Straipsniai...

Straipsniai…

Tebunie cia ivairus ir idomus straipsniai… Komentaru nedekit!!! Nes jie tik vieta uzima… taupykit vieni kitu laika… Cha cha

Viename autozurnale radau viena toki sena straipsniuka. Gal kam patiks ir primins praejusia vasara…

PAVIENIS šŪVIS
"Ei, pažiūrėk kokį agregatą aš turiu tarp kojų"
Baikeriai - kieti vyrukai, ant jų daug juodos odos drabužių, grandinių ir tatuiruočių, jiems patinka alus, merginos didelėmis krūtinėmis ir ilgi ilgi pokalbiai apie jų čioperius.

Aš ne baikeris. Dabar aš negalvoju apie alų ir sutiktų merginų dėmesį. Nė viena aprangos detalė neturi trukdyti vėjo aptakumui. Aptemptas odiniu skafandru aš guliu nepatogioje padėtyje, įsispaudęs visu kūnu į įkaitusį monstrą, ir matau prieš save tik labai siaurą trasos ruožą. Tokiame greityje akys paprasčiausiai nesugeba matyti daugiau. Aš turiu šešias pavaras ir 128 arklio galias. Trys šimtai dvidešimt penki. Trys šimtai dvidešimt šeši. Trys šimtai dvidešimt septyni. Perskaitykite tai garsiai. Tiek laiko aš užtrunku įsibėgėdamas iki šimto. Nebandykit manęs stabdyti, tai ne pirmą kartą bando padaryti faraonai, sėdintys krūmuose, įsikibę į savo radarus. Jie manęs paprasčiausiai nespėja pastebėti.

Aš negaliu ko nors pavežti. Net ir labai norėdamas, nesugebėčiau to padaryti - turiu vienintelę sėdynę, kurioje sėdžiu pats. Tikri sport baikai - vienišių likimas. Tai greičio ir kaifo gaminimo mašina. Nė vienas automobilis nesuteiks jums malonumo suprasti, kad alkoholis ir narkotikai - mėšlas, o tikro greičio niekada nepajusi sėdėdamas ant odinio fotelio.

Gyvenimas ant motociklo pavirsta rulete, sugebančia išsisukti iki 250 km/h. Ar kada žaidėte tokius žaidimus?

Subtilus reikalas. Kaip su moterimi. Kvaila pasakoti, kol pats neišbandei išdavikiško smėliuko posūkyje, vidury kelio užsislėpusios klastingos duobės, kvailo idioto važiuojančio BMW-328, kuris bando kažką įrodyti, spausdamas tave į priešingo eismo juostą.

Reikia nors kartą nukristi, kad suprastum šio žaidimo prasmę ir tasykles.

Minkšto nusileidimo…

kazkur patalpino: BARTEZ

TU BAIKERIS AR MOTOCIKLISTAS ?

O gal skrambleris ar motogangas ?
Kas sugalvoja apibudinimą tam tikram stiliui ar gyvenimo būdui ? Manyčiau tai gimsta gatvėje, tam tikroje terpėje. Apibūdinti tą terpę yra sunku. Kiekvienam žemyne, netgi šalyje, yra skirtingi pavadinimai, dažnai kylantys iš vietinio slengo. Tada versti pažodžiui neverta, išeis nesuprantama sąvoka. Lengviau kai žodis sudurtinis, iš kelių žodžiu. Todėl, remiantis įvairiais šaltiniais, pabandysim nušviesti, kaip suprasti dažniausiai girdimus pavadinimus.
Dažniausiai kyla nesusipratimai dėl žodžio baikeris ir motociklistas naudojimo.Baikeriu vadinti kiekvieną, važiuojanti motociklu, butu neteisinga, nes šis žodis daugiau apibudina gyvenimo būdą.O motociklistai - tai žmonės, tiesiog mėgstantys važinėti motociklu.
Baikeris, (biker) šis žodis kilęs iš motorbike,kas pažodžiui reiškia - motorinis dviratis,bet kalbant gatvėje, prasmę turi visai kitą.
Amerikoje baikeris reiškia tą pati ką ir Lietuvoje, pakankamai specifinė publika.Dažniausiai tai odinė apranga, blizgantis baikas(motociklas,nors tiesiogiai verčiasi kaip dviratis.) kietas įvaizdis,pastovus alaus vartojimas(dažnai dideliais kiekiais), visiškas šalmų ignoravimas.Daugumos baikerių svajonė -Harley Davidson motociklas.Amerikoje, ir ne tik joje, tai kultinis aparatas.
Šių žmonių šūkis: Ride to live, live to ride.(važiuok kad gyventum, gyvenk kad važiuotum).Todėl baikas ir atributika yra pagrindinis dalykas, siekiamas bet kokia kaina.Jie pripažįsta tik panašius į save važinėtojus,kiti dažnai nurašomi į antraeilius ar netikrus to reikalo mėgėjus.Ne retas nusistatymas prieš mažesnės nei 500 kubinių cm. variklio apimties baiko, ir kito stiliaus nei chop-er ar cruiser motociklus.Nors Lietuvoj galite pamatyti baikerį, pjaustant net su britva (žiedinis,sportinis motociklas).Šiaip pas mus mėgstama maišyti stilius, nieko tame blogo nėra. Tik neverta baikerio vadinti motociklistu, ar kuom kitu, nes ši tauta išdidi, gali likti nesuprastas, netgi kai kur pasiųstas.
Po Vietnamo karo griže kariai sunkiai adaptavosi prie visuomenės.Daugelis neberado paliktu šeimų, žmonų ar milimujų.Praėjus per tokia mėsmale ir nervai, ir psichika nelikdavo nepaliesta.Bedarbyste ir kitos ekonominės problemos pagimdė nauja socialinį reiškinį:motogang-us (gang- bloga kompanija,gauja) .Susibūrė į gaujas pradėjo plėšti degalines, parduotuves, reketuoti verslininkus.Dažnai motogang-ai būna laikomi baikeriais, nes turi panašumu: renkasi grupėmis, turi vadovus ir panašias vidaus taisyklės, mėgsta konfliktuoti su kitomis grupuotėmis, nori būti lyderiais.
O dabar apžvelgsim kitą sąvoką - motociklistas. Tai visai nepiktybinė liaudis, jie nesukelia problemų policijai, nepraktikuoja aštraus gyvenimo būdo. Į motociklą ir aprangą žiuri gana praktiškai, nesivaiko kieto įvaizdžio,važinėja su šalmais, laikosi taisyklių. Lietuvoj, prie šios kategorijos, kažkodėl priskiriami ir paaugliai, lakstantys be dokumentų ar teisių,dažniausiai su Jawom Ižais, ar kitokiais motociklais,keliančiais netvarka,ir nesilaikant taisyklių.Jiems reiktu sugalvoti pavadinimą, nes jie gadina motociklistu nepriekaištingą įvaizdį, sukurta per ilgus metus. Taip, tai ne pokštas. Motociklistais vadino visus, važinėjančius dvirate transporto priemone, nuo motociklo sukūrimo laikų, iki kol atsirado skirstymas į baikerius,skremblerius,reiserius ir t.t. Tai įvyko apytiksliai po antrojo pasaulinio karo. Šiai kategorijai galima priskirti ir tuos, kuriems motociklas tik greita,patogi ir ekonomiška transporto priemonė nuvažiuoti iš namų į darbą ir atgal. Motociklistai pasaulyje sudaro didesne dalį mėgstančių plieninius žirgus.
Paskutiniais dešimtmečiais sparčiai populiarėja motosportas.Atsiranda tokios sąvokos, kaipracer-iai,strit-ai ,krosmen-ai, dirt-ai, enduro ar daugiadieniai.Racer-iai (reiseriai - lenktynininkai)- tikri profesionalai, savo sugebėjimus rodantys žiedinėse lenktynėse. Žiedas - jiems viskas.Bebaimiai adrenalino fanatikai skraido pamišusiu greičiu,išiminėja posūkius trindami asfaltą keliais ir guldydami motociklą neįtikėtinu lengvumu.Vaizdas toks lyg trasoj neveikia fizikos dėsniai. Tai pasiekiama galingų variklių, super stabdžiu bei pakabos dėka.Labai svarbus vairuotojo lygis.Kai važiuoja profas, tai net kvapą gniaužia.Tokių vaizdelių gatvėj nepamatysi, nebent koks nuo proto nušokęs strytgfygter-is (stritfaiteris- gatvės naikintuvas) prasineš, spėsi tik išgirsti , nesuprasi net kurion pusėn nulėkė. Mieste nesugaunami ir nepralenkiami, rizikuojantys savo ir kitų saugumu. Jų motai - žiediniai, nuimtais spoileriais, agresyvios išvaizdos. Reiseriai mieste ramesni už pastaruosius, jie atsilaksto žiede, nors būna visaip.
Krosmen-ai(kroso vyrai), arba dirt-ai(purvas), bei enduro(endurance-ištvermingumas, kantrybė) stiliaus gerbėjai, nepralenkiami savo stichijoje - nepravažiuojamose vietovėse jie tikri virtuozai.Jų motociklai pritaikyti važiuoti laukais ir žvyrkeliais tai pat gerai kaip ir asfaltu.Mėgstantys keliauti enduro fanai, leidžiasi į keliones be baimės, nes motociklai labai ištvermingi,gali dalyvauti daugiadienėse lenktynėse.(Paryžius-Dakaras).

Kažkur tarp penkiasdešimtu-šešiasdešimtu metų susiformavo café racer, scrambler, o septyniasdešimtais -chop-erio stilius.
Café racer-iai, (kavinių lenktynininkai) mėgsta dideliais greičiais lakstyt nuo kavinės iki kavinės. Scrambler-iai,(scramble- peštynės, kova) labai panašus į mūsų sovietmečio rokerius, arba tuos su Jawom , Ižais ar kitais: iš dalių surinkti hibridai neaiškios kilmės ir amžiaus, važinėjantys up down(gazas iki dugno.Tais laikais tai buvo150km/h ), dažnai be dokumentų, metantys iššūkius , lenktyniaujantys su visais ir visur, bei šiurpinantys ramius miesto gyventojus. Chop-eris (kapotas, pjautas)tai nuo klasikinio- serijinio motociklo, nurinktos šeimininko manymu, nereikalingos detalės, prailgintos priekinės šakės. Taip ir mūsuose perdarinėjami sovietiniai aparatai - uralai, dnieprai,ėmkės(KA-750).Važinėja su jais, kas tik netingi, ir baikeriai, ir motociklistai, ir tie kas neturi pinigų užsienietiškam motui. Dabar chop-eriai panašus į cruiser-ius(kreiseris),- labai komfortiškus kelioninius (asfaltu) motociklus.Dar daug įvairių stilių, netgi tokių kaip rat-ai(žiurkės),važinėjančiu juodais matiniais dažais dažytu,niekad neplaunamų, labai galingu motociklų.Arba samopalų, kaip pas mus vadina savos gamybos kurinius. Kitur juos vertina brangiai, bet Lietuvoj kol kas nelabai suvokia vienetinio motociklo vertę. O kur dar traikai(triračiai), antikvarines senienos? Pradžiai tiek

Kazkur patalpino: Ziurke

XIX amžiaus viduryje, vykstant pramonės revoliucijai, sparčiai tobulėjo vidaus degimo varikliai. 1886 m. G.Daimleris vidaus degimo variklį pritaikė mediniam dviračiui – taip atsirado pirmasis pasaulyje motociklas.

http://www.banga.lt/admlt/2club.club_f_reviews/101.10706.129…-=(1433205030 (chekiraut here)

Tai buvo iš medžio pagaminta konstrukcija. Medinis rėmas su grakščiai išlenkta priekine dalimi, mediniai vienodo dydžio ratai, turintys po 10 medinių stipinų, medinė priekinio rato šakė, įrengta vertikaliai, medinės paminos ir du maži ratukai, prilaikantys ekipažą, kad šis nenuvirstų ant šono. Iš metalo buvo tik variklis. Jis buvo vieno cilindro, 264 cm³ talpos ir turėjo tik 0,5 arklio jėgos. Toks motociklas galėjo išvystyti nuo 6 iki 12 km per valandą greitį. Virš variklio buvo įrengtas arklinis balnas, kuris atstojo sėdynę, ant jos sėdėdamas vairuotojas sukinėjo vairą, sujungtą su priekine šake, kurioje buvo įtvirtintas priekinis ratas. Motociklininkas kojomis nesiekė žemės, todėl, norint išlaikyti pusiausvyrą, reikėjo atraminių ratukų šonuose. G.Daimlerio motociklo ratai buvo apmauti geležiniais lankais. Pirmasis motociklas pasaulyje buvo pavadintas "Petroleum – Reitwagen" (1886m). Važiuoti pirmuoju motociklu buvo sunku – metalu kaustyti ratai slysčiojo, kadangi jokios amortizacijos, išskyrus balną, nebuvo vairuotoją negailestingai kratė. Variklis dirbo neritmingai, mat tuo metu karbiuratorius dar nebuvo išrastas variklis siurbė orą bei pusiau pripildytame plokščiame degalų bake susidarančius benzino garus ir greit perkaisdavo. Tai skatino konstruktorius ieškoti geresnių motociklo konstrukcijų.

Jau šio amžiaus pradžioje motociklas įgavo savitus konstrukcinius bruožus, prasidėjo motociklų gamyba pramoniniu mastu, ėmė plisti ir pavadinimas "motociklas". Šis žodis sudarytas iš lotyniškos žodžio "motor" – variklis ir graikiško žodžio "kyklos" – ratas.

Dabar motociklas apibrėžiamas kaip vienvietė arba dvivietė dviratė sausumos transporto priemonė be kėbulo su vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbo tūris yra didesnis nei 49,8 cm3. Motociklų sandara yra panaši. Visus motociklo mazgus jungia rėmas. Jis būna suvirintas iš plieninių plonasienių vamzdžių arba štampuotų detalių. Rėmo priekyje tvirtinama šakutė, prie jos priekinis ratas ir vairas, užpakalyje – galinis ratas, ties viduriu – variklis, virš jo – kuro bakas. Variklis būna karbiuratorinis arba su įpurškimu, dažniausiai 1-4 cilindrų, 2-4 taktų, aušinamas oru arba skysčiu. Pavarų dėžė paprastai būna 3-5 laipsnių, krumplinė. Sankaba 1 skridinio, sausa arba kelių skridinių panardintų alyvoje. Stabdžiai būgniniai arba skridininiai. Variklis su pavarų dėže jungiamas grandinine pavara, o pavarų dėžė su galiniu ratu jungiama grandinine pavara arba kardano velenu.

Motociklas - paprasta, pigi, greita, ekonomiška transporto priemonė. Ji sėkmingai panaudojama žemės ūkyje, prekyboje, kariuomenėje, sporte.

Po Antrojo Pasaulinio karo, kai didmiesčių gatvėse pasidarė automobiliams ankšta, imta konstruoti motorolerius. Žodis "motoroleris" sudarytas iš lotyniško žodžio "motor" – variklis ir vokiško žodžio "rolen" – riedėti. Taip pat imta konstruoti dar viena motociklų atmaina – mopedai bei motoriniai dviračiai. Žodis "mopedas" sudarytas iš jau minėto žodžio "motor" ir lotyniško žodžio "pes" – koja. Tačiau kaip minėta įvade, šiame darbe yra apsiribojama tik sunkiųjų motociklų tyrimu, neįtraukiant mopedų ir motorolerių, kurių variklio tūris iki 50cm3.

Dėl savo paprastos konstrukcijos motociklų eksploatacija taip pat nereikalauja daug lėšų ir pastangų. Motociklo eksploatacija yra pigesnė nei automobilių. Jo priežiūrai per metus reikia išleisti apie 1500 – 2000 Litų. Vidutiniškai motociklai sunaudoja apie 4 litrus kuro šimtui kilometrų kelio. Į juos rekomenduojama pilti A95E markės benziną. Teisingai eksploatuojant naujus motociklus, jų išvis nereikia remontuoti. Svarbu nepamiršti laiku techniškai aptarnauti motociklą, tada jo kaina nemažėja, net 4 – 5 metus. Motociklo priežiūra kainuoja nedaug ir atliekama labai greitai: alyvą reikia pakeisti kas 6000 km., priekines stabdžių trinkeles – kas 6000 – 7000 km., po tiek pat nuvažiuotų kilometrų keičiama ir užpakalinė motociklo padanga. Vieną kartą per sezoną reikia patikrinti motociklo guminių detalių būklę.

Vidutiniškai naudoto motociklo priklausomai nuo modelio kaina per metus nukrinta apie 10 procentų. Tai paaiškinama tuo, kad Lietuvoje motociklai dyla palyginti lėtai, nes vasaros yra trumpos – t.y. trumpas važinėjimosi sezonas.

Mūsų klimatas dėl trumpos vasaros, nepastovaus ir lietingo oro nepalankus važinėti motociklais. Kad ir šiltą vasaros dieną važiuojat reikia šilčiau rengtis nuo skvarbaus vėjo, apsisaugti nuo galimo lietaus. Tuo tikslu yra parduodami specialūs odiniai kombinezonai ir odiniai drabužiai. Jie ne tik šildo motociklo vairuotoją, bet ir apsaugo nuo nedidelių išorinių pažeidimų.

Viena iš svarbiausių motociklininko aprangos detalių – šalmas. Geras, apsaugantis nuo traumų avarijos atveju, šalmas – tai sudėtinga inžinierinė konstrukcija, privalanti atlikti griežtus saugumo reikalavimus. Europoje motociklų šalmams šiandien galioja ECE taisyklės NR. 22.04

Patalpino: Simas Kela

Apie Motsus
Šį, mano nuomone, puikų straipsnį parašiau kartu su prijaučiančiu kolega Tauru. Tikrai vertas dėmesio:
Pabandykite atspėti: raudonas, apvalus, tarp kojų ir smirda. Kas? Oi ne, tai ne tai, apie ką jūs pagalvojote. Tai motociklas, kitaip dar vadinamas "motsu". Daugeliui gali pasirodyti, kad tai egzotiška transporto priemonė - keliuose juos galima suskaičiuoti ant pirštų. Retokai matome juos dėl kelių priežasčių: reikia didelių vairavimo, pusiausvyros laikymo įgūdžių, žaibiškos reakcijos, taip pat motociklu važinėjama tik vasarą (žinia, galima ir žiemą jei esate užtikrinti dėl savo agregatų geros techninės parengties). Tačiau nepaisant šių neigiamų priežasčių, šie plieniniai žirgai sužavi žmones ir lieka jiems ištikimi iki pat… pirmojo nelaimingo atsitikimo. Geriausia kas gali atsitikti įvykus avarijai - sulaužyta koja ar nusuktas sprandas. Motociklininko nesaugo nei kėbulas, nei buferiai. Avarijos metu jis teškiasi ant kelio, įsirėžia į kitą transporto priemonę, o balta substancija ištrykšta ant priekinio stiklo. Tikras siaubo filmas.

Neveltui, daugelis tokią "sėkmę" patyrę vairuotojai, jau sekančią dieną parduoda savo žirgus (arba jų laužą) ir visą likusį gyvenimą besikeikdami, sėdasi ant saugesnės transporto priemonės. Visa tai persveria skrydžio jėgos pojūtis - kai vėjas gaivinančiai pučia tau į veidą, šonuose "plaukia" besikeičiantys vaizdai, ausis kurtina motoro ūžesys. Nelabai romantiškai nusiteikę vairuotai, kurių nepatenkina net aukščiausios pavaros iki galo "užlaužta" "gazo" rankena, dažnai bendraminčiams guodžiasi: " Šitas mano š… nichrena netraukia". Aišku daug kas priklauso nuo paties mechanikos šedevro. 1955m. laidos rusų gamybos IŽ’as niekada "neapdės" naujo modelio Kawasakio ar Suzukio greitkelio tiesiojoje, tačiau tikrai bus nepralenkiamas pagal užvedimo laiką. Bet viskas priklauso tik nuo paties motociklininko poreikių. Galbūt vienas yra be galo laimingas, kai pralenkia sunkiai pedalus minančius dviratininkus, o kitam širdį skauda negalint aplenkti naujo Mers’o.

Viską pasakantis yra Marijampolės baikerių šūkis: "Motociklas, benzinas ir ilgas ilgas kelias". Tiesa, apie baikerius. Anksčiau buvo įprasta juos vadinti rokeriais, bet tai netikslu. Rokeris - roko muzikos stiliaus besiklausantis asmuo, o baikeris nebūtinai privalo domėtis muzika. Svarbiausi bruožai: tamsūs odiniai rūbai, klišos kojos, apvalus pilvas ir barzdelė. "Kietesni" baikeriai yra įsigiję, proginius šalmus su privirintais iš šonų ragais. Tačiau šalmas - varžantis aksesuaras. Jis reikalingas tik saugumui užtikrinti, kitais atvejais jis netgi maišo. Kas gi pažins patenkintą ir savo motociklu be galo besididžiuojantį baikerį, jei šis bus užsimaukšlinęs šalmą. Važinėjant be jo priešingai, visi pradeda sveikintis, signalizuoja garsiniais signalais, pasisveikinti būtinai nori ir policija…

Neįsižeiskite moteriškosios giminės atstovės, tačiau mes manome, kad ši transporto priemonė ne jums (išimčių yra, bet reta). Jūs tikrai niekada nepamilsite, neglostysite tokio plieninio draugo, kuris visuomet "atsiduoda" benzinu, yra tepaluotas ir be galo sunkus. Ypač malonu būna, kai pliaupiant stipriam lietui "draugelis" nei iš šio nei iš to ima ir sustoja dykynėje niekaip neužsivesdamas. Tada taip smagu jį stumdyti, stumdyti…. Kita vertus, ant galinės sėdynės jūs atrodytumėte, ne tik kaip motociklo, bet ir jo savininko puošmena.

O dabar šiektiek asmeninės patirties
Po 10 metu važinejimosi dviraciu stažo, nusprendžiau pereiti prie ko nors rimtesnio. Na o po šešioliktojo gimtadienio diedulis man pdavanojo savo jau beveik suvažineta motocikla. Tai tikras baltarusiškas šedevras, aukšciausias baltarusiu pasiektas technikos lygis… Apskritai tai minskas nera blogas motociklas, taciau jis priklauso vadinamajai ruskaja technika kategorijai. Važiuot važiuoja, bet kai suges lygioj vietoj tada tavo problemos nuo kur taisyti pradeti… O sugesti gali bet kas, bet kada, net vakar pakeista detale šiandien gali išbaršketi. Manasis pagamintas 1982 metais, taigi jau eina 20 metus. Atrodo dar nebogai, dar ir nesurudijes visiškai. Pravažiaves yra apie 23 000 km. Variklio galingumas 123 kub cm, tokiais kaimo keliais , kokiais man tenka važineti to pakanka.

is:
http://www.geocities.com/roskas182/minsk.html

Valdas Valiukevičius
Lietuvos Ryto korespondentas

Šalies kelių policija paskelbė kovą nutrūktgalviams motociklininkams, kuri, atrodo, baigėsi policininkų pralaimėjimu.
Motociklininkai policijos nemalonę užsitrauke po ‘Lietuvos Ryto’ publikacijų, kuriose ‘Vilniaus Extreme’ klubo nariai prisipažino važinėjantys miesto gatvėse didesniu nei 200 kilometrų per valandą greičiu.
20-40 metų ‘Extreme’ motociklininkai šiurpino vairuotojus bei praeivius protu sunkiai suvokiamais triukais gatvėse. Ne vienas juos vadino bepročiais.
Dvi savaites keliuose medžioję motociklininkus policininkai sulaikė tik 15 pažeidėjų. Tarp jų nė vieno ‘Extreme’ klubo nario.
Motociklininkų gaudynėms policija pasitelkė moderniausią techniką. Į gatves išvažiavo ‘Rover’ ir ‘VW Golf’ automobiliai su ‘Trip Track’ greičio matavimo įranga. Policijos automobiliai be skiriamųju ženklų persekiojo motociklininkus, juos filmavo, stabdė ir baudė. Vis delto mineti ‘Rover’ ir ‘VW Golf’ gerokai lėtesni nei galingos pažeidėjų britvos.
Greičio rekordą pasiekė motociklininkas iš Lenkijos. Jis kelyje Vilnius - Kaunas važiavo 245 kilometrų per valandą greičiu. Policijos viršila Gintautas Gataveckas prisipazino, jog policininkams vidutiniskai pavyksta sulaikyti tik du is dešimties motociklininkus.
‘Tie, kurie žino pažeidę kelių eismo taisykles, dažniausiai nesustoja,- sakė kelių policijos viršila. - Juos sunku identifikuoti, nes nemaža dalis važinėja numerius pakėlę i viršų, kad jų nenufilmuotų kameros ir negalėtų užrašyti pareigūnai. Pavyti motociklininką labai sudėtinga.’
Vaikytis greitai važiuojančiu transporto priemonių policija negali ir dėl degalų stokos. Dideliu greičiu nuvažiavę keliasdešimt kilometrų, policininkai dažnai sunaudoja puse, jei ne visa pamainos normą. Tad sulaikius pažeidėja telieka gryžti namo, nes baigiasi degalai.
"Lietuvos Rytas"

<<<<<Būsimos bibliotekininkės aistra - motociklai>>>>>

Kornelija Česonytė, Vilniaus universitete studijuojanti bibliotekininkystę ir informaciją, prabunda ir užmiega su viena mintimi galvoje - apie plieninius žirgus.

Vija PAKALKAITĖ

Šiais laikais mažai ką stebina, kai moterys susiranda pramogų ir pomėgių, iki šiol laikytų vyriškais. Kai kam gal pasirodys keista, kad mergina rimtai domisi motociklais. &quot;U. V.&quot; pakalbino būsimą bibliotekininkę Korneliją Česonytę apie jos aistrą plieniniams žirgams.

Pomėgį vadina fanatizmu

Kornelijai motociklai - ne pomėgis, o veikiau fanatizmas. Ji dažniausiai žiūri laidas apie motociklus, stebi žiedinių motociklų lenktynes. Analizuoja, kaip ir kodėl jie krenta, užsirašinėja markes, kubatūras ir kitus duomenis, perka visus žurnalus apie automobilius, nes, pasak jos, Lietuvoje nėra leidinių, skirtų vien motociklams. Nusiperka žurnalą, kainuojantį kad ir 5 Lt, jei jame yra nors viena motociklo nuotrauka.Visų į užsienį važiuojančių pažįstamų prašo, kad atvežtų leidinių apie šią transporto priemonę. Naršo po interneto puslapius apie motociklus, skaito interviu, aprašymus, žiūri nuotraukas. Kartais prie kompiuterio prasėdi net iki 3-4 val. ryto. Kornelijos kambario sienos nukabinėtos plieninių žirgų plakatais. Ji prabunda ir užmiega, galvodama apie motociklus.

Pasukioja pirštą prie smilkinio

Kornelijos tėvas jaunystėje labai domėjosi motociklais, mėgsta juos ir dabar. Jis norėtų turėti motociklą. Mama Kornelijos aistrą plieniniams žirgams vertina normaliai, nieko bloga nesako. Tėvai patys kai kada dukrai nuperka žurnalų, atveža iš užsienio. Aplinkiniai juokiasi, vadina merginą &quot;psiche&quot;, nenormalia, sako, kad jos domėjimasis motociklais nesveikas.

Kornelija domėtis motociklais pradėjo dar prieš įstodama į universitetą. Jos aistra šiek tiek trukdo mokslams, nes mergina visą laisvalaikį skiria tik plieniniams žirgams, stengiasi dalyvauti visuose renginiuose. Tiesa, keistas jos pasirinktos specialybės ir pomėgio derinys beveik niekam nekelia nuostabos. Visus labiau stebina, kad mergina rimtai domisi motociklu, o ne tik gražiu metalo ir plastmasės deriniu. Kornelija teigia, kad daugeliui merginų šios transporto priemonės patinka todėl, kad jas vairuoja dailūs vaikinai. Ji nori vairuoti pati. Nesvarbu, kad aplinkiniai sako: &quot;Tu - merga. Tu negali nieko apie tai nusimanyti&quot;. O kartais tiesiog pasukioja pirštą prie smilkinio.

Važiuoti motociklu - narkotikas

Domėtis motociklais Kornelija pradėjo šią vasarą, kai draugas pavežėjo ją per miestą 200 kilometrų per valandą greičiu. Pasak merginos, užsėdusi ant plieninio žirgo ji keikėsi, išrėkė visus šventųjų ir giminių vardus. Kai nulipo, drebėjo ir rankos, ir kojos. Prisiekė, kad niekada gyvenime nebesės ant motociklo. Po poros minučių suvokė: viskas, ko ji nori - važiuoti motociklu. Tai - narkotikas. Į pavojus, kylančius vairuojant plieninį žirgą, Kornelija kol kas nekreipia dėmesio. Nors visi perspėja, kad tai pavojinga: jei įvyks avarija, gyvam likti nėra vilčių. Nė vienas merginos pažįstamas motociklo avarijoje nėra žuvęs. &quot;Motociklininkai dažnai užsimuša - per vasarą mažiausiai dešimt. Žūsta ne tik Vilniuje - visoje Lietuvoje&quot;, - teigia Kornelija.

&quot;Terorizuoja&quot; pažįstamus motociklininkus

Draugų, besidominčių motociklais, Kornelija turi nuo seno. &quot;Bet su manimi niekas nebešneka apie motociklus. Kartais sutinku bendraminčių, bet jie domisi ne taip rimtai kaip aš&quot;, - atsidūsta ji. Kornelija nepažįsta nė vienos merginos, kuri taip aistringai domėtųsi motociklais. Jai atrodo, kad tokių yra vos kelios arba apskritai nėra. Pažįsta merginų, kurioms, pasak Kornelijos, patinka žiūrėti į plieninius žirgus, tačiau ne skraidyti jais. Būsima bibliotekininkė įsitikinusi, kad aistra motociklams liks visą gyvenimą. Ji ketina sukaupti visą įmanomą informaciją, o paskui ją pritaikyti praktikoje. Kol kas savo motociklo neturi, todėl &quot;terorizuoja&quot; visus pažįstamus, kad pavėžintų. Ateityje mergina nori įsigyti savo transporto priemonę, bet kol kas studentei jos per brangios. &quot;Tačiau kai labai nori - viską gali gauti. Reikia tik pinigų ir mokytojo. Gal kas nori padėti?&quot; - nusijuokia Kornelija.
Saltinis : http://www.vilnensis.vu.lt/nr-19/motocikl.html

Amerikoje po karo prasidėjęs baikerių judėjimas Lietuvoje skaičiuoja tik antrą dešimtmetį

Praėjusį savaitgalį Lietuvos baikeriai paskelbė važinėjimosi sezono pradžią. Į atidarymą, vadinamuosius "sborus", susirinko keli šimtai motociklų. Viskas prasidėjo draugišku praskriejimu Vilniaus gatvėmis – kolona, kurią mane vežęs baikeris apšaukė birbinimu dūmuose bei varikliu kaitinimu ir pasuko į kolonėlę… dar vieno buteliuko alaus.

Kai važiuoji su baikeriu, paaiškėja, kad kolonėlėse rūkoma, kad rūkoma netgi jose esančiose parduotuvėse prie kasos, kad negerti alaus važiuojant kolonoje per "sborus" yra tiesiog nepadoru ir apskritai, kad "laisvė" nėra kažkokia vėliavomis motyvuota istorinė koncepcija. Laisvė - baikerio būsena.

Po to Vilniaus kalnų parke vyko dešrelių ant virvučių valgymas bei įrengtas raudonųjų žibintų kvartalas po oficialiosios baikerių šventės dalies, bet šiandien ne apie tai…

Internetiniuose užsienietiškuose puslapiuose skelbiama, kad baikerių judėjimas prasidėjo Amerikoje. Po Antrojo pasaulinio karo grįžę būriai jaunuolių baisiausiai nusivylė tuo, ką rado namie. Puritoniškos taisyklės, komercinė dvasia ir akivaizdus amerikiečių apsimetinėjimas buvo visiška priešingybė Didžiajai Amerikietiškai svajonei, dėl kurios buvę kariai kovėsi. Negalėdami surasti sau vietos, svetimu staiga tapusiame pasaulyje, kariai persėdo ant motociklų, apsivilkdami juodos odos drabužius, apkabinėtus trofėjinėmis svastikomis ir geležiniais kryžiais. Netrukus jie pradėjo burtis į baikerių klubus.

Lietuvoje baikeriai į klubus pradėjo burtis prieš gerą dešimtmetį, o šios dienos pasakojimas apie vieną jų, ketvirtus metus skaičiuojantį Vilniaus klubą "Vorus". Oblius, "Vorų" prezidentas, sako, kad baikeriui motociklas yra gyvenimo prasmė, o klubo narys yra baikeris, dėvintis odinį drabužį su specialiais, kaip man pasirodė, paveiksliukais. Oblius paaiškino, kad "paveiksliukai" vadinami ševronu, arba tiesiog - spalvomis. Baikeriai papasakojo, kad yra speciali tapimo klubo nariu procedūra: reikia nuvažiuoti ir įmerkti priekinį rusiško motociklo ratą į Baltijos jūrą, po to per valandą, sėdint ant motociklo, išgerti penkis butelius alaus. Jeigu tai sugebi - vadinasi, tinkamas.

Baikerių "Vorų" klube nėra merginų. Oblius, vorų Prezidentas, sakė nepasitikįs moteriškių gebėjimu apginti savo spalvas, jeigu ką. Nuo ko tas spalvas reikia ginti, nepaaiškino… Matyt kalbos apie trintį tarp Vilniaus klubų - ne iš piršto laužtos, kalbama, kad gerais užsienietiškais motociklais važinėjntys baikeriai nemėgsta senų rusiškų modelių, o kartu ir jų vairuotojų. Ir dar vienas vaizdelis iš Amerikos baikerių gyvenimo: viename baikerių suvažiavime, gūdžiais 1947-aisiais, dviejuose Kalifornijos miestuose situacija tapo nekontroliuojama, baikeriai užėmė miestelius ir, kaip laukiniai, siautėjo juose kelias paras. Lakstė motociklais gatvėmis ir nesivargino nuo jų nulipti norėdami užeiti į barą ar į restoraną. Vietos teisėsaugininkai buvo bejėgiai. Masinį pasilinksminimą ir baikerių išdykavimą "sugadino" Nacionalinė gvardija ir gaisrininkai su savo šlangomis. Vieno nuniokotų miestelių šerifas, tada pirmą kartą pavartojo terminą "outlaw" - už įstatymo.

Po šios istorijos, baikerių reputacija buvo kraupoka, gyventojai bėgdavo slėptis išgirdę harlėjaus riaumojimą, o patiems baikeriams susitarti dėl kokių nors renginių su vietos valdžia tapo neįmanoma.

Neiškentęs vienas baikerių lyderis kreipėsi į žmones teigdamas, kad iš visų motociklininkų Jungtinėse Amerikos Valstijose chuliganų yra tik vienas procentas, o visi kiti- įstatymus gerbiantys ir pavyzdingi piliečiai. Netrukus aikeriai prie savo spalvų prisiuvo dar ir vieno procento ženklą, kad niekam nekiltų klausimų, kuriems baikeriams jie priklauso. Ir dar, baikeriai "Vorai" turi tikslą, kad Lietuvoje būtų vienas ir stiprus baikerių klubas.

Parengė Eglė Rašimaitė

Is: http://www.sala.lt/view.php?ID=738

Europos užkariavimas.
Kaip ir visos kelionės ši prasidėjo nuo pasiruošimo. Paruošti paprastą gatvinį KAWASAKI KZ 1000 motociklą ilgai kelionei nėra taip paprasta. Žinoma, galima būtų atvertus katalogą supirkti visus įmanomus "pribambasus" ir nesukti sau galvos, bet taip daro verslininkai, o baikeriai daro kitaip. Kadangi neturėjau įprastinių odinių "tašių", teko gauti (dėkoju klubo draugams) ir pritaikyti seno SUZUKI plastikines dėžes. Paprastų plastikinių dėžių pilnai užtenka susikrauti nemėgstančius vandens dviejų žmonių mėnėsiui reikalingus daiktus. Tiesa, važiuojant į vakarus patartina vežtis kuo daugiau maisto ir visą "kuchnią" maistui ruošti. Maistą teko patalpinti į lengvą, medinę kareivišką dėžę, kuri buvo pritvirtinta ant galinio rėmo, kuris taip pat buvo uždėtas specialiai šiai kelionei. Taip pat, jei neesi verslininkas , o paprastas baikeris, tenka vežtis "namus". Palapinė puikiai pritiko ant priekinės šakės, o miegmaišiai "lipo" virš gražiosios keleivės Rūtos galvos.

Išvykstant į kelionę senesniu nei penkių metų motociklu, reikia pasirūpinti ir įrankių komplektu, kuris tikrai pravers. Net jei ir neesi linkęs pats taisyti motociklo, ir manai, kad apie tai nieko neišmanai, patikėk, reikės – išmoksi. Įrankiai suberti į paprastas kareiviškas kuprines apvažiavo Europą "po mano užpakaliu". Labai patogu padidinti talpą, ypač jei kojinis valdymas yra "išneštas" į priekį.
Taigi, prikrovę motociklą iki negalėjimo, vis kylant priekiniui ratui (nuo svorio), išlėkėm.

Gražus ir šiltas sekmadienio rytas, 7.00 val ryto . Pajudėjom, nusprendę iki vakaro pasiekti Varšuvą. Viskas būtų lyg ir nieko, jei ne 100 km. Varšuvoje prasidėję kamščiai ir lietus. Lenkiau ir iš kairės, ir iš dešinės. Taip, kad apie 22.00 buvome apie 20 km. Už to miesto labai prastais keliais ir ieškojom kur pernakvoti. Radom.

Pirma naktis buvo pusiau be miego. "Vmazinęs" gerą 100g. lietuviško brendžiuko, šiaip taip užmigau. Sapnavosi "KOLEINY" ir "VYPADKI". Nusprenžiau gyvenime daugiau tuo keliu nebevažiuoti. Aš "kiauras" , bet ne tiek.

Antra diena - pati sunkiausia. Oras buvo pragarinis. Tiek vandens dar nemačiau !!! Fūrų paliktuose grioviuose buvo pilna vandens. Šiaip taip pasiekėm Slovakiją, ir likus apie 50 km. iki miesto Žilina,
apsinakvojome puikiame motelyje už 10 USD dviese. Keliai tiesiog nuostabūs.

Trečia diena. Keliavome link Bratislavos, ir likus apie 60 km., pajutau, lyg motociklo rėmas būtų lūžęs.
Kažkaip sugebėjau pagauti vinį, kuris padarė dvi nemažas skyles galinėje padangoje. Nepadėjo nei balionėliai. Tačiau tik supratęs, kad reikės pagalbos, pakėliau galvą ir pamačiau atvažiuojančius geltonuosius švyturėlius. Pakėliau ranką, ir gerasis slovakas sustojęs, tech. pagalbos mašinėle pavežėjo mus iki Bratislavos padangų serviso. Atsidėkoję pusiau rusų – pusiau čemodanų kalba , sužinojome, kad padanga netaisoma, ir reikės pirkti kitą. Servise, žinoma motociklų padangų nėra, tačiau jie pasisiūlė nupirkti ir atvežti reikiamą dydį. Pagalvojau: kainuos tai kainuos, bet nėra kur dėtis. Gavau puikią Pirelli R 16 140mm pločio čioperinę padangą. Nauja padanga su montavimu, nemokama kola ir kava, tekainavio 110 USD!!!

Buvo popietė. Jau pakeliui pamaniau, kad reikės pirkti ir akumuliatorių, nes išvažiavau su visai mirusiu. Tačiau dabar supratau, kad kažkas yra tikrai negerai. Paukščių kalba paklausę, kur yra motociklų servisas, patekau į HONDA servisą, ir vyrai pamatavę pasakė: " reikia keisti ne tik akumuliatorių , bet ir generatoriaus jau kaip ir neturi". Krovimas 7- 8 V.

Atėjo vakaras. Sužinoję, kur yra KAWASAKI taisykla, susiradę labai padorų kempingą, laukėme ryto.

Ketvirta diena. 9.00 val ryto .Beldžiamės į serviso duris, kurias atidaro apsimiegojęs slovakas. Servisas, kaip servisas, tik nustebino tai, kad vyrai turi visą informaciją apie visus KAWASAKI modelius.

Knygos nepadėjo, tik gavome pasiūlymą pirkti naują generatorių ir rotorių už … 429 USD. Eina … … . Kurį prižadėjo atvežti iš Vienos.

Panakvoję sostinėje dar vieną naktį, išdūmėm į Čekiją.

Penkta diena. Pakeliui į Prahą, nupirkau kompaktišką pakrovėją akumuliatoriui, kuris visą likusią kelionę "maitino" mano "KAWA".

Toliau dienos ėjo viena po kitos… Praha, Karlovy Vary, kur dvi paras kempinge tūsinomės su nepakartojamais Olandų baikeriais, atvažiavusiais antikiniais Harley Davidson.

Žmonių šypsenos, pamačius mūsų motociklą – sunkvežimį, Vokietijos – Čekijos siena, nepatenkinti muitininkų veidai, lietūs, lietūs, lietūs … .

Vokietijoje taikėmės į didesnį miestą Niurnburgą, kur tikėjomės rasti reikiamų detalių. Vieną dieną skyrėme tik ieškojimui, tačiaua nieko nepešėme. Todėl nieko nelaukdami patraukėme toliau į šiaurę.

Didžiąją Vokietijos dalį pravažiavome vietinės reikšmės keliais. Tiuringijos miškais ir kalnais. Apsistojome puikiame kempinge prie kalnų ežero. Tiesa, kempingų Vokietijoje yra daug, tačiau geriau būtų prieš kelionę pasidomėti, kur jie yra.

"Įsirašę" į vidurio Vokietijos "autobanus", šaltą ir labai lietingą dieną, begerdami brangią arbatą benzino kolonėlėje, sutikome kelis baikerius iš pietų Vokietijos. Tai buvo MC DESPERADOS, tad aptarę orus ir kitus dalykėlius buvome pakviesti į baikerių susitikimą Bremerhavene. Ilgai nedvejoję, pasukome visai priešinga, nei planuota, kryptimi ir atsidūrėme svečiuose pas MCMOTORRADFREUNDE. Tai buvo nuostabios dienos ir naktys. Buvome sutikti taip šiltai, kaip negalėjome net įsivaizduoti. Net ir labai pavargęs nuo bendravimo ir "skysčių vartojimo", negalėjai nė minutei likti vienas. Buvome labai pagerbti šeimininkų dėmėsiu, ypač prezidento Winnetoo, ir kaip tolimiausi draugai, atvažiavę daugiausiai kilometrų, iki susitikimo gavome nuostabų prizą. Tai buvo labai greras tūsas.

Po keleto dienų patraukėme toliau į šiaurę. Persikėlę keltu per Elbę, jau tą pačią naktį nakvojome Danijoje Koldinge, kur apsistojome pas Rūtos ir mano draugus, atliekančius medicininę praktiką. Turtingos šalies atmosfera yra labai maloni. Švara, tvarka, tobuli keliai, pilna informacijos apie viską ir nenormalios kainos. Gerai, kad dar vis turėjome lietuviškų sriubų pakeliuose. Pabuvę Koldinge dvi paras šiltai ir patogiai pamiegoję (palapinė čiulpia), per dieną nulėkėme iki Kopenhagos, ir pasigrožėję miestu , pravažiavę 20 km. ilgumo tiltą, atsidūrėme Švedijoje, kur pusiaukelėje iki Karlskronos apsistojome puikiame kurorte prie Baltijos jūros. Kitos dienos vakare jau miegojome kelte , vežančiame mus į Lenkiją, Gdynę.

Lenkija , kaip ir Lenkija. Lenkų pasieniečiai buvo pirmieji, kurie paprašė parodyti "žalią kortą". Paskutinį kartą pernakvoję palapinėle Lenkijoje, lėkėm namo.

Paskutinė diena. Lenkijos – Kaliningrado sieną pravažiavome puikiai. Pietūs Kaliningrade, tyrai ,sustojusio ( po II pasaulinio karo) laiko dvelksmas, skurdas ir pavakariai prie Lietuvos sienos. Pirmą kartą teko pasienyje atidaryti krepšius ir atsakyti į tūkstantį visiškai idiotiškų klausimų (rusų pasieniečiai buvo girti).

Pagaliau Lietuva. ***as laukuose kvepėjo, o labiausiai jautėsi mamos verdamų cepelinų kvapas. Vakarienė namuose ir cepelinai su trijų centimetrų dydžio spirgais (tarp akių) -gera !!!.

4960 km. nuvažiuoti 20 metų senumo Kawasaki – vieni niekai … .Daugiau nenoriu važiuoti 5000 km. – noriu 10000.

Taip, aš šiek tiek kiauras, bet sugrįžau sėdėdamas ant tačkos. Be reikalo, brangieji verslininkai, tą pirštą , prie galvos pridėję rodėte.

Išgraužkit !!!

P.S. mano patarimai susiruošusiems į kelionę:

  1. Pasiruošti lietui
  2. Pasiimti įrankius
  3. Vaistai (ne mažiau 60o)
  4. Daug maisto
  5. Pačią geriausią virėją pasaulyje
  6. Visus galimus žemėlapius
  7. Platesnius trusikus (kad būtų, kur subyrėti stuburui)
  8. Nesinervuoti
  9. Elgtis mandagiai, bet neleisti sau lipti ant galvos
  10. Bendrauti su visais sutiktais motociklistais
  11. Pasidomėti saitu: http://www.eurocamp.com

P.P.S. Be Rūtos ir draugų palaikymo būtų buvę daug sunkiau. Ačiū.

Andrius MC Moonlight Knights, Kaunas

is: http://www.moto.lt/sportas/ straipsniai_europos_uzhkarevimas.html

Iš interneto gludumų žurnalistų nuomonė:

Baikeriai

23 respondentai paminėjo baikerius, kurie kartais vadinami ir rokeriais.

Respondentų nuomone, baikeris neatsiejamas nuo motociklo: "Gyvenimas ir motociklas absoliučiai neatskiriami dalykai" arba "Laisvę propoguoja jie, gyvenimą ant ratų. Kaip čigonai". Pasitaiko ir neigiamų vertinimų: "Nesiskaito su moterimis. Jiems mergina - blizgutis, papuošalas".

Kalbėdami apie išvaizdą respondentai nurodė, kad baikeriai dėvi odinius arba juodus drabužius: "Odinėm striukėm, bet brangesnėm nei metalistų" arba "brangiom odinėm kelnėm". Baikeriai dėvi akinius nuo saulės, šalmus, skareles - "Skarelės ryškios, spalvotos ant galvų".

Respondentai nurodo, kad baikeriai gali būti ilgais arba trumpais plaukais, "dauguma su barzdom".

Nurodomas baikerių amžius apie 18 metų. Jie gali būti sulaukę solidaus amžiaus: "Tarp baikerių esti ne tik žalio jaunimėlio, bet ir išsilavinusių, gerai uždirbančių žmonių".

Respondentai dažnai nurodo, kad baikeriai turi vidurinį išsilavinimą ir yra iš vidutines pajamas gaunančių šeimų. Kai kurie apklaustieji nurodė pasiturinčias šeimas, nes "be pinigų rokeriu nebūsi".

Baikeria pagal žemaicius iš ineto gludumu:

Baikerē

Kou jau kou bet baikerēs Žemaitėjės nenostebinsi. Tēp īr dieltuo, ka če baikeriu īr ne vėins ėr ne do. Net kelė žemaitiu baikeriu klubā īr sosėkūrė. Bet aple tou bėškilieli vieliau. Puo pėrmo – kou īpatings baikeriu pasaulis?

Baikerē atsėrada Amerikuo aple 1960 – ūsius metus. Žemaitėjuo ėr Lietovuo aple tou subkultūra gal šnekietė puo neprėklausuomībės.

Aple ėšvaizda nerokousemuos, nes baikerius kuožnos īr ne vėina karta matės.

Vertībės
Dėdėliausė baikeriu vertībė – laisvė. Baikeriou nier juokiū īstatīmu. Vīriausībė – nosėspjautė. Baikeris nier internata gīventuos. Ons elgas tēp, kāp anam patink. Laisvė lig absoliuta. Kam nepatink – tegol neveizas.

Kėta baikeriu vertībė – muokietė sosėremontoutė ar net sosėrinktė (tas jau būtom idealē) sava motuocikla. Vėin torietė "nagla" motuocikla neožtenk. Tėkrū baikeriu nuomuonė, tuokėi, katrėi gal pėrktė gerus motuociklus, paprastā īr nu kažkuo prėklausuomė, pavīzdiou, nu darba. Torietė motuocikla – tas īr vākū žaidėms, bet patem muokietė anou prėveizietė – vėsā kėts rēkals.

Gīvenėma būds
Pėrmėjė Amerikas baikerē bova ėš Vietnama kara grīžė sožaluotė JAV kareivē, negavė kompensacėjės ėš vīriausībės. Jausdamėis noskriaustė valstībės, anėi pradiejė prėš anou savuotėška kuova – iemė verstėis narkuotiku platėnėmo ėr prostitutiu pardavėniejėmo. Valstībės īstatīma anėi paskelbė ož sava īstatīma rėbū. Lig pat šiuos dėinuos baikerē Jungtėnies Amerikas Valstėjuos īr mafėjės pagrinds. Anū gaujės līgėnamas so banditās ėr īr bluogė simbuolis.

Lietovuo ėr Žemaitėjuo baikerē īr sovuokamė ėr savėm sovuok kėtēp. Prė mafėjės anėi savės neprėskėr. Lietovuo ėr Žemaitėjuo baikerio vadėnams tas, kas sava ronkuoms sorenk arba pardėrb motuocikla.

Ontros svarbos baikerė gīvenėma būda bruožos – keliuonės motuociklo. Tik prasėded baikeriu sezuons (vielībs pavasaris – vasara), baikerē ėšlend ėš garažu so soremontoutās motuociklās ėr lēdas i keli.

Važevėms motuociklo (īpatingā sava soremontouto a sorinkto) baikeriou īr so niekou nepalīgėnams "kaifs". Vėins ėš anū saka: "vėsa žėima renko motuocikla, vasara ėšvažiouno – jautous kāp dongou".

Rokounontėis viel aple Amerika, rēk pasakītė, nuors baikerē neprėpažīst vėsuomenės normu ar valstībės īstatīmu, sava bėndruomėnies anū istatīmā īr griežtė. Anėi gaujuos īr net spėcelės sotuoktoviu ceremuonėjės. Nosėžėngės priesaikā, gali sosėlauktė mėrtėis.

Lietovuo ėr Žemaitėjuo baikerē tuokiū griežtū taisīkliu nekor, tėkriausē dieltuo, ka lietovē ėr žemaitē īr laisvesnė žmuonis ož amerikuonus. Nemaža dalės Lietovuos ėr Žemaitėjės baikeriu apskrėtā juokėms klubams neprėklausa, nes anėi ož vės daugiau miegst važėnietėis vėinė patis.

Bet tuokiū baikeriu klubu vės dieltuo īr. Žemaitėjuo sava klubus tor Šiauliū, Klaipiedas baikerē. Ož vės žemaitėškāsis īr klubs, jungontis Mažeikiu, Telšiū, Rėitava baikerius. Tou ruoda vėin pavadėnėms. Anėi vadėnas – Samogitianā. Ožrašos "Samogitian" oždedams kuožnam kluba nariou ont baikerėškas uodėnės striukės nogaras. Tou varda Žemaitėjės baikerē tor irašė sava kluba vielevuo.

Pagal puokalbi so baikeriu atstuovās parėngė Puocātė Audruonė
http://perkunas.vtu.lt/meska/UNDERGROUNDS.htm

Banga Russian teksto nerodo bet kam idomu apie alyva, baikerius, custom, salmus ir kt… tai pasiskaitykit : http://www.motomir.ru/jornal/index.htm

Motociklų draudimas 2001 06 01

Motociklų draudimas

Atšilus orams ir prasidėjus baikerių sezonui, "Tiesiai šviesiai" nutarė pasidomėti, kokiomis draudimo rūšimis galima apdrausti motociklus. Šį kartą mus konsultuoja Draudimo bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų ir transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Audrius Pilčicas ir Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius.
Dar visai neseniai keli Lietuvos ir Latvijos baikeriai džiaugėsi savo prašmatniais "Harley Davidson" motociklais. Tačiau prieš keletą dienų jų džiaugsmas smarkiai aptemo: gaisras visiškai sunaikino 16 motociklų, o nuostoliai gali siekti net 700 tūkst. Lt Iš draudimo bendrovių motociklininkai negaus nė lito, mat apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų nebuvo.
Išties, apdrausti prabangų metalinį žirgą nėra taip paprasta. Dauguma draudimo bendrovių siūlo tik civilinės atsakomybės draudimą, kuomet atlyginama transporto priemonės savininko padaryta žala trečiajam asmeniui. O norint apdrausti motociklą kasko draudimu, tai yra nuo nelaimingų atsitikimų, vagystės ar kitų asmenų padarytos žalos, susiduriama su sunkumais. Tokia draudimo rūšimi apdrausti motociklą ryžtasi tik stambiausios draudimo bendrovės, bet ir tai ne visos.
"Iki šiol tokia draudimo rūšis nebuvo siūloma, nes tokia buvo rizikos prisiėmimo politika, - sako Draudimo bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų ir transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas A.Pilčicas. - Antra vertus, nebuvo ir poreikio to daryti. Poreikis drausti motociklus atsirado tik šiemet."
Apdrausti kasko draudimu gali bet kokį automobilį, bet kurioje bendrovėje. Vis dėlto, jei širdis linksta prie baikerių gyvenimo būdo, savo transporto priemonę teks saugoti net labiau, nei savo akį. Ir niekam nepasiskųsi, įstatymas draudimo bendrovių pusėje. "Bendrovė gali atsisakyti apdrausti, jei mano, kad rizika per daug pavojinga ar tiesiog jai neapsimoka to daryti," – sako Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas M.Šalčius.
Pritraukti ir išsaugoti klientą, kad ir koks jis bebūtų, svarbu visiems draudikams. Kai kurios bendrovės visgi sudaro tam tikras sąlygas apdrausti motociklą. Tik įmokos gerokai didesnės. Pavyzdžiui, draudžiant 10 metų automobilį, draudimo įmokos sudaro apie 7-11 proc. automobilio vertės. Draudžiant panašaus amžiaus motociklą, įmokos išauga iki 12-18 proc. Pasak draudimo bendrovių darbuotojų, taip daroma todėl, kad su motociklais susiję draudiminiai įvykiai nors ir gana reti, tačiau ypač skausmingi.

http://www.vilnensis.vu.lt/nr-19/motocikl.html

vo Gerai ghera statistica yr

http://www.regitra.lt/statistika/skaic_2002_lent.htm

Radau savoku issaiskinima cia Cha chaCha chaCha cha geras straipsnis apie tikrasias vertybes ( http://www.literatura.lt/TXT/KT/ramanau.htm )

  1. Baikeriai – jaunimo subkultūra, kurios narius vienija motociklų pomėgis, kelionės, laisvas gyvenimo būdas.

  2. Rokeriai ­ a) kartais tai yra baikerio sinonimas; b) jaunimo subkultūra, kurios narius vienija pomėgis važinėti motociklais ir klausyti roko muziką.

Didysis ZZ sugrįžo

Pastaruoju metu sportinių-kelioninių motociklų paklausa pasaulyje nuolat auga. Priežasčių tam yra ne viena, tačiau didžiaja dalimi – tai žiedinių motociklų staigaus išpopuliarėjimo devintajame dešimtmetyje pasekmė. Dauguma žiedinių motociklų entuziastų, sulaukę garbingo amžiaus bei pajutę neišvengiamus "profesinės ligos" padarinius nugaroje ir sanariuose, iškeičia ekstremalias "britvas" į didesnius, patogesnius tačiau nemažiau greitesnius (koks kvailys galėtų to išsižadėti?) ir beveik taip pat sportiškai valdomus "sportstourer’ius". Tuo tarpu, kai 2002-ųjų ZX-9R ir ZX-12R "nindzės" tapo dar siauriau ir ekstremaliau sufokusuoti motociklai, naujasis Kawasaki ZZ-R 1200, apie kurį ir pasakosime šiame rašinyje, puikiai turėtų atitikti reikalavimus tų žmonių, kurie nori ne tik greitai ir sportiškai važinėti, bet ir daryti tai minkšai ir patogiai įsitaisius.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ZZ-R 1200 – tai tas pats dešimties metų senumo ZZ-R 1100, apvilktas "madingesniais rūbais" ir tiek. Panašumų su ZZ-R 1100, savo laiku nešiojusio greičiausio pasaulyje serijinio motociklo titulą, tikrai yra, tačiau nei viena šių modelių detalė nėra identiška.

Visų pirma senąjį modelį primena aliuminio rėmas, kuris, nors ir atrodo identiškai, dėka storesnių sienelių yra standesnis. Priekinių šakių posvyrio kampas buvo sumažintas nuo 26 iki 25 laipsnių, o gale "prikabinta" visiškai nauja švytuoklė. Kitas aspektas, siejantis šiuos du modelius – variklis. ZZ-R 1200 panaudotas kiek modifikuotas ZRX 1200 modelio, pristatyto praėjusiais metais, variklis. Na, o pastarojo jėgainė – tiesioginis puikaus ZZ-R 1100 variklio palikuonis.

ZRX 1200 variklis, praėjusiais metais sulaukęs vien tik puikių atsiliepimų, ZZ-R 1200 atveju buvo dar labiau patobulintas ir forsuotas. Nemažai įtakos tam turėjo nauja dviejų duslintuvų išmetimo sistema, leidžianti varikliui laisviau "kvėpuoti". Dujų paskirstymo mechanizmui buvo panaudotos modernesnės medžiagos, sumažinusios trintį, dėvėjimąsi ir pakėlusios variklio naudingumo koeficientą. Variklis maitinamas per 40 mm karbiuratorius, kontroliujamus Kawasaki K-TRIC akseleratoriaus padėties daviklio sistemos. Du kuro siurbliai, kiekvienas paduodantis benziną dviems skirtingiems cilindrams, užtikrina, kad pakankamai degalų pasiektų galingą jėgainę. Nors alkūninio veleno konstrukcija praktiškai nesiskiria nuo ZRX modelio, prieš patekdamas į ZZ-R 1200 variklį, jis buvo kiek kitaip subalansuotas. Skirtingai nuo ZRX 1200, kuriame naudojama penkių laipsnių pavarų dėžė, ZZ-R 1200 buvo pritaikyta lanksti šešių pavarų transmisija.

Sunku patikėti, tačiau visi bandžiusieji naująjį "zizerį" tvirtina, jog jis kur kas greiteisnis nei ZRX 1200. Variklis efektyviai traukia labai plačiame sūkių diapazone, o nuo 5000 aps./min. akseleracija – tiesiog neįtikėtina. Daugelio manymu – tai pats greičiausias motociklas savo klasėje. Net galingasis Yamaha FJR 1300 šioje srityje negali prilygti ZZ-R 1200.

Žinoma, ZZ-R 1200 variklis – pirmas dalykas, įsimenantis nuvažiavus vos keletą kilometrų šiuo motociklu. Tačiau nemažiau pastebimas yra palyginti labai lengvas ir greitas valdymas, kiek neįprastas tokio dydžio motociklui ir puikiai "maskuojantis" tikrus ZZ-R’o gabaritus ir svorį.

Valdymo prasme šį motociklą galima drąsiai lyginti su lengvesniais, mažesniais ir sportiškesniais modeliais. Visų pirma įtakos tam turėjo jau minėtas šakių posvyrio kampo sumažinimas. Paprastai tokia modifikacija pagreitina valdymą stabilumo sąskaita, tačiau ZZ-R 1200 jokiais būdais nepavadinsi nestabiliu. Valdymą palengvino ir nauji rutuliniai vairo galvutės guoliai, pakeitę kūginius guolius. Švytuoklė yra kur kas lengvesnė nei ZZ-R 1100 ir savo konstrukcija yra labai artima ZX-9R Ninja švytuoklei.

Daugelį maloniai nustebino itin didelė motociklo prošvaista. Pasak bandžiusiųjų, posūkiuose reikia labai pasistengti, kad kas nors pradėtų braukti asfaltą. Tvirtinti, kad ZZ-R 1200 valdymo charakteristikomis prilygsta, sakykim, ZX-9R, būtų gana neprotinga, tačiau motociklas valdymo prasme yra pasiekęs tokį lygį, apie kurį bendraklasiai kol kas galėtų tik pasvajoti.

Palyginus su ZZ-R 1100, motociklo ergonomika žymiai geriau atitinka jo paskirtį. Komforto lygį pavyko pagerinti vairo rankenas pritraukus 15 mm arčiau vairuotojo, o pakojas pažeminus 10 mm ir perkėlus jas 20 mm į priekį. Tuo pat metu vairuotojo sėdėsena yra gana sportiška. Vienintelis nusiskundimas ergonomikos srityje – sėdynės forma, ilgesnėse kelionėse stumianti vairuotoją į priekį. Naujas priekinis aerodinaminis gaubtas nepalyginamai efektyviau apsaugo nuo oro srauto. Nepriekaištingai atliktas informatyvus prietaisų skydelis sudarytas iš analoginių tachometro, spidometro, degalų lygio bei aušinimo skysčio temperatūros indikatorių bei skaitmeninio laikrodžio, posūkių, alyvos slėgio ir ilgų šviesų indikatorių.

ZZ-R 1200 – didelis, sunkus ir labai greitas motociklas, tad ir stabdžiai turi būti atitinkami. Du dideli priekiniai 320 mm diskai atlieka tikrai gerą darbą ir savo efektyvumu tik nedaug nusileidžia tikrų "sportbaikų" stabdžiams. ZZ-R 1200 stabdžiai gana informatyvūs, tačiau, agresyviai stabdant, svirtelę spustelt reikia iš širdies. Pakeitus standartines stabdžių skysčio žarneles armuotomis, ko gero būtų išspręsti visi klausimai.

Priekiniai žibintai gana efektyviai apšviečia kelią, tačiau kaip tikram "sportstourer’iui" lengvai pasiekiamas žibintų aukščio reguliatorius tikrai būtų nepamaišęs. Motociklui, kuriuo greičiausiai bus vežiojamas ir keleivis, ir bagažas, šis atributas - beveik būtinybė.

Dizaino klausimu ZZ-R 1200 dalina nuomones. Šių eilučių autoriui, pavyzdžiui, motociklo išvaizda – niekam tikusi. Tačiau kiek teko girdėti nuomonių, ZZ-R 1200 išorė dažniausiai susilaukia teigiamų vertinimų. Kaip ten bebūtų, reikia sutikti, kad motociklo dizainas gana inovatyvus ir modernus.

Taigi, ZZ-R 1200 – išties įdomus egzempliorius, stebinantis ne viena savo charakteristika. Tai žymiai daugiau nei ZZ-R 1100 po plastinės operacijos. ZZ-R 1200 būtų puikus pasirinkimas norinčiam neatsilikti nuo draugų su tikrais sportbaikais ir tuo pat metu džiaugtis aukštais komforto standartais.

Tiesiojoje labai nedaug kas sugebėtų pabėgti nuo ZZ-R’o. Tiesa pasakius, į galvą ateina tik Hayabusa ir ZX-12R. Na, o vingiuotuose keliuose gerai vairuojamas ZZ-R 1200 nepasišiukšlintų ir prieš tikras sportines replikas. Tuo pat metu šis baikas – puikus būdas leistis į tolimą kelionę tiek vienam, tiek dviese.

Žurnalas &quot;Auto Moto&quot;, 2002-10-24

Nemazai idomiu staripsniu rusu klaba…

http://www.biker.ru/articles/index.html

Honda CBR600RR – lenktyninio 600cm3 modelio reprodukcija

Per šešiolika metų nuo legendinio debiuto 1987-aisiais CBR600F modelis dėka puikios lengvo svorio ir nesunkiai tramdomos didžiulės galios kombinacijos laimėjo nesuskaičiuojamą daugybę garsių lenktybių ir pelnė didžiulę šlovę tiek sau, tiek Honda kompanijai. Plačiai giriamas ir pelnęs pasitikėjimą dėl sklandaus galios išvystymo, CBR pritapo ir tarp pasaulinio lygio varžybose rungtyniaujančių lenktynininkų, ir tarp eilinių greičio mėgėjų, išliejančių lenktyninį motociklo potencialą gatvėse. Visgi, per tuos metus vyko nesustabdomas progresas ir dabar 600cm3 Supersport motociklų klasėje reikalavimai technikai žymiai pakilo. Kartu kito ir eilinių pirkėjų skoniai tuo padidindami atotrūkį tarp reikalingos maksimalios jėgos lenktynėse ir gatvės baikeriams lengvai perprantamo valdymo. Į tai atsakydama, Honda nusprendė atnaujinti savo laiku buvusį labai populiarų CBR600F iki pilnai lenktynines charakteristikas turinčio šiuolaikinio modelio, galėsiančio varžytis su savo klasės viršūnėje esančiomis kitų firmų "britvomis". Taigi, japonai tikrai pasistengė ir sukūrė visiškai naują vidutinio svorio klasės motociklą, pilnai atitinkantį pastarosios reikalavimus ir kartu išlaikantį savo pirmtako bruožus bei tradicijas.

Naujasis CBR600RR yra nekas kitas, kaip pasivažinėjimams plente pritaikyta dabartinio MotoGP lenktynių čempiono, Honda RC211V, reprodukcija. Iš savo "donoro" naujasis modelis pasiskolino ne tik naujausių technologijų agregatus, bet kai kurias stiliaus detales. Kitaip nei daugelis anksčiau gatvėse matytų motociklų ir netgi kitaip nei pirmtako, naujojo CBR "nosis" yra smailesnė ir su daug mažesniu, į senojo CBR600F bei F/Sport panašiu, stiklu, kuris yra labiau pritaikytas lenktynininkams nei mėgėjams. CBR600RR degalų bakas pastebimai modifikuotas ir yra 70mm trumpesnis nei minėtų CBR600F bei F/Sport, o vairuotojo vieta dabar yra arčiau vairo ir motociklo svorio centro. Nuėmus plastmasinį gaubtą, atsiranda pakankamai patogi vieta keleiviui…

Per paskutinius metus buvo ištobulintos ir tiesioginės oro paėmimo angos, kurias pradėta montuoti išorėje po priekiniais žibintais. Tačiau išsamūs tyrimai vėjo tunelyje ir trasose parodė, kad toks didelis oro paėmimo vamzdis yra linkęs pasipriešinti greitam krypties keitimui esant dideliems greičiams. Paprastai sakant, vairuotojui yra sunkiau paversti motociklą iš vienos pusės į kitą, kas yra būtina norint "išimti" posūkį važiuojant "britva". Kad būtų išvengta šio neįprasto reiškinio, oro paėmimo anga buvo padalinta į du lygmenis. Šis, iš pažiūros, menkas patobulinimas pagerino motociklo valdymo savybes, kas itin gerai juntama įveikiant S formos posūkius.

Kitas neabejotinai žvilgsnį patraukiantis CBR600RR dalykas yra didelis išmetimo vamzdis grėsmingai kyšantis iš po sėdynės apačios. Center-Up 4-į-2-į-1 išmetimo sistema vingiuoja tiesiai po varikliu, po to kyla virš galinio rato, kur po sėdyne įtaisytas didelės talpos lygiašonio trapezoido formos duslintuvas iš nerūdijančio plieno. Jį konstruojant buvo pasekta kitų modelių, įskaitant ir Honda RC211V MotoGP, pėdsakais. Tačiau daugeliui entuziastų gali iškilti klausimas, ar bus galima instaliuoti iš titano gaminamą Remus išmetimo sistemą? Jei Honda savo konstrukciniais sprendimais bandytų sukliudyti šiai galimybei, ji prarastų nemažai klientų, mėgstančių tobulinti savo "plieninius žirgus".

Naujasis CBR600RR nėra vien naujo stiliaus "apvalkale" paslėptas truputį patobulintas CBR600F su gerai žinomu ir palankiai vertinamu varikliu. RR versijos variklis buvo kuriamas iš naujo, siekiant nepalikti abejojančių jo dominavimu lenktynių trasose. Nors buvo išbandytos įvairios pagrindinių motoro dalių kombinacijos, apsistota buvo ties laiko išbandytu senuoju CBR600R variantu tik dabar dėmesys buvo sukoncentruotas į mažesnes ir lengvesnes konstrukcijas, ko pasekoje buvo sumažinta trintis ir pagerintas degimo efektyvumas.

Su tikslu išgauti geresnį pasvirimo kampą ir tuo pagerinti posūkių įveikimą, variklio plotis ties alkūniniu velenu buvo sumažintas pakeitus keleto svarbių komponentų pozicijas. Pirmiausia, alkūninio veleno starteris iš savo pozicijos kairėje buvo patrauktas šiek tiek dešiniau, už ACG, kartu atlaisvindamas vietos ACG perkėlimui giliau į vidų. Taip atstumas tarp variklio centrinės linijos ir išorinės ACG gaubto ribos sumažėjo 21.5mm, o toks nemenkas profilio susiaurinimas leido padidinti pokrypio į abi puses kampą trimis laipsniais, kas leis didesniais greičiais įveikti posūkius.

Švaistiklis vaidina didžiulį vaidmenį varikliui dirbant maksimaliais greičiais, kur išgaunama didžiausia galia. Pernelyg didelė jo masė pablogina akceleraciją, o prie to dar prisideda nepageidaujama vibracija, neigiamai veikianti variklio darbą prie didelių apsukų. Pagrindinis naujojo CBR600RR variklio švaistiklių bruožas yra tas, kad jų konstrukcijoje nenaudojamos veržlės, kas anksčiau jau buvo išbandyta Honda VTR1000F ir VTR1000 SP-2 modeliuose. Esmė ta, jog standartiniai sriegiuoti varžtai įsukami tiesiai į taipogi sriegiuotą skylę švaistiklio korpuse, ir nereikia anksčiau naudojamos varžto/veržlės kombinacijos, kuri laikytų švaistiklį reikiamoje vietoje. Tokiu būdu švaistiklio svoris sumažėja apytikriai 12g, apie 35g svorio "sutaupoma" vienam cilindrui, o bendrai gaunasi ~140g. Galutinis rezultatas gaunamas labai neprastas – variklis greičiau "renka apsukas" kartu vystydamas galią plačiam sūkių diapazone, kas sukelia momentinį galios protrūkį ir stulbinančią akceleraciją. Be viso to, dar pagerėja variklio patvarumas net ir ekstremaliomis apkrovomis.

Degalų ir oro valdymas nuėjo ilgą kelią per kelis paskutinius metus, kai buvo sukurtos skaitmeniniu būdu valdomos, visiškai suplanuotai kurą tiekiančios sistemos, suteikiančios didesnę galią bei greitesnius startus. Kartu jos leidžia sunaudoti mažiau degalų ir į aplinką išleisti mažiau kenksmingas išmetimo dujų emisijas. Didelis žingsnis padarytas tobulinant sklandų kuro tiekimą mažalitražiams varikliams, naudojamiems miesto eismo sąlygomis, kur nereikia didelių apsukų, o pageidaujama lengvo vairavimo. Kaip bebūtų, kol beveik visos esamos sistemos buvo kuriamos eilinių vairuotojų poreikiams, naujasis CBR600RR motociklas jau savo pirmtakų yra tarsi įpareigotas išvystyti milžinišką galią iki pat maksimalių 15,000aps/min. Prie tokių motoro greičių, kur yra neįtikėtinai trumpi įsiurbimo ir išmetimo taktų intervalai, labai greit buvo pasiekti dabartinių kuro tiekimo sistemų limitai: prie mažų ir vidutinių apsukų viskas vykdavo gana sklandžiai, tačiau prie didesnių kuro paėmimo poreikiai labai padidėja, ir purkštukai paprasčiausiai nespėja paruošti efektyviam degimui reikalingo optimalaus degalų/oro mišinio. Norėdama išvengti šio reiškinio, už CBR variklį atsakinga komanda instaliavo papildomą keturių su dvylika skylių purkštukų komplektą, kuris yra užprogramuotas dirbti tik esant plačiai atvertai droselinei sklendei, kai variklio apsukų skaičius viršija 6000. Taip užtikrinamas efektyvus degimas net prie maksimalių 15,000aps/min., kai kiekvienas įsiurbimo ir išmetimo vožtuvas atsidaro ir užsidaro 125 kartus per sekundę.

Nepaisant didelės galios ir lengvo svorio, tikriausiai esminis faktorius, lemiantis bet kurio sportinio motociklo optimalias konstrukcijos ir eksploatacines savybes, yra svorio paskirstymas, kuris, pristatant naują modelį, yra vis labiau akcentuojamas. Kaip ir įtakos turėjęs senesnis RC211V, CBR600RR yra kompaktiškos formos, kurią kuriant visų pirma buvo galvojama apie būsimą viešpatavimą lenktynių trasose. Unikalus rėmas, novatoriška važiuoklė ir pažangi MotoGP klasės pakaba puikiai dera tarpusavyje ir žymiai pagerina įvairias motociklo charakteristikas, dėl ko būtų lengvai galima tikėtis naujų rato įveikimo rekordų Suzukoje, Silverstoune ir kituose žieduose.

Kartu su CBR600RR modeliu į prekybą bus išleista ir keletas Honda Access padalinio sukonstruotų pasirenkamų dalių, su kuriomis galima geriau pritaikyti motociklą savo poreikiams, priklausomai nuo to kam jis bus skirtas – ar pasivažinėjimui gatvėse, ar lenktynėms:

• Judesiams ir vibracijai jautri signalizacija, kuri, pajutusi per didelį susidomėjimą dvirate transporto priemone, pradeda klykti tiesiog persmelkiančiu garsu
• Lengvai uždedamas plastikinis gaubtas ant keleivio sėdynės, skirtas pabrėžti sportišką ir ryžtingą išvaizdą
• Specialiai parinkta rakinama daiktadėžė, kuri yra įtaisoma po sėdyne, tačiau ji, savaime suprantama, nėra labai erdvi.

Kaip ir VTR1000 SP-2 bei daugeliui kitų Honda gamintų motociklų, besivaržiusių ir mėgėjų, ir pasaulinio lygio lenktynėse, Honda Racing padalinys (HRC) išleidžia didelį rinkinį lenktynėms specializuotų CBR600RR dalių. Šį dalių komplektą sudaro variklio, važiuoklės, pakabos ir korpuso elementai, suprojektuoti didesnei galiai, lengvesniam svoriui, tikslesniam valdymui ir geresnei aerodinamikai. Su tokiais patobulinimais, Honda CBR600RR galės neabejotinai konkuruoti su dabartiniais 600cm3 klasės karaliais - Suzuki GSX-R600 ir Yamaha YZF-R6.