Klausimas…
Kad ir kas butu, gyvenimas vis tiek grazus!
paukstux,
o mes iskart i Nobeli taikysim. Ner cia ko mesti kelio del takelio
apskritai tai tas gyvenimas mane zudo reiks nueit pas daktara paklaust ar dar ilgai truks…
apskritai tai tas gyvenimas mane zudo reiks nueit pas daktara paklaust ar dar ilgai truks…
Laime neapibreztas dalykas… viena ryta atsikelus jauties ba galo laiminga, vien uz tai , kad gyveni, kita ryta atrodo, jog visas gyvenimas griuva po tavo kojomis. Siuo metu tikrai neveikiu tai, ka noriu is tikro veikt. Ir nelabai ka galiu padaryt, nes dauguma dalyku priklauso ne vien tik nuo manes pacios. Ir kaip bebutu liudna, salia nero to vieno vienintelio zmogaus, su kuriuo noreciau but. Bet reikia tiket, jog kada nors is sios bedugnes islipsiu… Gyvenimas vis tiek grazus!!! Tad Keep smiling!!!
Pritariu
gal pirmiausia pagalvokit apie kokia LR MA premija, o ne iskart i nobeli taikykit?
Hm… GAl ir verta
Taip!
Raveriux, o gal pabandom? Tada visas premijas ir nobelius susizersim sau
GAl ir taip DAr galima pabandyt aprashyt
Raveriux,
gal ir imanoma… gal tik niekas apie tai nepagalvojo?..
paukstux, prasom
JEi viskas butu imanoma aprashyt matematishkai, tai ir butu aprashyta
aciu! tu tikra drauge!
Slykstu jaustis kaltai, kai is tikruju visai nesi kalta.
Raveriux,
niu ir kur gi tie musu proto bokstai, didieji mokslininkai ziuri?.. Uzuot spigine akis i kolbas ir pilste ivairiausius skystymukus, geriau pultu kaltes jausma tyrinet Ir bent jau matematiskai jam laipsnius sudarytu
nezinau. amn irgi taip buna: protu suvokiu, kad nesu kalta, taciau tokia jauciuosi. kodel? manau, kad jei salia manes kazkam liudna, butinai as turiu buti tol liudesio priezastis, as verciu ta zmoguti blogai jaustis. cia turbut auklejimas kaltas. turiu jaunesni broli. kai buvau maza, del viso, ka prikresdavome, budavau kalta as. turbut pripratau jaustis kalta 