Pirmieji metai uzsienyje - “Lomkes”-
Kad ir kaip ten bebutu pirmieji metai turbut daugeliui ne rozemis kloti,visgi reikia prisitaikyti prie kitokio gyvenimo budo,namu ir artimuju islgesys ir pn.
jau nekalbant kad viska is esmes tenka nuo nulio pradeti…
Kai apsisprendi,kad jau lieku cia su visam reikia nors zinoti vardan ko ,tureti tiksla ir pn.,papasakokit kaip sekesi nugaleti tas “vidines konvulsijas”,ir vardan ko pasiliekame ? nes kartais rodos ir gerai gal ir pinigu daugiau ir galimybiu nei Lietuvoje,o visgi norisi kasko savo ir kartais uszsienio saule ir dangus tikrai nemielas,ir nepadeda kad ziuri i ta dangu skriedamas su kokiu kabriku…
buna nesaldu, tik mintis kad jau atvaziavai tai negi leksi atgal verkdama pas mama nors cia bunant verkti norisi daznai ypac nuo tos minties kad nezinia kada pamatysi LT ir artimuosius. Buna is pradziu viskas blogai ir as via galvodavau kad sapnas ir kad viena ryta atsibusiu LT. Per pusmeti apsipranti o po to apsizvalgai rimciau aplink ir pradedi galvoti kitaip. O del saules, dangaus tai Lt lietus ir juoda duona su lasiniaias atrode auksas. Praeina rimtosios "lomkes" , bet kad isvis ju nebutu tai ne. Lieka ilgai gal kitaip ir negali but.
As kadangi tik metams teisvykau, tai atsisakau visu emociju ir gyvenu kaip buciau i kariuomene patekus ar siaip kokia gyvenimo mokykla
Tiesiog reikia cia atbuti, igyti viska, ka tik galima, ir tada tykiai ramiai sau gyvensiu po savo saule taip, kaip noriu
Ojojoi prisimenu savo pirmuosius metus Niujorke, dabar tai tik liudnai shyptelnu prisimines savo jaunatvishka "pochuizma". Zinai, ir po 8 metu gyvenimo chia kartais uzplusta nostalgijos bangos, bet to nepalyginsi su pirmuju metu vienatves lomkemis bei Sheshtadienio asharu ir alkoholio juromis. Isivaizduok kad esi armijoje ir nieko chia nepadarysi, viskas praeis savaime.
Kiek prisimenu, tai tam tikros lomkes atsirado ne pirmais, o antrais metais… Matyt, kadangi atsirado jau rutina, kuri labiausiai ir veike 
Dabar, kai bandau prisiminti savo pirmus metus, tai atminty skyle. Tai buvo bandymas kuo greiciau prastumti laika ir kuo maziau galvoti apie paliktus LT artimus zmones.
Sitie metai, sakyciau, lyg isbraukti is mano gyvenimo. Malonumu buvo mazai, tik darbas, darbas.
nu va ,aciu pasisakiusiems,as cia pirmi metai,t.y. dar tik 6men.,rodos nieko netruksta,bet blyn kartais tai kaukt norisi ,man maziausia trys metai kol dabartine mane situation pasikeis ir galesiu saviskius aplankyt.
gyvenu kur lietuviu ne su ziburiu nerasi,truksta draugu ir siaip su kuo galima butu paplepet
paducham.
bet kaip nors…visi istvere ta pradzia…
jo… kai uzpuola "lomkes"tai asaru pakalne… alus arba 
ir miegot.
Ale ot kur merga , mamai issiverkti negali, o cia bangoj verkia vos ne kiekvienoj temoj. Mama ir paguostu, ir suprastu, ir nuramintu. Bet ne, kazkodel pries mama verkti geda, o cia bangoj zliumbti ne.
Kas del lasiniu, tai koks ten is 100% cholestorolio auksas gali buti 
O lietuviskos duonos, jau ne viena karta sakiau, kad jos yra tiek Chicagoj, tiek Niujorke. Beja, lenkai Niujorke pardavineja ir plotkas, lygiai tokias pacias kaip Lietuvoj buna. Visko cia yra, tik gal jus kasnors namuose uzrakintus laiko, kad niekur neiseinat, nieko nematot ir net nezinot ko cia yra ir ko nera.
Cia AJAI reiktu i BRITON BEACH nulekti apsiziureti…
Visko yra … duonos , surio lietuvishko… alaus ZIGULINIO …
Trumpiau paminek ka… - YRA.
aga, net pas mus kaime yra lietuvisko alaus, raudonos meshkos giros, zefyru, lietuvisku saldainiu, duonos, rokishkio surio, svalijos tepamo surelio, uogieniu ir pan
o ir siaip niekuo nesiskirianciu latvishku, rusisku, lenkishku produktu labai daug.
Va va Vaziuosiu i Brightona Kucioms silkes pirkt
is kur toks cinizmas? aisku 10 metu cia atsedejus, tai juokas ima i "naujokelius" ziurint. o kita vertus amerika smegenis praplauna (pati jauciu, kai prarandu lietuviska nuosirduma, zmogiskuma, tiesiog surambeji aplinkai). patys gi pirmieji metai yra sunkiausi, ir jie palieka kazkokia zyme. paskui laikui bent prisitaikai, bet va pazistu tu kurie po 3-5 metus, ir jiems stogas kartais pavaziuoja ne ka maziau . manau tada reik turet salia zmoniu, kurie padetu praeiti tokias akimirkas, nes kazkada jiems prireiks to paties…
dells : kur begyventum lietuviu ten tikrai yra, ir bus tokiu kurie, kaip tu. kartu visada yra viskas lengviau…
laikykis!!!
p.s. beje kai paskaitai, kad ir kitiems taip, tada lengviau pasidaro viska pernesti. juk jei kiti padare, tai kodel ir as ne?..
sekmes!
Is kur is kur. Kai shika kitiems ant galvu, tai pernesti kitaip negalima.
No offense to anybody else 
Gal biski ne i tema, bet prisiminiau kaip dar Tarybineje armijoje teko valgyti is namu atsiustus lasinius su svogunais. Net ir dabar seiles varva prisiminus. Ir ciurkas ismokinom lasinius valgyti, nors jiems tikejimas neleido.
Siaip: kietuole tu esi, drasiai ir su pakelta galva nugali visus gyvenimo tau pateiktus sunkumus, tvirtai reishki savo isitikinimus ir neleidi sau suklupti sukia akimirka. Tavo pasisakymai mane nuteikia ryztingai
patyrusiam alkoholikui nera lomkiu
Atsimenu, ir man tos baisios lomkės buvo - aš Ilinojuje, šeima Kaune, žeuriai daug praskambindavau, o savaitgaliais tai iš viso staugti norėjosi
, nepritapau visai aš prie tų kraštų, todėl dabar esu čia… Beja, niekad nenorėčiau vėl patirti tų lomkių - tai vieni nemaloniausių prisiminimų…
SherrKhan, cia tu su sarkazmu sneki ar ne? Tik labai tiksliai mane apibudinai
cia priklauso nuo zmogaus. man pvz yra lomke buti lietuvoj