelman
kompozitorius: Wojciech Kilar
vaidina: Adrien Brody, Thomas Kretschmann, Frank Finlay, Maureen Lipman, Cezary Kosiński

Garsaus žydų kilmės lenkų pianisto ir kompozitoriaus Władysławo Szpilmano gyvenimo istorija. Szpilmanas išgyveno vokiečių okupaciją Varšuvoje. Iš pradžių - gete kartu su savo šeima, vėliau slapstėsi įvairiose vietose, priklausydamas nuo geros ar blogos sutiktų žmonių valios. Žlugus Varšuvos sukilimui, liko visiškai vienas. Tuomet likimas lemė sutikti vokiečių karininką melomaną, išgelbėjusį jam gyvybę. Režisierius atskleidė karo košmarą vieno nuo likimo užgaidų priklausomo herojaus akimis. Nors nė nebandė priešintis, nepaprastai stiprus gyvenimo instinktas padėjo jam ištrūkti iš mirties gniaužtų.

Roman Polański, režisierius, aktorius, scenarijų autorius, prodiuseris, gimė 1933 m. Paryžiuje mišrioje lenkų ir žydų šeimoje. Po trejų metų Polańskiai persikėlė į Krokuvą, o kilus karui pateko į Krokuvos getą. R. Polańskio motina žuvo Osvencime, tėvą išvežė į Mauthauseną, jis pats slapstėsi kaime. Sulaukęs trylikos metų tapo aktoriumi (šiai profesijai lieka ištikimas iki šiol, vaidindamas teatre ir filmuose; vienas paskutinių – Andrzejaus Wajdos &quot;Kerštas&quot;). Šešto dešimtmečio pabaigoje – septinto pradžioje, studijuodamas Lodzės kino mokykloje, sukūrė &quot;Du žmones su spinta&quot; ir kt. trumpus filmus. Pilnametražis debiutas &quot;Peilis vandenyje&quot; (1962) buvo nominuotas &quot;Oskarui&quot;. 1963 m. Polański išvyko iš Lenkijos. Europoje sukūrė filmus &quot;Pasibjaurėjimas&quot; (1965), &quot;Spąstai&quot; (1966), &quot;Neįbauginami vampyrai&quot; (1967). Vėliau persikėlė į Holivudą, kur pastatė siaubo filmą &quot;Rosemary kūdikis&quot; (1968) ir &quot;Oskaru&quot; už scenarijų apdovanotą juodąjį kriminalą &quot;Chinatown&quot; (1974). 1977 m. Polański grįžo į Europą. Prancūzijoje sukūrė kino juostas &quot;Nuomininkas&quot; (1976), &quot;Frantic&quot; (1988), &quot;Karčios vestuvės&quot; (1993) ir kt., Anglijoje – &quot;Tess&quot; (1979). Filmas pagal muzikanto ir kompozitoriaus Władysławo Szpilmano okupacijos metų atsiminimus Kanuose apdovanotas &quot;Auksine palmės šakele&quot;. Amerikos kino kritikų asociacija bei Didžiosios Britanijos kino akademija &quot;Pianistą&quot; pripažino geriausiu 2002 metų filmu. Kino juosta taip pat laimėjo septynis &quot;Cezarius&quot; ir tris &quot;Oskarus&quot;: geriausiam režisieriui, pagrindinio vaidmens atlikėjui ir už geriausią scenarijų.

TITAS, ROMAS, A`TOMAS IR SVAJONIŲ VAGYS

2000, 75 min., animacinis filmas
režisierius: Leszek Marek Gałysz
scenarijaus autorė: Małgorzata Sikorska-Miszczuk
kompozitorius: Wojciech Waglewski
įgarsino: Marek Kondrat, Wojciech Malajkat, Piotr Gąsowski, Andrzej Chyra

Henryko Jerzy Chmielewskio komikso herojai - svajojantis tapti žmogumi šimpanzė Titas de Zoo, kuklesnis už saulutę galvočius ATomas ir švelnus kaip raganosis, mėgstantis viską kritikuoti Romas klasta nuviliojami į Transformacijos planetą. Ją valdo piktasis kunigaikštis Saligija, atimantis iš žmonių svajones ir paverčiantis jas reklamomis. Laimingai nusileidę planetoje, Romas ir ATomas patenka į Saligijos karių letenas. Iš abiejų žiauriai atimamos svajonės. Norėdamas išgelbėti draugus, Titas privalo stoti į kovą su galinguoju kunigaikščiu. Ar Titui pavyks sugrąžinti atimtas svajones? Ar jis išgelbės planetą ir išlaisvins Transformacijos gyventojus?

Leszek Marek Gałysz (g. 1948) baigė Meno licėjų Nalenčove ir Lodzės kino mokyklą. Animacinių filmų režisierius, scenarijų autorius, prodiuseris. Daug kartų pelnė apdovanojimus Poznanės filmų vaikams festivalyje, tarptautiniame Los Andželo kino festivalyje ir kt.

EDENAS

2002, 85 min., animacinis filmas
režisierius: Andrzej Czeczot
scenarijaus autorius: Andrzej Czeczot
kompozitorius: Michał Urbaniak

Grojančio dūdele ir keliaujančio oru, žeme bei vandeniu Juzeko nuotykiai. Kelionėse jis sutinka Prometėją, Heraklį, kilnųjį plėšiką Janosiką, Salvadorą Dali, į muzikinę dvikovą su Paganiniu įsitraukusį Chopiną, Bitlus jų geltonajame povandeniniame laive, Nojų ir jo šeimą, angelus, velnius, net patį Poną Dievą. Dažniausiai Juzekas tik stebi įvykius su nuolat besikeičiančiais personažais. Jis nedalyvauja veiksme, nebent tai būtų seksas. Savo kelionės pabaigoje Juzekas pasiekia Niujorką…

Andrzej Czeczot (g. 1933), grafikas, iliustratorius, Krokuvos dailės akademijos absolventas (1957). Aštuntajame dešimtametyje sukūrė nemažai animacinių filmų. 1982 m. išvyko į Niujorką, kur iliustravo knygas, bendradarbiavo su laikraščiais ir žurnalais (&quot;The New York Times&quot;, &quot;The New Yorker&quot;, &quot;The Wall Street Journal&quot; ir kt.). Grįžęs į Lenkiją, savo darbus spausdina leidiniuose &quot;Nie&quot; ir &quot;Polityka&quot;. &quot;Edeną&quot; pradėjo kurti 1996 m. Tai pilnametražis A. Czeszoto debiutas. Gdynės kino festivalyje apdovanojimą pelnė filmui muziką sukūręs Michał Urbaniak.

CHOPINAS – MEILĖS TROŠKIMAS

2001, 134 min.
režisierius: Jerzy Antczak
scenarijaus autoriai: Jerzy Antczak, Jadwiga Barańska
kompozitorius: Fryderyk Chopin
vaidina: Piotr Adamczyk, Danuta Stenka, Marian Opania, Sara Muldner

Romantinis pasakojimas apie Chopino gyvenimą emigracijoje ir apie audringus jo ryšius su prancūzų rašytoja George Sand. Kompozitorių įsimyli George Sand duktė Solange. Motinos meilės ir Chopino talento pavydintis rašytojos sunus, nevykęs tapytojas Mauricijus, išmėgins viską, kad sugriautų kompozitoriaus ir Sand meilę. Šios su užmoju, kerinčia muzika, Maljorkos ir Noano peizažais sukurtos kostiuminės dramos personažai pereina aistrų ir konfliktų pragarą…

Jerzy Antczak, kino ir televizijos režisierius, gimė 1939 m. Volynės Vlodzimieže. Lodzės kino mokykloje baigė aktorystę (1953). Vienas iš Lenkijos televizijos teatrų kūrėjų. Televizijos serialų &quot;Grafienė Kosel&quot; (1968), &quot;Naktys ir dienos&quot; (1975) ir kt. režisierius. 1979 m. kartu su žmona Jadwiga Barańska emigravo į JAV. Šiuo metu gyvena ir dirba Los Andžele bei Varšuvoje. Jerzy Antczak – Kalifornijos universiteto Kino mokyklos UCLA profesorius. 1994 m. sukūrė meninį filmą &quot;Dama su kamelijomis&quot;, 2001 m. – &quot;Chopinas – meilės troškimas&quot;.

SUPLEMENTAS

2002, 101 min.
režisierius: Krzysztof Zanussi
operatorius: Edward Kłosiński
kompozitorius: Wojciech Kilar
vaidina: Monika Krzywkowska, Paweł Okraska, Michał Sieczkowski, Szymon Bobrowski

Tai dviejų filmo &quot;Gyvenimas kaip lytiniu keliu platinama mirtina liga&quot; jaunųjų personažų istorijos tęsinys. Filipas studijuoja mediciną, Hanka – grimuotoja. Jiedu yra pora ir, galima sakyti, myli vienas kitą. Tačiau jaunuolių santykiams gresia rimti išbandymai. Filipas niekaip negali apsispręsti, koks jo tikrasis pašaukimas - tapti gydytoju ar vienuoliu. Negalėdamas pats pasirinkti kurio nors vieno kelio, vaikinas laukia sprendimo iš šalies.

Krzysztof Zanussi, kino ir teatro režisierius, scenarijų autorius, gimė 1939 m. Varšuvoje. Baigė Varšuvos universiteto Fizikos fakultetą (1959), Jogailaičių universiteto Filosofijos fakultetą (1962) ir režisūrą Lodzės kino mokykloje (1967). Filmų: &quot;Iliuminacija&quot;, &quot;Apsauginės spalvos&quot; (vienas pagrindinių &quot;moralinio nerimo kino&quot; filmų), &quot;Ramios saulės metai&quot; (apdovanotas Venecijos &quot;Auksiniais liūtais&quot;), &quot;Rankos prisilietimas&quot;, &quot;Galopas&quot;, &quot;Gyvenimas kaip lytiniu keliu platinama mirtina liga&quot; (aukščiausias įvertinimas Maskvos kino festivalyje) ir kt. autorius. Be daugelio kitų prestižinių apdovanojimų, yra gavęs Italijos &quot;David di Donatello&quot;, Prancūzijos &quot;Cavalier de L`Ordre ete Scenciences et Lettres&quot;, Lenkijos atgimimo ordino kryžių. Dėstė daugelyje kino mokyklų: Lodzės, National Film School (Didžioji Britanija) ir kt. 1990 m. išrinktas Europos audiovizualinių kūrėjų federacijos (FERA) prezidentu. Vatikano pontifikalinės komisijos konsultantas kultūros reikalams, Europos kino akademijos narys.

GARSIAU UŽ BOMBAS

2001, 91 min.
režisierius: Przemysław Wojcieszek
scenarijaus autorius: Przemysław Wojcieszek
operatorius: Jolanta Dylewska
kompozitorius: Grzegorz Daroń
vaidina: Sylwia Juszczak, Rafał Maćkowiak, Grażyna Krukówna, Magdalena Schejbal

Filmas apie dviejų mažame provincijos miestelyje gyvenančių žmonių meilę. Marcinas dirba automechaniku, jo laukia nelabai įdomi ateitis. Jo mergina Kaśka gauna pasiūlymą studijuoti Amerikoje. Visi jaunuolių bendri planai netenka prasmės, kai miršta Marcino tėvas. Vaikinas prašo Kaśkos, kad prieš apsispręsdama dėl kelionės, palūkėtų vieną dieną, būtiną laidotuvėms. Šios liūdnos ceremonijos metu įvykęs šeimos susitikimas pakeitė beveik visų jos dalyvių gyvenimą…

Przemysław Wojcieszek (g. 1975) Krokuvoje ir Vroclave studijavo lenkų filologiją. Dirbo kino teatro bilietų kontrolieriumi, pardavėju, vaizdajuosčių nuomos punkte ir kt. Rašė scenarijus. Andrzejaus Wajdos komentaras po to, kai pamatė &quot;Garsiau už bombas&quot;: &quot;Labai daug tikiuosi iš šio jauno žmogaus, daugiausia iš visų lenkų kine&quot;.

DEGALINĖ

2001, 100 min.
režisierius: Piotr Wereśniak
scenarijaus autorius: Piotr Wereśniak
kompozitorius: Krzesimir Dębski
vaidina: Zbigniew Zamachowski, Bartosz Obuchowicz, Bogusław Linda, Katarzyna Figura

Į nedidelę benzino kolonėlę atvažiuoja prabangus limuzinas. Šalia sunkiai sužeisto vairuotojo guli krepšys su pinigais ir ginklas. Žmogus merdi. Degalinės savininkui reikalas aiškus – tai nusikaltėlis ir nėra ko jį gelbėti. Geriau pasirūpinti krepšiu. Tačiau degalinėje uždarbiaujantis studentas mano kitaip…

Piotr Wereśniak (g. 1970) Vroclavo universitete baigė kultūros istorijos studijas, Silezijos universitete studijavo režisūrą. Scenarijų agentūros surengtame geriausio sumanymo filmui konkurse laimėjo specialųjį &quot;Filmo&quot; prizą (1992), o konkurse &quot;Naujasis scenarijus&quot; – pagrindinį apdovanojimą (1995). Didžiausią sėkmę atnešė scenarijus rež. Juliuszo Machulskio filmui &quot;Kileris&quot;. Pritaikė dialogus A. Wajdos &quot;Ponui Tadui&quot; . 9-ių telenovelės &quot;Zlotopolskiai&quot; serijų scenarijaus autorius, kelių telenovelės &quot;Ir gėriui, ir blogiui&quot; dalių režisierius. Yra parašęs per 300 scenarijų televizijos, radijo ir spaudos reklamoms. Už &quot;Degalinės&quot; scenarijų, pagal kurį pastatė savo antrą meninį filmą (pirmas – romantinė komedija &quot;Įsimylėję&quot;), gavo Hartley-Merrill apdovanojimą.

PIRMYN IR ATGAL

2001, 98 min.
režisierius: Wojciech Wójcik
scenarijaus autoriai: Maciej Świerkocki, Anna Świerkocka
kompozitorius: Krzesimir Dębski
vaidina: Janusz Gajos, Jan Frycz, Edyta Olszówka, Olaf Lubaszenko

Pasakojimas apie bekompromisę poziciją stalinizmo metais Lenkijoje. Gabus gydytojas, buvęs Armija krajova kareivis dirba miesto ligoninėje. Su tokia praeitimi, neturėdamas partijos nario bilieto, jis negali išvažiuoti pas Anglijoje gyvenančią savo žmoną. Kartą vienas pacientas pasiūlo jam kartu apiplėšti banką ir pabėgti į Vakarus…

Wojciech Wójcik – Lodzės kino mokyklos absolventas. Bendradarbiavo su Kazimierzu Kutzu, Stanisławu Różewicziumi, Jerzy Kawalerowicziumi. San Sebastiano festivalio laureatas už filmą &quot;Karatė lenkiškai&quot;, Rimini festivalio - už &quot;Bermudų trikampį&quot;. Režisierių išpopuliarino televizijos serialas &quot;Ekstradicija&quot;. Filmas &quot;Ten ir atgal&quot; Gdynės festivalyje apdovanotas už režisūrą, kostiumus, montažą, taip pat pelnė žiūrovų prizą.

KERŠTAS

2002, 100 min.
režisierius: Andrzej Wajda
scenarijaus autorius: Andrzej Wajda
kompozitorius: Wojciech Kilar
operatorius: Paweł Edelman
vaidina: Roman Polański, Janusz Gajos, Andrzej Seweryn, Agata Buzek, Rafał Królikowski

Bene žymiausio lenkų komedijų autoriaus Aleksandro Fredro pjesės ekranizacija. Kaimynystėje su nekenčiamu notaruTyleniu gyvenantis Vynininkas Trizniauskas ketina vesti našlę Stalininkienę. Trizniauską vilioja jos turtas. Tačiau jis nežino, kad Stalininkienė pati ieško turtingo vyro.
Suvokdamas, kad jo išvaizdai ir manieroms toli iki tobulybės, vynininkas prašo Pliurziaus pagalbos piršliaujant.

Andrzej Wajda, kino ir teatro režisierius, scenarijų autorius, scenografas, vienas iš Lenkų kino mokyklos kūrėjų, gimė 1926 m. Suvalkuose. 1946-49 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, 1953 m. baigė Lodzės kino mokyklą. Jo filmai (&quot;Panelės iš Vilko&quot;, &quot;Pažadėtoji žemė&quot; ir &quot;Žmogus iš geležies&quot;) buvo triskart nominuoti &quot;Oskarams&quot; . 2000 m. A. Wajda apdovanotas &quot;Oskaru&quot; už visą savo kino kūrybą. Taip pat yra gavęs Kanų kino festivalio &quot;Auksinę palmės šakelę&quot; už filmą &quot;Žmogus iš geležies&quot;, &quot;Sidabrinę palmės šakelę&quot; už &quot;Kanalą&quot;, apdovanotas San Sebastiano festivalio &quot;Sidabrine kriaukle&quot; už filmą &quot;Vestuvės&quot;, prancūzų &quot;Cezariu&quot; už &quot;Dantoną&quot;. Jo filmai pelnė apdovanojimus Berlyne, Kartaginoje, Valiadolide, Aveline, Belgrade, Maskvoje, Gdanske. Be kitų apdovanojimų, už kūrybos pasiekimus režisierius yra gavęs Berlyno &quot;Sidabrinį lokį&quot; bei Venecijos &quot;Auksinį liūtą&quot;. A. Wajda – Vašingtono, Bolonijos, Krokuvos, Briuselio ir kt. universitetų garbės daktaras, prancūzų Garbės legiono kavalierius. 2002 m. Varšuvoje pradėjo veikti Andrzejaus Wajdos kino režisūros mokykla.

Nors kamuojama finansinės krizės (kaip žinoma, šis reiškinys nesvetimas ir Lietuvos televizijai), Lenkijos televizija tebėra rimčiausias Lenkijos kino prodiuseris. Paskutiniais metais Lenkijos televizijos Kino agentūra daugiausiai remia jaunuosius kūrėjus, taip tarsi ruošdama kinematografijos kadrus geresniems laikams. Vienas iš televizijos projektų – jaunų režisierių filmų ciklas &quot;Karta 2000&quot;. Tai debiutiniai Maciejaus Pieprzycos (&quot;Inferno&quot;), Łukaszo Barczyko (&quot;Žiūriu į tave, Marysia&quot;), Arturo Urbańskio (&quot;Belissima&quot;), Mariuszo Fronto (&quot;Dvigubas portrertas&quot;), Iwonos Siekierzyńskos (&quot;Mano kepti viščiukai&quot;), Mareko Lechkio (&quot;Mano miestas&quot;) ir kt. filmai. Taigi kokie yra jaunieji lenkų režisieriai? Galbūt keletas ciklo &quot;Karta 2000&quot; filmų padės rasti atsakymą į šį klausimą. Dauguma šių režisierių stato filmus pagal savo scenarijus. Jie nerašo bendrų manifestų ir nejaučia kartos ryšių, nes, kaip sako &quot;Dvigubo portreto&quot; herojus: &quot;Nėra jokios kartos; kalbu pats už save ir pats už save noriu būti atsakingas&quot;.

DVIGUBAS PORTRETAS

2001, 109 min.
režisierius: Mariusz Front
scenarijaus autoriai: Mariusz Front, Elżbieta Piekacz
operatorius: Jacek Januszyk
vaidina: Maciej Adamczyk, Elżbieta Piekacz, Adam Bauman, Bogusław Kierc

Veiksmas vyksta šių dienų Varšuvoje. Ewa baigė aktorystės studijas, Michałas – režisūrą. Abu drauge atvažiuoja į sostinę ieškoti darbo pagal profesiją, o kol ras, išsinuomoja vieno kambario butą ir įsidarbina prekybos centre. Ewa vaikšto į aktorių peržiūras, Michałas mažute skaitmenine kamera filmuoja jį supantį pasaulį ir bando savo debiutiniu scenarijumi sudominti prodiuserius.

Mariusz Front (g. 1965) studijavo tapybą ir animaciją Krokuvos dailės akademijoje, vėliau – režisūrą Lodzės kino mokykloje. Debiutavo dokumentiniu filmu &quot;Gyvenimo būdas&quot; (1993), už kurį gavo pagrindinį Lodzės festivalio MediaSchool prizą bei festivalio Universidad del Cine 95` (Buenos Airės) pirmąją premiją. Režisavo televizijos teatro spektaklius. &quot;Dvigubas portretas&quot; - pirmasis pilnametražis M. Fronto filmas.

BELLISSIMA

2001, 61 min., Betacam
režisierius: Artur Urbański
scenarijaus autorius: Artur Urbański
operatorius: Marian Prokop
vaidina: Ewa Kasprzyk, Łukasz Garlicki, Paweł Wilczak

Penkiolikmetės mergaitės motina nori, kad jos duktė taptų žvaigžde – top modeliu. Šiam tikslui ji skiria visas savo jėgas. Dukters karjera kompensuotų neišsipildžiusias motinos svajones. Sekmės garantas - ilgi gražūs, panašūs į motinos dievinamos dainininkės Violettos Villas, merginos plaukai. Vieno konkurso metu abi susipažįsta su Kunigaikščiu, kuriame motina įžvelgia sekmės šansą. Ji tampa nedaug už savo dukterį vyresnio vaikino meiluže. Kunigaikščiui apsigyvenus jos namuose, duktė pradeda maištauti, pabėga iš namų…

Artur Urbański (g. 1965) - Lodzės kino mokyklos Aktorystės ir režisūros fakulteto absolventas. Dokumentinių ir trumpametražių vaidybinių filmų &quot;Mano paskutinioji moteris&quot;, &quot;M+M&quot;, &quot;Smarvė&quot; autorius. Juosta &quot;Smarvė&quot; pelnė daug tarptautinių apdovanojimų: Niujorko festivalio didijį prizą, specialiuosius žiūri prizus Miunchene ir Meksike ir kt. Už &quot;Bellissimą&quot; Venecijos tarptautiniame televizijos festivalyje A. Urbański gavo apdovanojimą geriausiam jaunam režisieriui, o Ewa Kasprzyk pripažinta geriausia aktore. Už geriausią moters vaidmenį ji taip pat apdovanota Lenkų meninių filmų festivalyje Gdynėje.

INFERNO

2001, 59 min., Betacam
režisierius: Maciej Pieprzyca
scenarijaus autoriai: Bartosz Kurowski, Maciej Pieprzyca
operatorius: Marek Traskowski
muzika: Bronisław Duży, grupė &quot;Jesus Chrysler Suicide&quot;
vaidina: Monika Kwiatkowska, Barbara Kurzaj, Katarzyna Bujakiewicz, Rafał Maćkowiak

Pasakojimas apie tris baigiamosios klasės drauges – Anką, Ingą ir Kseną. Viena planavo studijuoti administravimą ir vadybą bei daryti karjerą kaip &quot;businesswoman&quot; . Kita svajojo apie spalvingų žurnalų ir televizijos serialų pasaulį, trečiosios aistra - tapyba, o tikslas – studijuoti Dailės akademijoje. Visų planai ir ambicijos sužlugo per vieną naktį, abiturientų vakaro metu. Dvi merginos nužudė trečią… Filmas pagrįstas tikrais įvykiais.

Maciej Pieprzyca gimė 1964 m. Katovicuose. Silezijos universitete baigė žurnalistiką (1988) ir režisūrą (1992). Turino, Tel Avivo, Lodzės ir Krokuvos festivaliuose apdovanotų dokumentinių filmų autorius. Debiutinis vaidybinis filmas &quot;Inferno&quot; Čekijoje &quot;Cerlicų kino vasaros&quot; festivalyje pripažintas &quot;Auksiniu debiutu&quot;.

HIMILSBACHAS – TIESA, PRAMANAI, JUODOSIOS SKYLĖS

2002, 52 min., Betacam, dokumentinis filmas
režisieriai: Stanisław Manturzewski, Małgorzata Łupina
scenarijaus autorius: Stanisław Manturzewski

Legendinis rašytojas ir aktorius Jan Himilsbach atėjo į pasaulį kaip Ivan Hymmelbach rusės ir vokiečio (o gal žydo?) arba totoriaus vardu Tryntailo (nuo Baikalo ežero apylinkių) sūnus… Pagal vieną iš versijų, Jasius – Minsko 7-ojo ulonų pulko sunus. Paauglystėje už sukčiavimą buvo patekęs į nepilnamečių koloniją, už vagystes geležinkelyje – į kalėjimą. Dirbo akmenskaldžiu, dokininku, jūreiviu. Jo gyvenime nuolat keitėsi abstinencijos ir alkoholizmo etapai. Filme bandoma pateikti Himilbacho, kuris žurnalistams kiekvieną kartą pasakodavo vis kitą savo praeities versiją, biografiją. Ji dėliojama iš fragmentų kitų filmų, kuriuose yra vaidinęs, iš jo draugų, žmonos ir &quot;himilsbachologės&quot; - mokslinio darbo apie šį žymiausią lenkų kino neprofesionalų aktorių autorės - prisiminimų bei iš fabuliarizuotų siužetų.

Stanisław Manturzewski baigė archeologijos studijas. Jis - sociologas, jaunimo nusikaltėlių grupuočių specialistas (knygos apie Varšuvos nusikaltėlių grupuotes autorius), kino kūrėjas. Bendradarbiavo statant 40 įvairių filmų, tarp jų ir meninių. Matuszewski rašė dialogus, komentarus, ieškojo įdomių personažų. Keleto svarbių, Lenkijoje ir užsienyje aukštai įvertintų dokumentinių filmų (&quot;Šioje beprotybėje&quot;, &quot;Vanagai&quot;, &quot;Daugiau šviesos&quot;) autorius. Kartu su Małgorzata Łupina sukurtas filmas apie Himilsbachą pelnė Krokuvos kino festivalio Grand Prix.

ŽVAIGŽDĖ

2002, 90 min., Betacam, dokumentinis filmas
režisierius: Sylwester Latkowski reżyseria:
scenarijaus autorius: Sylwester Latkowski reżyseria

&quot;Žvaigždės&quot; herojus Michałas Wiśniewskis – muzikos grupės &quot;Jų trejetas&quot; (Ich Troje) lyderis. Tai pasakojimas apie žmogų, kilusį iš žemiausių visuomenės sluoksnių ir pasiekusį šlovės viršūnę. Filme vaizduojami svarbiausi vokalisto gyvenimo momentai. Vaikystėje paliktas motinos, jis patenka į vaikų namus, paskui į svetimą šeimą. Kai jam buvo keturiolika, nusižudė tėvas. Vaikinas su draugais įkuria muzikos grupę &quot;Jų trejetas&quot;, kuri netrukus tampa populiariausiu ansambliu Lenkijoje. Nepaisant milžiniško populiarumo, parduotų plokštelių ir atliktų koncertų rekordų, profesionalūs kritikai grupę vertina prastai. Kas toks Michałas Wiśniewskis? Kur slypi grupės &quot;Jų trejetas&quot;, šių metų Lenkijos atstovo Eurovizijos konkurse, sekmės paslaptis?

Sylwester Latkowski gimė 1966 m. Elblonge. Dirbo mokytoju, konsultantu, reklamos agentu ir vadybininku, vadovavo rinkimų kampanijai, leido laikraščius, keliolika mėnesių sėdėjo kalėjime. Šiuo metu režisuoja, rašo straipsnius spaudai, romanus ir scenarijus. Filmų &quot;Tai mes, regbininkai&quot;, &quot;Blokiniai&quot;, &quot;Pub`as 700&quot;, &quot;Užsivedę, arba šou biznis lenkiškai&quot;, vaizdo klipų ir televizijos reportažų autorius.

T. KONWICKIS. VISAI NEMENKA APOKALIPSĖ

2002, 50 min., Betacam, dokumentinis filmas
režisierius: Andrzej Titkow reżyseria:
operatorius: Andrzej Popławski
kompozitorius: Piotr Moss

Filmo autorius ieško atsakymo į klausimą, kas yra Tadeuszas Konwickis, žinomas kaip geraširdis pasakotojas, o tuo pačiu metu įžvalgus ir griežtas realybės kritikas. Konwickis buvo kareivis, korektorius, rašytojas, scenaristas, kino režisierius ir filmavimo grupės vadovas. Jo staliukas &quot;Czytelnik&quot; kavinėje ilgus metus atstojo elitiškiausią saloną. Tai antras Andrzejaus Titkowo bandymas pristatyti garsiojo rašytojo portretą. 1984 m. sukurtame &quot;Praeivyje&quot; režisierius parodė į istoriją ir politiką įsitraukusį, abiejų totalitarinių režimų prislėgtą žmogų. Tuo tarpu &quot;Visai nemenkoje apokalipsėje&quot; pasakojama apie privačią, &quot;psichologišką&quot; asmenybę, apie vidines ir išorines permainas. Filmo autorius bando rasti atsakymą į klausimą, ką teko patirti prie Vyslos gyvenančiam inteligentui besikeičiančių santvarkų laikais.

Andrzej Titkow sukūrė per 60 filmų, tarp jų - &quot;Tokiame dideliame mieste&quot;, &quot;Suolas&quot;, &quot;Mažas didelis pasaulis&quot;, &quot;Duok man tai&quot; ir kt. &quot;Visai nemenka apokalipsė&quot; Lenkijos nepriklausomų dokumentinių filmų peržiūroje apdovanota pagrindiniu prizu.

1925 m., kuomet Amerikoje dar nebuvo skiriami &quot;Oskarai&quot;, prestižinį H. Riesenfeldo auksinį medalį pelnė plebiscitą novatoriškiausiam trumpam meniniam filmui laimėjusi juosta &quot;Lakštingalos balsas&quot;. Prancūzijoje sukurto filmo autorius buvo Vladislovas Starevičius (Ladislas Starewitch, 1892-1965).
Lėlinio kino animacijos pionierius, kino formos eksperimentatorius, visapusiškai talentingas menininkas gimė Aleksandro Starevičiaus (kilusio iš Surviliškių šlėktų) ir kaunietės Antaninos Legieckos šeimoje. Būsimo lėlių animatoriaus kino nuotykiai prasidėjo dar vaikystėje Kaune, Sodų (dabar Kęstučio) gatvėje. Iš pradžių berniukas susižavėjo magišku žibintu, vėliau žaislu – baltu kartono lapeliu, kurio vienoje pusėje buvo nupieštas narvelis, o kitoje – paukštis. Greitai sukiojant lapelį, paukštis atsidurdavo narvelyje. Dar buvo iš Kauno knygų pardavėjo už 25 kapeikas pirkta magiška knyga. Ją reikėjo vartyti taip greitai, kad verčiantis lapams atgytų ankščiau nejudėję paveikslėliai. Kadangi mažasis Vladukas mėgo piešti ir meistrauti, jis nutarė pats pasidaryti magišką žibintą, tokį patį kartono lapelį ir knygą.
1905 m. Kaune veikė keturi kino teatrai: &quot;Bovi&quot;, &quot;Oazė&quot;, &quot;Klio&quot; ir &quot;Mūza&quot;. Starevičius piešė plakatus filmams, o už tai turėjo teisę nemokamai eiti į kiną. Netrukus jis nutarė Maskvoje įsigyti kino aparatą ir pats kurti filmus. Pirmąjį savo filmą, pavadintą &quot;Prie Nemuno&quot;, Starevičius sukūrė 1909 m. Jis nufilmavo senų pilių griuvėsius, archeologinius radinius, bažnytinę procesiją Sapiežiškėse, tarpusavyje besibarančius elgetas, saulėtekį virš Nemuno, iš vandens išlipančių karvių bandą. Maskvos kino kompanijos savininkas Aleksandras Chanžonkovas, pamatęs filmą, pasirašė su jaunuoju autoriumi sutartį, pagal kurią režisierius įsipareigojo kurti naujus filmus, o Chanžonkovas - juos pirkti. Tais pačiais metais Starevičius, aistringas entomologas, gausios vabzdžių kolekcijos savininkas, pastatė du entomologinius filmus: &quot;Žirgelio gyvenimas&quot; ir &quot;Juodvabaliai&quot;, o 1910 m. Kaune sukūrė pirmąjį eksperimentinį animacinį lėlių filmą &quot;Vabalų elniaragių kova&quot;.
Gavęs pastovaus darbo pasiūlymą iš kino kompanijos &quot;A. Chanžonkov ir Co&quot;, Starevičius persikelė į Maskvą, kur gyveno iki 1919 m. Kauno tematika dar pasirodė 1911 m. sukurtame filme &quot;Vabzdžių aviacijos savaitė&quot; – Kaune vykusiai aviacijos savaitei skirtoje satyroje. Nuo 1920 m. iki pat mirties Vladislovas Starevičius gyveno Prancūzijoje, kur netoli Paryžiaus įrengtoje studijoje kūrė savo neįprastus filmus: pradžioje – juodai baltus ir be garso, vėliau – spalvotus, įgarsintus. Starevičiaus darbai pelnė tarptautinį pripažinimą. &quot;Visuose jo filmuose paprastumo, žavumo ir vaizduotės yra tiek pat, kiek išradingumo ir tikslumo juos kuriant. Todėl sunku nustatyti, kur slypi jų žavesys, – rašo Paryžiuje išleistoje &quot;Enciklopedinėje kino istorijoje&quot; René Jeanne i Charles Ford. – Vladislovas Starevičius, didis menininkas ir tuo pat metu aukščiausio lygio amatininkas, kino istorijoje yra unikumas&quot;.

Vilniuje Starevičiaus filmų retrospektyva vyks pirmą kartą. Filmai bus rodomi su titrais lietuvių kalba.

I programa (apie 80 min.)

Žiogas ir skruzdelė (Striekoza i muraviej). Kino kompanijos &quot;A. Chanžonkov i Co&quot; produkcija. Premjera įvyko Danijoje 1912 m. gruodį. Lėlių filmas.
Paukštelis (Gazouilly, petit oiseau). Scenarijaus autorė: Sonika Bo. Kompozitorius: A. Muscat. &quot;Lux-Film&quot; produkcija. 100% animacijos. &quot;Gaevacolor&quot; spalvų sistema. Filmas pelnė apdovanojimą &quot;Prime &agrave; la Qualité&quot;. 1953.
Belgijos lelija (Lilija Bielgii).Vaidina: J. Višnievski (senelis), I. Starevič (anūkė), vabalai ir drugeliai (lėlės, vaizduojančios kariuomenę). Skobielevo komiteto produkcija. 80% animacijos. Premjera: 1915. Vokiečių agresijos Belgijos atžvilgiu per I pasaulinį karą alegorija.
Zanzabelė Paryžiuje (Zanzabelle &agrave; Paris). Scenarijaus autoriai: V. ir I. Starevičiai. Pagal Sonikos Bo pasaką. Kompozitorius: J. Wiener. Kino kompanijos &quot;Discina&quot; produkcija. 100% animacijos. 1947.
Varlės nori karaliaus (Les grenouilles qui demandent un roi). 100% animacijos. 1922. La Fontaineo pasakos motyvais. Paukštelio sekmadienis (Un dimanche de gazouilly). Scenarijaus autoriai: V. ir I. Starevičiai. 100% animacijos. 1955. Voro pinklėse (Dans les griffes de laraignée). 100% animacijos. 1920.

II programa (apie 80 min.)

Kino operatoriaus kerštas (Miest kiniematografičeskogo opieratora). Kompanijos \&quot;A.Chanžonkov ir Co\&quot; produkcija. Premjera: 1912 10.27. Lėlių filmas. Parodija. Nosis vėjuje (Le nez au vent). Scenarijaus autoriai: V. ir I. Starevičiai. Kompozitorius: D. White. \&quot;Alkam\&quot; (Paris) produkcija. 100% animacijos. \&quot;Gaevacolor\&quot; spalvų sistema. 1956. Lapinas Reinekis (Reineke Fuchs). V. ir I. Starevičių scenarijus pagal J.V. Goethes poemą. Sukurtos dvi filmo versijos: vokiečių kalba - su J. Kopscho muzika (filmą 1937-1938 m platino kino kompanija UFA) ir prancūzų – &quot;Le roman de renard&quot;. Vilniuje matysime vokiškąją versiją. Filmas buvo kuriamas 1930-1931 m.

[quote]Dėmesio! Kai kurių archyvinių filmų kopijos nepilnos, jų metražas šiek tiek skiriasi nuo originalaus.
[/quote]

http://www.lenkukultura.lt/lt_renginiu_kal.php

na va &quot;Pianistas&quot; bus per jazzus - viskas aishku Žliumbia

kad tik per jazz’us…
itariu dar bus ir per raguzz…
pamenu kai i &quot;Lietuva&quot; lenkai atveze &quot;Gyvenimas kaip lytiniu keliu platinama mirtina liga&quot;, tai as net turedamas bilieta vos neishejau is sales… jau tokia ta lenku mazuma solidari… kai padalino kvietimu etikmat Kanda
itariu ir dabar kazkas panashaus bus… zato ir nepardavineja i ‘pianista’ bilietu in advance Nežinau

Bendram išsilavinimui nepamaišys ir http://www.delfi.lt paskelbtas
Sauliaus Macaičio straipsnis:

&quot;Bohemiškuose mano jaunystės susiėjimuose dažnai skambėdavo toks populiarus tostas: "Už gyvenimą, už meną, už lenkų kiną!" Nepaisant pokšto atspalvio, nepaisant naivumo, jame girdimas šventas įsitikinimas, kad lenkų kinas – ne tik menas, o sunkiai apibūdinamas, mums visiems kaip oras reikalingas reiškinys.

Keista, bet sovietai, kad ir pakupiūruodami, didžiumą “lenkų mokyklos”, skambėjusios septintajame dešimtmetyje, kūrinių vis dėlto įsileisdavo. Brendome drauge su tragiškuoju Andrzejaus Wajdos Maceku Chełmickiu ("Pelenai ir deimantas&quotMirkt, jau tuomet puikiai suvokdami, kad nespalvotoje juostoje ant baltos, vėjyje plevėsuojančios drobulės plaukianti herojaus kraujo tamsi dėmė – tai raudona ir balta, nacionalinės lenkų vėliavos spalvos. Atrasdavome keistą siurrealizmo pasaulį lenkiškoje Saragosoje. Ir net kokia nors nepretenzinga komedija, vis dėlto pasakanti šiek tiek daugiau negu įprasta, - tarkim, “Ieva nori miego” – buvo mums kultinė.

Pasitraukus iš socialistinio "rojaus", kaip ir lietuvių kinas, lenkiškasis akimirkai tarsi sutriko. Tik pirmojo sutrikimas tebetrunka, o kaimynai – iš dalies dėl stipresnės kūrybinės bei techninės bazės, dėl kino tinklo mastų, svarbiausia – dėl pačių lenkų pasididžiavimo savuoju kinu – gana greitai įveikė krizę.

Tam tikru gelbėjimosi ratu tapo klasikinė lenkų literatūra, pasirodo, turėjusi galingą, ne visai išnaudotą kinematografinį potencialą. Stambaus užmojo filmai vėl pritraukė plačiausią publikos dėmesį – ar tai būtų Henryko Sienkiewicziaus aprašyti istoriniai nuotykiai, ar kino odė senajai gyvenimo sanklodai, ir Lietuvai toks artimas pasirodęs kūrinys pagal Adomo Mickevičiaus "Poną Tadą".

Maestro Wajda labai rizikavo neadaptuodamas ekranui poetinio teksto, bet nugalėjo įkvėpdamas senai literatūrai gyvybės (štai ir net savaip akademiškame Jerzy Kawalerowicziaus superfilme pagal H.Sienkiewicziaus "Quo vadis" kuo aktualiausiai suskamba valdžios ir kultūros santykių linija, perteikta Bogusławo Lindos vaidinamo Petronijaus paveikslo).

Dabar, jau trečiojoje lenkų filmų savaitėje Vilniuje rodydamas savo naująjį "Kerštą" pagal Aleksandro Fredros pjesę, A.Wajda ir vėl rizikuoja su eiliuotu tekstu, su teatrine veikalo prigimtimi, su kritiškai pervertinamais nacionalinio charakterio bruožais. Jam padeda – šį kartą aktoriumi – kitas lenkų kino metras, tiesa, beveik visą gyvenimą klaidžiojęs po pasaulio studijas Romanas Polańskis, pastaruoju metu tarsi vėl pajutęs šaknų trauką. Jo režisuotas garsusis "Pianistas" (pernykštė "Auksinė palmės šakelė" Kanuose, šiemetis "Oskaras" už režisūrą!) nėra visai nediskutuotinas kūrinys, ir tai tik sveikintina. Geto istorija sukels įvairias emocijas įvairioms žiūrovų grupėms: senųjų varšuviečių negali nejaudinti realybėje jau nebeatkuriamas anos Varšuvos vaizdas bei negailestingas jos sunaikinimas, o tarptautinį – taigi ir lietuvių – žiūrovą turbūt paveiks skaudi individualizmo analizė, optimistinė gaida, pasigirstanti netoli finalo, kai menas net formalius priešus paverčia tik vienodai išvargusiais žmonėmis.

Iš šios nebejaunos kartos, lenkų kritikų kartais su lengva ironija pavadinamos "baronais", naujausiosios kūrybos Vilniuje pabus ir Krszysztofo Zanussi "Suplementas", provokuojantis, kaip ir kiti paskutinieji menininko filmai, vaisingą diskusiją: ar kinui svarbiau žmogus, ar idėja? Yra ir Jerzy Antczako, garsėjusio kostiuminėmis juostomis, nauja melodrama "Chopinas – meilės troškimas", tiesiog negalinti nesusirasti masinio žiūrovo.

Bet trečiosios lenkų filmų savaitės Vilniuje rengėjas, Lenkų institutas, sėkmingai laviruoja tarp klasikų kūrybos ir savojo kino ateities. Prisimename, kaip įdėmiai ir palankiai, lygindama su savąja gyvenimo patirtimi, lietuvių publika žiūrėjo nelinksmus jaunų lenkų režisierių darbus "Wojaczekas" bei "Edis".

Daug tokių jaunų autorių juostų, kaip taisyklė, skiriamų nūdienai, kurios "baronai", suformuoti kitokios tikrovės, privengia, - ir šio renginio repertuare. Jau nekalbant apie pasaulinio kino atmintį - tikro mago Vladislovo Starevičiaus, savaip siejusio abu mūsų kraštus, retrospektyvą, apie imponuojančią dokumentiką, vaidybiniuose savaitės filmuose galima pamatyti šiuolaikinės, kartais net periferinės Lenkijos vaizdą, įsivaizduoti, kas kamuoja žmones anapus sienos. Tai ir pagarsėjęs Przemysławo Wojcieszeko kūrinys "Garsiau už bombas", ir Mariuszo Fronto "Dvigubas portretas"ir Piotro Wereśniako Degalinė", Maciejaus Pieprzycos "Inferno", ir jau tarptautinio garso Arturo Urbanskio filmas "Belissima", kurio vien tik pavadinimas (taip vadinosi ir ankstyva Luchino Visconti juosta) rodo jauno autoriaus norą, kalbant apie sava, įsikomponuoti į pasaulinės tradicijos tėkmę.

Kad dviejų gretimų kraštų, jau gerą pusamžį žengusių panašiais klaidžiais istorijos keliais, persilaužiamojo periodo meno problematika bus panaši – beveik neabejotina. O štai ar lenkų kino jaunieji nedaro lietuviams būdingų klaidų – pamatysime.&quot;

o man patiko tas filmas, mintis buvo ir esme - o tai bene svarbiausia.

&quot;Gyvenimas kaip lytiniu keliu platinama mirtina liga&quot;? Taip, filmas labai geras, bet prastas organizavimas vos nepadare to, kad mano kojos isheiti is sales, pries tai mano rankos supleshiusios &quot;bilieta&quot; teatro administracijai i veidus…

beje, dėl &quot;Pianisto&quot;…
Bilietus visgi pardavinėja, bet spėju nebeilgai (turiu omeny išpirks),tad…
norintys skambinat į Vingį (8 5) 2651527 ir… galbut turit… Mirkt

Teko pažiūrėti K.Zanussi’o &quot;Suplementą&quot;. Jį k/c &quot;CCFCPV&quot; [ar visas raides surašiau? Cha cha ] rodys ir rytoj, t.y. pirmadienį. Ar verta eiti? Sakyčiau tikrai nebūtinai. Lyginant su filmo pirmtaku, filmu &quot;Gyvenimas kaip lytiniu keliu platinama mirtina liga&quot;, nepateikia nieko naujo. Dargi, pateikia vieną ir ta patį svaigčiojimą vos ne religine [šiame filme visiškai religine] tematika. O blogiausia, jog visa tai pateikiama tiesiog blankesne, menkai logiškai filosofine diskusija. Kažkaip trūksta ‘tų filosofinių charizmatinių’ asmenybių iš kurių lūpų ištrūkę žodžiai taptu žiūrovo gyvenimo credo. Tiesiog trūksta… pirmoji dalis lyginant su šia, tikras šedevras Taip
Ar reikia žiūrėti? Tikrai nebūtina… Ne

P.S.
Rytoj, t.y. pirmadienį 10 val. Gerb. Krzysztof Zanussi skaitys paskaitą Vilniaus Universiteto Krėvės salėje. Žadėjo ir diskusiją Taip Cha cha Kas norit ir galit, esat laukiami Labas

Dėkui už info. Bet koks &quot;nukreipimas&quot; žiūrėti ar nežiūrėti yra labai sveikintinas ir naudingas…

net jeigu “nukreipimas” neteisingas? Kietas

Čia jau nukreipiamojo reikalas - ką jis galvoja, žino apie nukreipiančiojo lygį, kaip jį vertina…
Ir nors visiškai &quot;klaidingų nukreipimų&quot; nepavyks išvengti, gi reikia kažkuo remtis - visko pamatyti neįmanoma. O ar yra ir reikalas? Todėl nukreipiantieji didžiai svarbūs. Kaip svarbu ir mokėti juos &quot;atsirinkti&quot;…

Šiandien SKALVIJOJE 17val. bus antra, jau su įgarsintais filmukais, vieno iš pasaulinės animacijos pradininko VLADISLAVO STAREVIčIAUS retrospektyva.

Kokie įspūdžiai iš vakarykščios, negarsinių filmukų, programos.
Galima teigti - &quot;nieko bliambano&quot;, viskas jau matyta. Ypač kūrybinis stilius primena viena iš dviejų mūsų ekranuose rodytų geriausių šios žanro filmukų - SKRUZDĖLIUKAS Z (japonų Šihiros negaliu kol kas vertinti - nemačiau).
Tačiau…

Kada pirmojo, labiausiai artimo &quot;Ant Z&quot;, &quot;Žiogas ir skruzdėlė&quot; pamatai pagaminimo metus - 1912m gruodis - V.STAREVIČIUS tampa fenomenu. Ir trūksta iki amerikoniškojo šedevriuko nedaug - Woody Allen balso. Bet juk negalėjo, &quot;skolinti balsą&quot; iškilusis niujorkietis, nes iki jo gimimo kokių 20-ies metelių trūksta.
Taigi, kada dirba genijai, beprotiškai didelis kokių 85-ių metų skirtumas kinui, tampa visai nereikšmingu. Tik pagalvojus, kiną broliai Liumjerai sukūrė &quot;tik&quot; maždaug prieš 107 metus…
Todėl ir turime pirmą kartą galimybę žiūrėti ne vien kokio KLASIKO, bet tikro kino pradininko(šiuo atveju - lėlinio) darbus. Bent jau TŪRINĘ animaciją šis žmogus, vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleidęs Kaune, išrado tikrai.
Žodžiu, dalykai įspūdingi, neįtikėtini. Šiandien filmai bus įgarsinti (nuo 1920m iki 1965, kada mirė, V.Starevičius gyveno ir kūrė Paryžiuje). Bus dar įdomiau.
Vargu, ar išeis būti užpildytoje SKALVIJOJE. Dėl to nuoširdžiai apgailestauju.
Tiesa, jei &quot;Skruzdėliukas Z&quot; &quot;pasiekė&quot; mūsų žemiečio lygi, tai šiandieniniai LIETUVOS animatoriai jau tikrai dirba prasčiau, yra žemesnio kūrybinio lygio. Apakęs
Va, ką reiškia talentas…

maciaw 2 stareviciaus programa - dieviska animacija. kol nepamaciau, netikejau, kad tai tikrove, kad galimi tokie nerealus kadrai

Vakar teko pamatyti festivalio uždarymo filmą &quot;Kerštas&quot;. Teko ir pasigailėti, kad negaliu sau leisti dialogų sekti lenkų kalba ir, kad tenka skaityti gana greitai judantį tekstą. Kaip žinia tai pjėsės ekranizacija, tad šiuo atveju filmas dar ir eiliuotas, o tai verčia ir žiūrovą tekstą ne tik bukai skaityti, bet ir pačiam eiliuoti.
Tai labai liūdina, nes nors vertimas ir labai malonus tam eiliavimui, visgi gyvai skambantys dialogai, nors ir lenkų kalba, jau patys savaime, neusuprantant jų turinio, gan gerai atskleidžia perteikiamas emocijas ir jausmus. Bėje, skamba itin maloniai ausiai… po tokių filmų net gali pagalvot, kad lenkų kalba labai graži Kietas Cha cha

Tačiau, nepaisant tokios mažos smulkmenos, filmas paliko itin malonų įspūdį. Ir aktorių vaidyba… ir gan skirtingi, nušlifuoti iki tobulumo ar debilumo personažai, paprastas, bet netikėtas ir ale pamokantis scenarijaus, net muzika, viskas, taip maloniai susilieja į ne amerkapiragiško stiliaus komediją, jog tos 100 minučių prabėga lyg koks pusvalandis.
Kadangi, filmas nelabai filosofinis Cha cha tai MrFroid diskvalifikuojasi iš ilgesnių pasisakymų maratono ir nuoširdžiai siūlo pasižiūrėti šį filmą visiems, kas sugeba nors akimirkai tapti ne itin pretenzingu žiūrovu, galinčiu atsipalaiduoti žiūrint poetišką romantinę komediją Juokiasi Mirkt
Bėje, tikrai buvo juokinga Taip Cha cha

P.S. kaip žinia, šis filmas dar bus rodomas &quot;Skalvijoje&quot;:
2003 Gegužės 2d. 17:00 ir 19:00

Pažiūrėjau vienintelį filmą - &quot;Garsiau už bombas&quot;. Mano verdiktas - filmas jaunas ir žalias, todėl ir mielas. Ne daugiau Cha cha Kažkaip net nėra labai ką prisiminti… ai, per laidotuves groja visai faina lenkų grupė &quot;Kometa&quot; Cha cha

ajajajaja gal kas mate Pianistas filma???