LIETUVISHKA SHVENTOJI PUTIKU KNYGA
Padavimas apie putimo prasme
Karta susiginchijo valstietis, karzhygys, dainius ir krivis, kokia yra putimo prasme. Valstietis sake :
- Kai visa diena ares, nusiares kaip arklys, ash griztu i savo troba, ir shiltai shiauduose ishsitieses, papapsiu savo pypkute, ir nuovargis tampa saldus, apie nieka nedumodamas nugrimztu ash i miega, kad kita diena vel zhvalus stochiau prie plugo. Tokia tai yra putimo prasme.
Karzhygys tare: - Kai kryzhiuochius nuterioje ir lenku bei polockiechiu aruodus patushtine, grizhe susedam prie puotos stalo ne savaitei, ir ne dviem, tai traukiam duma tam, kad midus saldesnis butu, kad kankliu virkdymas iki dausu mus pakyletu, kad svaigesnis butu shokis su melynakem geltonkasem, kad sodresnis butu juokas, prisiminus shaunu zhygi. Tokia yra putimo prasme.
Dainius sake: - Itraukiu svaigu kanapes duma,kad Nemuno sleny, tarp saulelydzhio nuauksintu pushu besededamas, grozhi gimtines beregedamas dar grazhesni, daina, gilia ir liudna sudechiau. Tokia yra putimo prasme.
Krivis tare: - Savo raizhiniais ishpuoshta pypke rukau, kad dievus ishvyschiau, kad supraschiau, ko neapsiputes niekaip nesudumochiau, kad slenius ir mishkus ne nuo zhemes, o ish dangaus paregechiau, kad pasaulio suredyma ir paslaptis perpraschiau. Tokia yra putimo prasme.
Tuo metu pro shali ejo Vaizhgantas, kanapes ir lino dievas, apsiputusiu kunigaikschiu, lininiais marshkiniais bevilkinchiu, apsimetes. Nutare keturi susiginchije lietuviai, paklausti jo, kurio gi ish ju keturiu tiesa. Ishklause Vaizhgantas keturis barzdochius ir tare: - Visu jusu tiesos lygios ir teisingos. Kiekvienam skirtinga reikme, kiekvienam sava prasme. Taip ishsprende gincha Vaizhgantas, o kad jo nuosprendi iprasmintu, susisuko jie penkiese suktine ish berzo toshies ir pedo kanapiu. Ir ash ten buvau, kvaishu duma puchiau, per nosi ishgarmejo, plauchiuose neturejau.
daug parasiai tingiu skaityti
Nu jo cia gili prasme…tai ka isvada pradedam visi rukyt gal Vaizganta pamatysim…o gal netik…ji…
mura kakaja ta…
Teisingai!
Padavimas apie tai, kodel uzhdrausta pusti
Seniai, kada dar tik buvo pasirashyta Liublino unija, gyveno karta senelis ir senele. Ir turejo jie vaikaiti piemenaiti. O tas vaikaitis, kai tik ishgindavo ryte galvijus, tai tuoj ir pusdavo, kad linksmesnis ganymas butu. O tuo tarpu ishleido Lietuvos Didysis Kinigaikshtis - Lenkijos karalius isaka, putima draudzianti ir liepe zhandarams visus putikus gaudyti ir bausti. Ishgirdo apie tai jaunikaitis piemenaitis ir nusprende ishsiaishkinti, kodel pusti negalima. Ir ishkeliavo jis i miesta.
Ishklause jo klausima miesto valdytojas, ishkeike jaunikaiti ir liepe savo sargybai ji ishvaryti. Keliavo jaunikaitis putikaitis per devynerius kalnus, devynerias marias ir devynerius mishkus, i savo klausima atsakymo ieshkodamas. Keliavo per devintaji mishka jis nakti ir ishvydo tolumoj spingsant zhibureli. Priejes archiau ishvydo trobele. Pasibelde ir uzhejo. Pamate jis sena sena barzdota seneliuka, Vaizhganta begarbinanti, kanapes svaigu duma betraukianti, alu midu gurkshnojanti. Pasveikino jaunikaiti senelis, pavalgydino, pagirde ir apipute. Tada paklause senas senas seneliukas ko shis atejes. Ishsake piemuo savo klausima. Susimaste senelis, susisuko dar viena zholes suktine ir pradejo dumoti:
- Kai lietuviai savus dievus garbino, palaimintas ir leidziamas buvo putimas. Bet atejo metas, kai ir paskutiniai Europos senmeldzhiai lietuviai buvo priversti nelemta krikshta priimti. O krikshchionys vadovavosi vienuoliktu, tachiau garsiai niekur neskelbiamu krikshioniu dievo isakymu: nepusk.
Ishkirto ishpjove prakeikti krikschioniu kunigai ir ju pakalikai lietuviu shventasias azhuolu girias ir shventuosius kanapiu laukus, sudegino sulauzhe dievu statulas, ishgriove ishniekino lietuvishkas shventyklas ir uzhdraude prakeike putima. Ir tol, kol melsis lietuviai svetimam dievui, kol neataugs shventi azhuolu mishkai, kol vel nestuksos miestuose, kaimuose ir giriose lietuvishku dievu atvaizdai ir shventyklos, tol draus apsikrikshtije lietuviu valdovai putima.
Ishklause jaunikaitis senelio pasakojima ir patapo Vaizhganto kriviu, ir pradejo skleisti Vaizhganto varda, lietuvius atvertineti i proteviu tikejima. Dabar, kaip senoliai pasakoja, gyvena jis giliai po Traku pilimi, kartu su kriviu Lizdeika bei vaidilutemis puchia ir laukia ishpranashautu laiku, kada atgims senuju dievu galybe, midaus ir pieno upes tekes, galingi azhuolai dangu rems, kanapes zhaliuos, kiek tik akis uzhmato .
geras