46 faktai apie bezdalus

46 faktai apie bezdalus

Dažniausiai užduodami klausimai apie bezdalus. 46 faktai apie bezdalus.

Tai, ką norėjote sužinoti, bet bijojote paklausti…

Iš kur atsiranda bezdamosios dujos?

Dujos mūsu viduriuose atsiranda keliais būdais: tai oras, kuri
praryjame, dujos, išsiskiriančios i žarnas iš kraujo, dujos,
susidarančios vykstant cheminems reakcijoms žarnose, bei dujos, kurias
gamina žarnose gyvenanačios bakterijos.

Iš ko susideda bezdalu dujos?

Bezdalu sudetis gali būti labai skirtinga. Didžiąją mūsu praryjamo oro
dali, ypač deguoni, organizmas absorbuoja anksčiau nei dujos patenka i
žarnas. Kai oras pasiekia storąją žarną, didžiąją dali sudaro azotas.
Vykstant cheminems reakcijoms tarp skrandžio sulčiu ir žarnu skysčiu
išsiskiria anglies dioksidas, kuris taip pat yra oro sudetine dalis ir
bakteriju veiklos produktas. Bakterijos taip pat gamina vandenili ir
metaną. Šiu duju proporcijos, kuriomis jos išeina iš mūsu išeinamosios
angos, priklauso nuo keletos faktoriu: ką mes valgeme, kiek oro
prarijome, kokios bakterijos gyvena mūsu žarnose, bei kiek laiko
sulaikome bezdejimą. Kuo ilgiau sulaikome perdimą, tuo didesnę dali
užima nuobodžios,inertiškos azoto dujos, nes kitos dujos greičiau
patenka i kraują per žarnu sieneles. Nervingu, praryjančiu daug oro ar
daug ir dažnai valgančiu asmenu bezdaluose greičiausiai bus daug
deguonies, nes organizamas nespes jo absorbuoti. Encyclopaedia
Britannica skelbia netiketą faktą, kad kai kuriu žmoniu bezdaluose
gali visai nebūti metano. Šio reiškinio priežastis nežinoma.
Mokslininkai speja, kad tai gali lemti genai, kiti mano, kad tai gali
itakoti aplinkos faktoriai. Kita vertus, visas metanas bet kokiuose
bezdaluose atsiranda del bakteriju veiklos, o ne iš žmogaus kūno
ląsteliu.

Kodel bezdalai smirdi?

Bezdalu smarvę lemia nedidelio vandenilio sulfido ir išmatu kiekio
mišinys. Šios medžiagos turi sieros. Kuo daugiau sieros yra jūsu
maiste, tuo daugiau sulfido pagamins bakterijos jūsu žarnyne, ir tuo
labiau smirdes jūsu bezdalai. Populiariausi smirdinčio bezdejimo
sukelejai yra mesa, kiaušiniai ir kopūstai, tuo tarpu pupos gamina
didžiuli nelabai smirdinčiu bezdalu kieki.

Kas sukelia perdimo garsą?

Garsas girdimas del išeinamosios angos vibracijos. Garsas priklauso
nuo duju išsiveržimo greičio ir nuo išeinamosios angos žiedinio
raumens (sfinkterio) itempimo.

Kiek turi persti normalus žmogus?

Vidutiniškai žmogus per dieną pagamina apie pusę litro bezdalu, kurie
išleidžiami per maždaug keturiolika pirstelejimu per dieną.

Kaip bezdalai juda šiknos link?

Kartais kyla klausimas, kodel bezdalai juda žemyn šiknos link, nors
duju tankis yra mažesnis nei skysčiu ir kietu medžiagu, ir todel
turetu judeti aukštyn? Žarnynas nuolat susitraukinedamas stumia savo
turini išeinamosios angos link (šis procesas vadinamas peristaltika).
Ši procesą skatina valgymas, todel dažnai pavalgę užsinorime šikti ir
persti. Del peristaltikos susidaro aukšto slegio zona, skatinanti visą
žarnyno turini, iskaitant dujas, judeti žemesnio slegio (šiknaskyles)
kryptimi. Dujos juda greičiau nei kitos medžiagos, ir pakeliui iš mažu
burbuliuku susidaro didesni burbulai. Kai peristaltika silpna, duju
burbulai gali vel skverbtis aukštyn, tačiau jie negali toli nukeliauti
del to, kad žarnynas yra ne tiesus, o lenktos formos. Be to, žmogui
gulinti šikna nera nei aukščiau, nei žemiau.

Per kiek laiko pirstelejimą užuos kiti žmones?

Bezdalu sklidimo greitis priklauso nuo tokiu atmosferos sąvybiu kaip
dregnumas, vejo greitis, o taip pat nuo atstumo tarp smarves skleidejo
ir uodejo. Nereikia pamiršti, kad bezdalai išsisklaido (tai vadinama
dispersija), ir praranda savo jegą. Paprastai jei bezdalas
neužuodžiamas per keletą sekundžiu, jis bus per daug išsisklaidęs, kad
paveiktu kvapo receptorius, ir amžiams išsisklaidys atmosferoje.
Ypatingos sąlygos susidaro, kai bezdalai išleidžiami mažoje uždaroje
patalpoje, pvz. lifte, mašinoje ar mažame kambaryje. Šios sąlygos
mažina išsisklaidymo tikimybę, ir bezdalai gali išlikti užuodžiamos
koncentracijos ilgą laiką, kol susikondensuoja ant sienu.

Ar tiesa, kad kai kurie žmones niekada nebezda?

Ne, jei jie gyvi. Tiesą sakant, net ką tik miręs žmogus gali pirsteleti.

Ar kino žvaigždes irgi perdžia?

Žinoma! Kaip ir močiutes, kunigai, karaliai, prezidentai, dainininkai,
grožio karalienes…

Ar vyrai perdžia daugiau už moteris?

Ne, moterys bezda tiek pat, kiek ir vyrai. Paprasčiausiai vyrai tuo
labiau didžiuojasi. Nors kiekvienas žmogus pagamina skirtingą kieki
duju, tai niekaip nesusiję su lytimi. Teko skaityti, kad vyrai perdžia
dažniau nei moterys. Jei tai tiesa, tai moterys turbūt taupo ir vienu
kartu išleidžia daugiau duju nei vyrai.

Kokiu paros metu didžiausia tikimybe nusipersti?

Didžiausia tikimybe pirsteleti ryte vonioje. Tai vadinama "rytiniu
griaustiniu". Jei vonios sienos gerai rezonuoja, ši garsą girdes ir
jūsu kaimynai.

Kodel bezdama nuo pupu?

Pupose yra cukru, kuriu žmogus nesuvirškina. Kai šie cukrūs pasiekia
žarnyną, bakterijoms yra tikra švente, ir jos prigamina daug duju.
Kiti panašūs produktai yra kukurūzai, kopūstai, pienas ir razinos.
Kartą teko matyti šuni, kuris labai mego esti obuolius, o po to
baisiausiai bezdejo. Šuns virškinimo sistema nepritaikyta daržovems
virškinti, todel šuns bakterijos sunkiai dirbo, kad pagamintu vertu
demesio bezdalu.

Kas, be maisto, gali priversti žmogu bezdeti daugiau nei iprasta?

Žmones, praryjantys daug oro, bezda daugiau nei tie, kurie to nedaro.
Kramtykite užčiaupę burną! Nervingi žmones, kuriu peristaltika labai
greita, bezda daugiau, nes dujos nespeja absorbuotis žarnyne. Smarkiai
bezdama susirgus kai kuriomis ligomis. Skrydis lektuvu ar šiaip
buvimas žemo slegio aplinkoje gali priversti dujas jūsu viduriuose
plestis ir išsiskirti bezdalu pavidalu.

Ar bezdejimas - tai riaugejimas pro kitą galą?

Ne, riaugejama iš skrandžio, ir šiu duju chemine sudetis yra kita.
Bezdaluose yra mažiau atmosferos duju ir daugiau bakteriju pagamintu
duju.

Ar kenksminga sulaikyti perdimą?

Šiuo klausimu esama skirtingu nuomoniu. Žinoma, žmones amžius tikejo,
kad bezdalu sulaikymas žarnose kenkia sveikatai. Romos imperatorius
Klaudijus, rūpindamasis tautos sveikata, net išleido istatymą, kuriuo
leido bezdeti banketuose. Buvo plačiai tikima, kad sulaikydamas
bezdalus žmogus gali nusinuodyti ar susirgti kokia nors liga.
Gydytojai teigia, kad bezdalu sulaikymas žalos sveikatai nedaro.
Bezdalai negali jūsu nunuodyti, nes tai natūralios jūsu žarnu dujos.
Blogiausia, kas gali atsitikti - skrandžio skausmai del padidejusio
slegio. Kai kurie daktarai teigia, kad per dažnas perdimas gali
sukelti patologini žarnu pertempimą.

Kiek ilgai imanoma nepersti?

Žmogus gali sulaikyti perdimą, tačiau tik tol, kol neatsipalaiduos.
Tai reiškia, kad žmones, susilaikantys nuo bezdejimo visą dieną,
išsiperdžia miegodami. Tai patvirtina bet kurio iš mūsu ilgu kelioniu
ar baliu per nakti patirtis. Taigi atsakymas i klausimą būtu - tol,
kol nemiegate!

Kur dedasi bezdalai, kai juos sulaikome?

Ar dažnai jums taip būna - kenčiate nebezdejęs tam, kad išleistumete
bezdalus tinkamoje aplinkoje, tačiau kai sulaukiate tos minutes,
suprantate kad noras persti praejo? Variantai galetu būti du - arba
bezdalai pamažu nepastebimai skverbiasi išoren, arba absorbuojami i
kraują. Tačiau gydytojai nepatvirtina nei vieno iš ju. Bezdalai
paprasčiausiai pasislenka žarnynu aukštyn, iš išbezdamas veliau. Taigi
galima tvirtinti, kad toks bezdalas niekur nedingta, o tik
uždelsiamas.

Ar galima uždegti bezdalus?

Taip! Tačiau žinokite, kad žmones, bandydami tai padaryti, susižaloja.
Liepsna gali persimesti i jūsu tiesiąją žarną, taip pat gali užsidegti
jūsu drabužiai ar kiti arti esantys daiktai. Statistika rodo, kad
apsidegina 25% bandančiuju padegti bezdalus. Taigi tokie veiksmai yra
pavojingi. Būta atveju, kai žarnyno dujos, kuriose buvo daugiau nei
iprasta deguonies, sprogo operacijos metu (chirurgas norejo
prideginti).

Kodel bezdalai dega?

Bezdalai dega, nes juose yra degiu duju - metano (paprastai) ir
vandenilio. Bezdalai dega melyna ar gelsva liepsna.

Ar galima pirstelejimu uždegti degtuką?

Ne, nebent bezdalas būtu tokios konsistencijos kaip švitrinis
popierius. O tokio bezdalo jau niekaip nepavadinsi bezdalu. Be to,
bezdalai yra tokios temperatūros, kaip ir kūnas, iš kurio jie išeina,
taigi nepakankamai karšti, kad sukeltu degimą.

Ar gali talentingas žmogus užsidirbti iš perdimo?

Tokiu žmoniu yra labai mažai. Žmones pasakoja matę pasirodymus, kuriu
metu atlikejas perdžia žinomas melodijas, pirstelejimu užgesina žvakes
kitoje scenos puseje, ir t.t. 20 amžiaus pradžios Prancūzijoje buvo
ižymus toks atlikejas - Le Petomane’as. Šiuo metu egzistuoja atlikejas
Ponas Metanas, kuris tituluojasi vieninteliu gastroliuojančiu
pirdžiumi pasaulyje. Kita vertus, galima užsidirbti padedant žmonems
nepersti (tokiu prekiu yra nemažai), medicinoje, rašant knygas apie
perdimą (žr.skyreli žemiau), bei parduodant ivairius su bezdejimu
susijusius daiktus. Pvz., Fartypants parduoda keletą su perdimu
susijusiu produktu.

Ar yra literatūros apie perdimą?

Taip, bent jau anglu kalba: Jimo Dawsono "Who Cut the Cheese: A
Cultural History of the Fart" (linksma ir informatyvi istorija apie
bezdalus literatūroje, kalboje ir visuomeneje) Beno Franklino "Fart
Proudly" Fotografiju rinkinys "Who Farted Now" (daugiausia senu filmu
bei politiku). Vaikams - Shinta Cho "The Gas We Pass : The Story of
Farts"

Kodel šunu ir kačiu bezdalai taip smirdi?

Plešrūnu maiste yra daug baltymu, kuriuose yra daug sieros, todel šie
gyvūnai perdžia nedaug, bet su kvapeliu. Pirtelejimai retai kada
girdimi, bet užtat kvapas puikiai jaučiamas. Atsakydami i klausimą,
kodel šunys ir kates bezda tyliai, biologai pateikia keletą atsakymu:

  1. susidaro mažas, bet kvapus duju kiekis
  2. horizontali kūno, o kartu ir žarnyno padetis sukuria mažesni
    spaudimą, todel dujos išeina lečiau
  3. šiu gyvūnu šiknaskyles raumenys silpnesni, nes mažiau jegos reikia
    sulaikyti žarnyno turini (velgi del horizontalios orientacijos), ir
    pats itikinamiausias:
  4. šunys ir kates nesigedija, todel ju šiknaskyles raumenys yra mažiau
    isitempę, ir perdimas būna ne toks garsus. Kita vertus, žoledžiai
    gyvūnai (pvz. karves, arkliai, drambliai) gamina didžiulius beveik
    nesmirdinčiu bezdalu kiekius. Šiu gyvūnu perdimas yra garsus ir gali
    trukti neitiketinai ilgai. Karves pirmauja šioje srityje, nes jos
    praryja daug oro (oro reikia ju skrandžiuose gyvenantiems pirmuonims).

Ar žuvys perdžia?

Pats žuvu perdimas niekada nebuvo tyrinetas, tačiau buvo tiriamas žuvu
virškinimas. Beveik visu žuvu skrandžio terpe yra šarmine, tačiau
koralus edančiu žuvu ji yra rūgštine. Koralai daugiausia sudaryti iš
kalcio karbonato, o vienas iš rūgšties ir kalcio karbonato reakcijos
produktu yra anglies dioksido dujos. Taigi logiška manyti, kad koralus
edančios žuvys bezda. Gali būti, kad kitos žuvys irgi perdžia del tu
pačiu priežasčiu kaip ir mes. Apskritai šis klausimas lieka
neišspręstas. Ichtiologai teigia, kad žuvu oro pūsle negali būti
užpildyta bezdalais. Taip pat dauguma žuvu skleidžiamu triukšmu yra
riaugejamosios, o ne bezdamosios kilmes. Tačiau kai kurie akvariumu
myletojai teigia, kad ju auksines žuvytes ir guramiai nuolat perdžia,
o ju laikytos koralus edančios žuvys niekada neperde.

Ar vežliai bezda?

Taip, vežliai bezda, ir ju bezdalai siaubingai smirdi, taip pat kaip
ir gyvačiu bezdalai. Panašu, kad daugelis ropliu bezdalus naudoja kaip
ginklą. Ropliu bezdalai taip smirdi, kad net miške vejuotą dieną
galima juos užuosti iš toli.

Koks gyvūnas yra didžiausias pirdžius?

Norit tikekite, norit ne, bet šis titulas priklauso termitams. Del
specifinio maisto ir virškinimo, kuriame itin aktyviai dalyvauja
bakterijos, kiekvienas termitas priperdžia tiek, kiek ir žmogus.
Termitu bezdalai laikomi viena iš pasaulinio atšilimo ("šiltnamio
efekto") priežasčiu.

Ar yra gyvūnu, kurie neperdžia?

Jei bezdalus apibrešime kaip žarnyno duju išsiskyrimą pro šiknaskylę,
tai iš to seka, kad nebezda gyvūnai, kurie neturi žarnyno (pvz.
kempines, duobagyviai). Be to, tikriausiai nebezda gyvūnai, gyvenantys
giliai po vandeniu. Dideliame slegyje dujos lieka ištirpusios ir
nesudaro burbulu.

Ar pirstelejimas gali palikti rudu demiu ant apatinio trikotažo, ir kodel?

Bet kuri skalbeja patvirtins, kad atsakymas i pirmąją klausimo dali
yra Taip. Nagrinedami priežastis prisiminkime, kad tai, ką mes
vadiname "bezdalu" ir ką "***u", yra to paties proceso pasekmes. Taigi
galime tureti grynąji ***ą, grynąji bezdalą arbą koki nors šiu dvieju
substanciju mišini. Jei nagrinejamą pavyzdi sudaro ***as su maža
bezdalu priemaiša, gauname plaukiojančius ***us, kurie itin sunkiai
nuplaunami i kanalizaciją. O jei pavyzdi sudaro bezdalai su maža ***u
priemaiša, gauname rudas demes ("pirst-daile"). Aišku, rudos demes
gali atsirasti ir nepakankamai valantis šikną, tačiau šios dvi demiu
rūšys ryškiai skiriasi: pastarosios yra tolydžios, ryškiu kraštu, o
perdimo demes yra neryškios, nelygiais kraštais. Demes dažniausiai
atsiranda:

  1. kai kamuoja tryda
  2. žmogus perdaug stengiasi persti
  3. asmuo spaudimą šiknaskylei klaidingai palaiko bezdalu, o ne ***u spaudimu.

Kaip atskirti, ar pirstelejimas nepranašauja ko nors daugiau?

Skirti norą pirsteleti ir norą šikti pamažu išmokstame ankstyvoje
vaikysteje, kartu su kitais tualeto mokslais. Nervu galūnes, esančios
šiknaskyleje, mums leidžia jausti ivairius jausmus priklausomai nuo
to, kas nori išeiti lauk. Tiesa, kartais apsigauname.

Kodel merginos visada neigia pirstelejusios?

Pirmiausia, taip daro ne visos merginos. Kai kurios didžiuojasi savo
bezdejimo pasiekimais. Svarbiausia priežastis, kodel daugelis merginu
taip elgiasi, yra auklejimas, iteigęs, kad bezdeti nemoteriška ir
negražu. Tai akivaizdus dvigubu standartu pavyzdys: visi žmones bezda,
tarp ju ir moterys. Viskas, ką daro moterys, yra moteriška.

Ar ikvepiant kito žmogaus bezdalus mano bezdalai labiau smirdes?

Ne, ikvepti bezdalai pateks ne i skrandi, o i plaučius, ir bus vel
iškvepti. Galbūt tam tikros daleles per plaučius bus pasisavintos i
kraują, tačiau norint šitaip pasinaudoti kitu žmoniu bezdalais reiketu
meginti juos ryti.

Ar galima apsinuodyti ikvepiant daug bezdalu?

Nera žinoma apie jokias nuodingas medžiagas, esančias bezdaluose.
Tačiau bezdaluose yra mažai deguonies, taigi jei ikvepsite daug
dideles koncentracijos bezdalu, jausites apsvaigęs del deguonies
trūkumo. O jei uostote bezdalus gryname ore, ir kvepuojate labai
greitai, kad ikveptumet ju kuo daugiau, jausites apsvaigęs nuo
hiperventiliacijos. Atkreipkite demesi i svarbu linksmumo faktoriu:
perdimas yra juokingas tiek garso, tiek ir kvapo prasme, taigi
jauskites apsvaigęs vien nuo šios linksminančios bezdalu vertes.

Ar bezdalai žudo?

Ne, bezdalai niekaip negali nužudyti. Kita vertus, "Darwin awards"
aprašo žmogu, kuris megino nusižudyti ikvepdamas savo bezdalus (jis
sukure sudetingą sistemą, kaip bezdalus nukreipti i nosi). Šis žmogus
užduso. Taip pat pasakojamos legendos apie vieną rubuili, kuris mire
nuo savo bezdalu, ir kurio bezdalai vos nenužude greitosios pagalbos
gydytoju.

Ar besaikis perdimas gali sukelti impotenciją?

Tai priklauso nuo žmogaus, su kuriuo jūs norite būti "potencialus",
tolerancijos lygio. Mūsu laimei, žmonems perdimas nesukelia audiniu
pažeidimu. Kitiems gyvūnams pasiseke mažiau: termitai kareiviai gali
paversti savo bombomis, su sprogimu išleisdami dujas iš ***us.

Ar galima ikvepti per šikną?

Taip, bet tai yra retas talentas. Didysis 20 amžiaus pradžios prancūzu
pirdžius Le Petomane’as galejo tai daryti, ir netgi susiurbti i
tiesiąją žarną visą puoduką vandens. Itraukdamas didelius oro kiekius
jis sugebedavo surengti ilgus pasirodymus ant scenos, imituoti muzikos
instrumentus, gyvulius, paukščius, švilpauti melodijas, ir net groti
muzikos instrumentu!

Kodel kartais bezdant degina?

Taip atsitinka del pipiru ar kitu aštriu prieskoniu. Ju veikliosios
medžiagos virškinamajame trakte nesuyra ir išlieka veiklios.

Ar perdžiant vonioje užteršiamas vanduo?

Jei išeina tik dujos, o ne ***ai, vanduo neturetu būti smarkiai
užterštas. Duju burbulai kyla aukštyn ir labiau teršia orą, o ne
vandeni.

Ar tiesa, kad moterys gali persti pro savo, švelniai tariant, priekinę
kiaurymę, ir jei taip, tai iš kur atsiranda tos dujos?

Taip, tai tiesa. Tos dujos yra paprasčiausias oras, nes duju gamyba
moters lytiniuose organuose nevyksta. Oras patenka iš išores, nes
"sistema" yra atvira.

Ar gali vyrai persti pro savo lyties organą?

Ne.

Ar galima bezdalus uždaryti stiklainyje velesniam vartojimui?

Teoriškai tai imanoma, bet iškils pervežimo problemu. Turbu geriau
būtu naudoti ne stiklaini, o celofanini maišeli. Norint
vienareikšmiškai atsakyti i ši klausimą, reiketu atlikti toki
eksperimentą: priperskite i keletą celofaniniu maišeliu ir sandariai
uždarykite. I keletą kitu maišeliu prileiskite oro. Palaukite 24
valandas, tuomet raskite savanoriu, kurie uostytu maišeliu turini. Jei
savanoriai tiksliai atspes, i kuriuos maišelius buvo pripersta, tai
reikš, kad bezdalu saugojimas yra imanomas. Pranešama ir apie kitokią
bezdalu saugojimo stiklainyje metodiką. Siekiant, kad stiklainyje būtu
tik bezdalai, be oro, perdimo procesas vyko po vandeniu.

Ar megautis bezdejimu yra negerai?

Megautis perdimu nera nieko neiprasta. Tai sveikas požiūris, nes visi
žmones perdžia. Tačiau jei jūs perdžiate tiek, kad tai sukelia
problemu ar net depresiją, kreipkites i gydytoją.

Kokios spalvos yra bezdalai?

Bezdalai yra bespalviai. Visos bezdalus sudarančios dujos yra
bespalves. Tačiau būtu žymiai idomiau, jei bezdalai būtu oranžiniai!
Amžinas klausimas "kas paperde?" būtu išspręstas. Piešiniuose žmones
bezdalus dažniausiai piešia rudai (nes ***as yra rudas), geltonai arba
net žaliai.

Ar kiti žmones užuodžia bezdalus geriau nei pats pirdžius?

Bezdalai turetu vienodai smirdeti visiems žmonems. Tačiau pirdžius yra
iš dalies apsaugotas nuo smarves, nes perdžia priešinga savo nosiai
kryptimi. Šio privalumo netenkama, jei perdžiama prieš veją.

Kodel pasikrapščius šikną per du audinio sluoksnius (trusikus ir
kelnes) pirštai vistiek smirdi?

Bezdalus galima pavadinti "aerozoliniu ***u", t.y. mikroskopiniai ***o
lašeliai ir fragmentai pernešami kartu su pirdalu dujomis. Kadangi iš
šiknaskyles jos išsviedžiamos su tam tikra jega, bezdalu sudedamosios
dalys gali isiskverbti i drabužius, o šios smulkios daleles istrigti
tarp drabužio siūlu. Taip šios daleles patenka ant jūsu pirštu ir i
jūsu nosi, jei pasikrapštęs uostote savo pirštus.

Iš kur atsirado žodžiai "persti" ir "bezdeti"?

Greičiausiai, šie žodžiai skamba panašiai kaip ir pats perdimo garsas.

Jei perstume šaltyje, ar galetume pamatyti savo bezdalus taip, kaip
galime matyti kvepavimą?

Tai tikrai idomi ideja. Kadangi bezdalu dujose yra dregmes, galima
speti, kad šaltyje ji turetu kondensuotis taip, kaip tai atsitinka su
mūsu iškvepiamu oru. Tačiau kol kas tai dar neirodyta
eksperimentiškai. Deja dar neatsirado savanoriu, kurie žiemą perstu
lauke pliku užpakaliu.

Ar yra posakiu apie bezdejimą?

Yra, ir ne vienas: Perdžia tas, kas perdžia paskutinis, Perdimas yra
šikimas be netvarkos (George Carlin), Jei du žmones yra lifte, ir
vienas ju paperde, visada aišku - kuris (George Carlin), Bezdalas -
vienišo ikalinto ***o verksmas.

tyngiu skaityt…nx tokius ilgus textus pastinat?

jezau koks ilgas tekstasApakęsApakęsApakęs

Hmm…bezdalai bezdalai, tuoj jums bus vienas Ignoruoju

jau per ilgas skaitymui…Taip

neskaitysiu Ne

O ash perskaiciau… Liežuvis Ir suzinojau daug ydomiu dalyku… Taip Pavyzdziui kad merginos gali ishleist ora ne tik per shikna ar burna ar nosi… Mirkt Ir tai kad merginos bezda tiek pat kiek ir vyrai… Taip Krc perskaitykit tikrai nenusivilsit… Mirkt

nu čia tai geresnis… zjbs šeip - daug informacijos… Cha cha AlusGirtas

Taip

PatikoTaipKazkas naujo ir linksmoŠypsena

BaisuVeeeVeeeJuokiasiCha chaCha cha

viska sita ir dar daugiau galite rasti http://www.blevyzgos.com

Žinom kur galima rasti Mirkt

Ir kiek gi saunuoliu perskaite nuo pradzios iki galo???

Pradzia linksma, bet atsibosta skaityti. Kazkodel primena biologijos vadoveli.Laimingas

gerai ciaGerai

ble pamirsau apie ka skaitau, nu nx toki textaApakęsApakęsApakęsApakęsApakęsApakęsApakęsApakęs

Geras Cha cha , idomu …

aina na kox textas…Apakęs perskaiciau puse ir atsibodo skaityti…Nežinau reiks dar kada uzsukti ir pabaigti…Taipbet seip buvo idomuJuokiasi