Pritaikauo temą kino kritiko "Strolios" informacijai:
"Mūsų teatro režisierius Oskaras Koršunovas pagal šiuolaikinių rusų dramaturgų, brolių Presniakovų, vadinančių save "žinomiausiais po Čechovo", pjesę "Vaidinant auką" pastatė visai įdomų spektaklį. Kartais į kiną akį užmetantis Maskvos teatro režisierius, populiarus Kirilas Serebrenikovas pagal ją pernai pastatė filmą (1 Baltijos kanalas, sekmadienis 03.04 20.50 val.), tuoj sukėlusį šurmuliuką.
Tai juodoji komedija, provokuojanti jau pirmosiomis frazėmis apie tai, kad "rusų kinas subinėj", apie Fedios Bondarčiuko šansus gauti "Oskarą". Bet ne apie savąją kino terpę. Pagrindinis personažas Valia (gana antipatiškas Jurijus Čursinas) baigė universitetą, bet niekur nepritapo, net prie draugės, verčiamos jam daryti malonumą gana netradiciškai, o pats įsidarbino tardymo eksperimentų grupėje, kur dažniausiai "vaidina" jau nebegyvus žmones.
K.Serebrenikovo gabumai juntami, bet jie kažkaip keistai išnyra iš bendrojo absurdo, kad netrukus vėl paskęstų tardymo rutinoje (jeigu ir po šio filmo, kuriame Ana Michalkova vaidina milicininkę, jūs ginsite didžius jos gabumus, būsiu labai nustebęs). Galbūt Koršunovo spektaklis farsas ir vientisesnis. Jo bent negriauna juoda, akis gadinanti animacija, kaip ekrane, o filmo aliuzijos į "Hamletą" labiau verčia prisiminti, kur tupi tas rusų kinas. Keista, kad įdomiausias filme vis dėlto ne pagrindinis herojus, o estradiniai divertismentai su aistringa nenormatyvine majoro (Vitalijus Chajevas) leksika arba pensininkės artistės (Lija Achedžakova), prastame "naujųjų rusų" restorane vaidinančios japonę ir paduodančią vietoj sakės pašildytą vodką, epizodas.
Kai "Vaidinant auką" gavo rusų festivalio "Kinotavr" pagrindinį prizą, tai buvo suprantama. Bet kai pernai su didžiulėmis pretenzijomis (ir pinigais) pirmąsyk atsidaręs Romos tarptautinis kino festivalis, gąsdinantis nustumsiąs Veneciją, pakartojo lygiai tą patį gestą, man jis tuoj tapo aiškus ir neįdomus."
Sezono premjera tai O. Koršunovo kartu su jaunąją aktorių karta kuriamas spektaklis Apvalytieji pagal vienos įdomiausiai rašiusių, tačiau tragišką likimą pasirinkusios šiuolaikinės britų dramaturgės Saros Kane pjesę. Kai vieną kartą dramaturgės paklausė, kodėl ji rašo tokias žiaurias pjeses, ji nė kiek nesutrikusi atsakė: "Ne, aš nerašau žiaurių pjesių aš tiesiog stengiuosi būti maksimaliai nuoširdi". "Nebe pirmą kartą grįžtu prie Saros Kane. Jos tekstai turi tos pačios prigimties trauką, kaip nelaimė ar nusikaltimas. Jie baisūs ir kartu švarūs. Juose tarsi nėra atsitiktinumų žaismės ar buitiškumo čia kiekvienas žodis virsta neišvengiamybe. Taip Saros Kane tekstai priartėja prie antikinės tragedijos branduolio ir pareikalauja iš teatro to, kas jau nebeįmanoma, kaip ir "Apvalytieji" reikalauja iš meilės", - apie vieną iš sezono premjerų kalba O. Koršunovas. "Apvalytųjų" premjera įvyks gruodžio mėnesį. Beje, spalio 26 d. įvyks etapinis spektaklio pristatymas, kuriame režisierius bei aktoriai dalinsis kūrybiniais ieškojimais su tarptautinio festivalio "Sirenos" svečiais. Spektaklyje vaidmenis kuria Greta Petrovskytė, Gediminas Rimeika, Laurynas Jurgelis, Karolis Vilkas, Kęstutis Cicėnas, Paulina Taujanskaitė, Gailė Butvilaitė, Martynas Ališauskas bei kiti aktoriai. Antroje sezono pusėje O. Koršunovas kartu su aktoriumi Dariumi Meškausku ir režisiere Loreta Vaskova pristatys ištisą seriją spektaklių, sukurtų kartu su jaunąją aktorių karta. Tai dramaturgijos kūrinių, paremtų naujojo realizmo, nonkonformizmo arba tiesiog šiuolaikinės draminės revoliucijos idėjomis, pastatymai. OKT Studijos laboratorinėje erdvėje gims interpretacijos pagal tokius kūrinius, kaip Ivano Vyrypajevo "Liepa", Lauros Sintijos Černiauskaitės "Liučė čiuožia", Mariaus Ivaškevičiaus "Artimas miestas", Gintaro Grajausko "Rezervatas", Bertoldo Brechto "Mieščioniškos vestuvės", Jean Anouilh ir Euripido "Medėja".
Greta gausybės premjerų, žiūrovų lauks ir pamėgti bei įvertinti repertuaro spektakliai. Tai O. Koršunovo režisuoti Antono Čechovo "Žuvėdra", Maksimo Gorkio "Dugne", Samuelio Becketto "Paskutinė Krepo juosta", Mariuso von Mayenburgo "Ugnies veidas", "Miranda" bei "Hamletas" pagal Williamą Shakespeare`ą, taip pat bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru rodomi Michailo Bulgakovo "Meistras ir Margarita", Williamo Shakespeare`o "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" bei Daniilo Charmso "Jelizaveta Bam". Repertuare išliks ir jaunų režisierių spektakliai A. Areimos pagal Williamą Shakespeare`ą "Julijus Cezaris" bei Pauliaus Ignatavičiaus pagal Franzą Kafką "Nuosprendis metamorfozė". Tradiciškai OKT/Vilniaus miesto teatras kone pusę sezono praleis gastroliuodami po tarptautinius festivalius. Tarp jau patvirtintų kelionių taškų tarptautinis Tbilisio teatro festivalis Gruzijoje, "High Fest" festivalis Jerevane, Armėnijoje, "Eurothalia" festivalis Timisoaroje, Rumunijoje, "Una tirada al mundo" Madride, Ispanijoje, "Les Boreales" Kane, Prancūzijoje, BOZAR menų centre Briuselyje, Belgijoje bei "Temporada Alta" Žironoje, Ispanijoje. Užsienio publikai bus pristatyti spektakliai "Dugne", "Žuvėdra" bei "Paskutinė Krepo juosta". Įspūdingiausios sezono gastrolės laukia Venecijos bienalėje sužibėjusios "Hamleto" trupės. Tai kone mėnesį truksiantis turas po Kiniją. Jo metu spektaklis bus pristatytas trijuose didžiausiuose šalies miestuose Pekine, Šanchajuje ir Guangdžou. Į Kiniją "Hamleto" trupė išvyksta kovo mėnesį.