nu kurgi nusisaut…tai visiskai gyvenimiskas ir naturalus klausimas…as juk neklausiu kokia gyvenimo prasme…jei jau klausciau va tada reiktu galbut ir nusisaut…
As tarkim jokiu jausmu neslepiu nei pavydo nei neapykantos, nors gal labiau slepiu neapykanta :ai pavydziu tai pripazystu tai ir iskarto atvirai pasakau, o neapykanta geriau truputi paslepti kartais…
na,ne visi jau ta pavyda ir slepia,o dar ziurint ir koki ta pavyda ir ziurint kas kieno atzvilgiu slepia,taigis truputi jau neapibrezta tema
P.S o geriau jau ne vieno jausmo : neapykantos ar pavydo nejausti.
Asmeniskai as pavydo, kaip ir viso kito stengiuosi neslepti, ir tik labai retai kas nors tokio praslysta. Viska geriausia is karto pasakyti arba parodyti. Tiesiog mano manymu, zmoniu santykiai tampa zymiai tvirtesi, tai viskas ishsiaishkinama ishkart. Zinaiko kita karta nederetu daryti, arba ka geriau pasirinkti. Zodziu nekartoji tu paciu klaidu
O shiaip kai zmogus pavydi, jis kazkiek ir pyksta. Butent tas piktumas vercia uzsklesti pavyda viduje. Taciau tikrai nemanau jog jis protingai elgiasi, nes jeigu kazkas panasau kartojasi kelis kartus, jis visus tuos kartus nuo to nukencia, vien del to, kad tingejo\nenorejo\bijojo atskleisti tai ka jaucia tokiom situacijom.