E. Hemingway - chia gerai ar blogai!?
"E. Hemingway - chia gerai ar blogai!?" - kwaila rashyti "komercinius" topikus… 
chia tas pac kaip galbut gerai knygai parinkti virsheli…
Tiesiog skaitau E. Hemingvejaus "Soldier’s Home" ishtraukas, reikia analizuot, o analize monologu kazkaip skurdzhiai gaunas 
Tai sakau gal kas turit neishsakytu ideju ape E.H. ar pati darba ("Soldier’s Home" - "Kareivio namai" (nesu tikra del patentuoto LT vertimo 
))- jei turit… Butu idomu
PS: chia ne TV laida "klausymelis" jei ka
neskaičiau, tad ir komentarų nebus 
nevermind 
idomu ar ishvis skaichiusiu atsiras
vat butu idomu 
labai megstu mr.H. kuryba 
grazhu.
idomu.
realu.
paprasta ir savita.
klasika niekada nemirshta, manau… 
butent tos knygos neskaiciau, bet teko skaityt pora kitu, is ties labai patiko, radau labai geru minciu ir siaip geras rasytojas, ka cia ir bepasakysi, o gilesnei analizei, siandien per daug pavarges 
xixi 
tigi tu sportsmenas pas mumi tij ir pavarges aga
anyway 
thanks jumi 
bent tiek
skaičiau "senis ir jūra", "kam skambina varpai", patiko.
nors veiksmas labai ištęstas, vis traukia sugrįžti…
reikės kada ir paties hemingvėjaus biografiją paskaitinėti.
senis ir jura aha… 
o ash dar vis ta "Soldier’s Home" skaitineju… nieko ten special, bet shiokia tokia prasme reikia izhvelgt …
tuoj prie biografijos pereisiu, tij jei kas idomaus bus -
"paste" padarysiu
o ir shiaip - biografija daug ka nulemia, kitokios asociacijos beskaitant kyla…
PS: beje visas dziaugsmas, kad skaitau angliskai…, ne LT… jau pabodo…
Kažkada labai patiko “Senis ir jūra”. Ar tik ne už šį darbą autorius gavo Nobelio premiją? Nepykit jei nusišneku
"1952-iais metais Hemingvejaus apysaka " Senis ir jura " publikuojama žurnale " Life ", veliau išeina atskiru leidimu. Tai šedevras, už kuri 1952-iais metais Hemingvejus apdovanojimas Pulicerio, o 1954-iais metais- Nobelio premija. Ši alegorine apysaka yra brandžiausias ir filosofiškiausias Hemingvejaus kurinys" - nenusishneki
aš ne apie tą biografiją, kur knygos gale būna
o apie visą knygą - Hemingvėjaus biografija or something.
ash ir ape ta paty o ne ape knygos gala (nes net ne knyga ir skaitau dabar beje)…
analize kurybos, analize biografijos (tai turiu padaryti) - o tam reikia daug medzhiagos "praverst" (ka ir darau ) o shiaip tai hmzz… EH gan idomus zhmogus, tik vat karo temos manes niekada nevezhe tai "chiuju", kad kazhko iki galo dar nesuprantu arba per daug subjektyviai interpretuoju nu nzn nzn nzn =)
bet kai saka - ka ishmoksi - ant pechiu neneshiosi
na man karo temos irgi ne prie širdies, bet va "for whom the bell tolls" aprašo karą ne iš kariškosios, o iš humaniškosios pusės. apie meilę ir pan.
Tai žinoma, juk ir prieš karą, ir karo ir pokario metu žmonės mylejo, mylėjosi, svajojo, džiaugėsi,… pats Hemingvėjus pirmą kartą įsimylėjo būdamas kare, karo ligoninėje… turėjo ir daugiau asmeninių priežasčių rašyti vienu ar kitu aspektu… Ir apskritai yra teigiama, kad jis nuolat lb rimtai mastė KAIP turėtu rašyti apie kara…
O tai, kad sakau, jog kažko dar vis nesuprantu, manau, kad ir nesuprasiu… Ir ne tik aš… Jei nepatingėsit skaityt, galiu ir paaiškinti… Juo labiau, kad šiandien – sausio 13… kažkaip man siejasi su karu… (juk tai didžiausias karas kurį mačiau iš arti…)
Iš mano analizės ((kaip supratau - skaitai angliškai…) (Krebs yra sūnus grįžęs po karo į tėvų namus)):
…Krebs’s relationship with his parents increasingly becomes more hostile, and this represents the veteran’s view of postwar America. Krebs had the most difficulties with his mother, who represents society in postwar America. She does not understand the traumatic events that her son went through, and want things to return to normal. His dad represents the part of the country that wants to forget about the past and look towards the future. This is shown by his laid back attitude towards his son, and Krebs’s mother does the talking for him. His sister represents another part of the country that doesn’t acknowledge that the war even occurred. Krebs was expected to deny that his war experience has affected him in any way.
Manau, kad aš ir daugelis kitų priklausom "sesers klasei", nes bet kuris karas praėjo pro mus – jaučiamės taip, tarsi nieko ir nebuvo arba buvo "kažkur"… Vat būtent dėl to niekad pilnai nesuprasiu tų, kurie jame dalyvavo… Taip kaip Krebs nesuprato net ir jo artimiausieji – tėvas, motina, sesuo…
"Kai išeini į karą berniukas, tave apima didi nemirtingumo iliuzija. Kiti žūva, bet ne tu. Paskui, kai tave pirmąkart sunkiai sužeidžia, toji iliuzija dingsta, ir tu suvoki, kad tatai gali atsitikti tau ", - čia iš Hemingvėjaus interviu…
"…apima didi nemirtingumo iliuzija. Kiti žūva, bet ne tu."- ir pats EH patvirtina mano santykį su karu, jo kūryba…
Iš EH laiško namiškiams: " Niekas negalėjo suprasti, kaip nušliaužiau 150 metrų su tokiu kroviniu ir peršautais keliais, dviejose vietose praskverbta dešine pėda, o iš viso buvo daugiau nei du šimtai žaizdų ". …išėmė dvidešimt šešias skeveldras. Šiek tiek jų liko kūne visam gyvenimui. Operavo dvylika kartų. Daugelis manė, kad jis niekuomet nebevaikščios… Tačiau nepaisant to, jis buvo visur, kur buvo karas…
Gyvenimo pabaigoje EH kankino persekiojimo manijos priepuoliai, jis nuolat baiminosi FTB agentų, kuriuos visur regėjo, jautė, kad aplink tik priešai. 1961 m. jis keliskart bandė nusižudyti, manė, kad jei jau jį nori sunaikinti, tai šį nuosprendį įvykdys sau pats… 1961 liepos 2 nusišovė nepalikęs jokio raštelio… (gan keista, nes smerkė savo tėvo pasirinkimą, kai nusižudė pastarasis…)…
Ir visa tai, manau, jo gyvenimo "būdo" įtakoj…
Šiand sausio 13. Nesakau, kad man tai patriotiškai rūpi, tačiau nemanau, kad kas nors tai gali užmiršt ar ignoruot. Vat ne pirmą kartą stebejau 11 - 14 – mečių požiūrį į šią datą ir tik dar kartą supratau, kad kieviena karta turi savo "karus"…
Hmzz vos ne referata parasiau =) tik kažkaip norėjosi išsakyti savo nuomuonę – gal bus apie ką diskutuot kam nors
Cew kolkas reik egzui ruoštis…
analize - kad ir kokio kurinio bebutu man atrodo nesmaone, o hemingvejus mane domnia savo peizazu perteikimu ir zmogaus dvasines busenos atskleidimu monologais. apie konkretu kurini nieko negaliu pasakyti, nes nesu skaites. reix prisiversti
analize tik subjektyvi interpretacija - klasikai, netychia ish numirusiuju prisikele, greichiausiai susijuoktu is musu analiziu
kaip kam atrodo…
Hemingway nera taip blogai kaip Remarkas, bet labai "savalaikis" rasytojas. kitaip tariant, man jis atrodo pasenes, jo nagrineti aspektai man nebeaktualus ir nebelabai dominantys. dabar visai kitos karo psichologines puses idomios…