Korsunovas - jega!
Jo spektakliai (vasarvydis, oidipas, margarita) labai geri. Kartais net per daug geri, per daug apmastyti iki smulkmenu ir sterilus. Jie tokie "suverzti", kad ir ash juos ziuredamas jauciuosi isitempes. Ta jausena nevarzo, bet...
O klausimas pasvarstymams toks: ar Korsunovas zaidzia savo spektakliu, ar tik jo ziurovu. Kas tai: menas, komercija, o gal tik noras sokiruoti...
Bet kaip bepavadintumėte tai ką jis daro, vistiek susives į vieną: tegul kas nors pasiekia tokį lygį, kaip Koršunovas. Tai bus labai cool, kaip tuos dalykus bevertintume - komercija, menas, spekuliacija...
Kur kas blogiau, kad laaabai retam pavyksta gauti panašius rezultatus, kaip Oskarui...
Tie rezultatai ir yra menas. Menas to, kaip žmogus atlieka savo darbą, jeigu jau nelaikysime šito darbo teatriniu menu. Nors kaži, ar sakyti, kad O.K. spektakliai nėra teatrinis menas, galima...
Korsunovo pirmi spektakliai kol buvo po Vaitkaus sparneliu \"Sene 2\" ir \"Roberto Zuco\" yra Toliau ejo doze komersuchos net gi ir tas pats Vasarvidzio sprendimas su lentom yra nuplagijuotas nuo Rusu vieno rezisieriaus.
O dabar paskutiniai jo spektakliai tikrai yra klase. Bet apskritai paemus Korsunovas yra ORIGINALAS Lietuvoje, kad ir kiek komersuchos ir pornografijos butu jo spektakliuose
Jis brutalus.. sokiruoti irgi reikia moketi.. man atrodo, kad suzaisdamas su tikrove, is jos isrinkdamas tik tam tikrus elementus ir juos isryskindamas, jis is sokiravimo padaro mena.. ir ta pati komercija cia jauciama tik todel........kad ji ir turi buti jauciama...
Nemačiau \'Senės\' ir \'Oidipo karaliaus\', visus kitus teko. Ir man \'Labas Sonia\' nei vienas Koršunovo vėlesnis spektaklis nebeperspjovė. Perdaug juose tų originalių režisūrinių sprendimų, žaidimų, publikos linksminimo ir pataikavimo jai.
net gi ir tas pats Vasarvidzio sprendimas su lentom yra nuplagijuotas nuo Rusu vieno rezisieriaus.
Man labai patiko \'Vasarvidžio nakties sapnas\', gaila jei tai svetima idėja.
nes tos sociumo spekuliacijos del komercijos, tai biski tustybe padvelkia kartais,
na komercija ir tai kas matosi gali papildyt viena kita ir prasilenkt zymiai.
Tai jei prasilenktu, butu vertes zenklas tuomet ?
(cia apeliacija i keista komentara -
komercija, kaip spektaklio vertinimo kriteriju kuryboje, hmm)
Pagalvojau, kad meno vertinimo kriterijus gali buti butent jo komerciskumas. Ziurovas ivertina kureja ateidamas i jo spektakli, paroda, pristatyma, etc. Kuo daugiau tokiu atejusiu, tuo projektas yra komerciskai sekmingesnis. Taigi, geras menas neatsiejamas nuo pinigu. Gal ir gerai: ir menininkai pavalge, ir zmones patenkinti...
Na taip, dazniausiai geras menininkas pripazistamas po mirties. Bet vienaip ar kitaip, tada is jo talento pelnosi anukai Bet ar buna taip, kad talentingas kurejas nepastebimas net ir jam mirus?..
pastebejimas menininko personalijos
cia tradiciskai aprasomosios istorines menotyros bruozas,
kai renkami tekstiniai dazniausiai faktai apie pati menininka
ir inventorinami kuriniai.
man, tarkim, visuomet rupi tas talento matas
arba, kitaip tariant, svarstykles -
kaip tai ir kokiais metodais nustatoma
ir, zinoma, labiausiai imanentiniai, vidiniai kurybos kriterijai.
deja, regis sis klausimas istoriku metodams painus
Mano karta užaugo supdamasi geležinėmis supynėmis ir žaisdama smėlio dėžėse. Retas iš mūsų neturėjo mylimo didžiulio meškino, iš kartono kirpom Buratinus ir maustėm žiedus jam ant nosies. Tai mūsų vaikystė, deja, praėjusi. Kodėl režisierius nori, kad grįžtume atgal, lyg užlipę ant kalno pažiūrėtume žemyn. Po spektaklio net išsitraukiau vaikystės nuotraukų albumą. Prisiminiau vieną, kitą įvykius. O gal aš esu akla, gal neteisingai gyvenu, gal kažko tiesiog neįvertinu.
Žiūrovas nori veiksmo, o koks gali būti veiksmas, kai sprendžiamas miesto, žmonių likimas. Spektaklyje dominuoja šou elementai, jie pribloškia savo netikėtumu. Bet kai išeini į išgriautą Gedimino prospektą užplūsta mintys apie gyvenimą, savo gyvenimą. Ir kas gi gali pasakyt, kad žmogaus gimimas jau yra nesėkmė...
Cia pateikiau vieno istrigusiu komentaro apie Oidipa istrauka. Perskaites sita kitaip pazvelgiau i spektakli. Ka manot?
O jusu nestebina tai, kad kiti rezisieriai slepiasi po OKT vardu ir taip prastumia savo spektaklius (Geismas, Malysh)? Ar as blogai interpretuoju si reiskini?
juling rašė: po savo sparneliu stipresnio nei vienas nenoretu laikyti ,nes bijo uzsiauginti konkurentu, tai normalu, nors ir nezmoniska, o priima tuos is ko gali sau nauda tureti...
As nemanau, kad MALYSH rezisierius (soriz, tikrai nezinau jo pavardes) yra stipresnis uz O.Korsunova. Ir taip nesakiau. Na, ar OKT turejo is to nauda... gal, sis spektaklis padejo uzkimsti teatro repertuara, kai pats O.Korsunovas neturejo, ka parodyti... Mano teiginys buvo: rezisieriai verziasi po OKT sparneliu, kad prastumtu savo spektaklius. Vadinasi OKT tikrai yra komercinis teatras, galintis valdyti ziurova, uzkimsti sales. Ar ne tiesa?
Musu mylimieji \"menininkai\" padare Korsunova madingu,o tai,kaip zinia, neatsiejama nuo komercijos. Taciau argi galima vaikina kaltinti,kad uzpuole ant tokios gaujos
Na nejau pradeti nauja tema..? Tiesiog norejau paklausti.. Gal kas mate ar girdejo atsiliepimu apie jo Tragiska \"Romeo ir Dziuljeta\" meiles istorija?
Jis moka sukrėsti, šokiruoti. Jis ryškus. Dabar jis madingas. Man įdomu, ką darys Koršunovas, kai žiūrovai paklaus: kuo dar gali nustebinti? O kai žiūrovai pasiilgs paprastumo, subtilumo?
MrFroid rašė: Na nejau pradeti nauja tema..? Tiesiog norejau paklausti.. Gal kas mate ar girdejo atsiliepimu apie jo Tragiska \"Romeo ir Dziuljeta\" meiles istorija?
matyt dar nelabai kas galejo, nebent repeticijas,nes premjera Lietuvoje tik spalio pabaigoje. Tik girdejau, kad bus daug miltu. Kapuleciai ir Montekiai - dvi picerijos. Si karta Korsunovas bandys surasti rezisurini sprendima pasitelkadamas ne lentas, o picas