Ar galima viena vaiką už kitą labiau mylėti???
Jau nuo antro vaiko gimimo pastebiu, kad vyras vyresnėlį labiau myli. Pradžioje maniau, kad jis tik su juo neužsiima nes dar "lėliukas", bet kuo toliau tuo labiau matosi ir jis to neslepia, kad vyrenįjį labiau myli. Net sako didžiajam, kad jį labiau myli. Kas bus kai mažius supras tai?
na, man irgi sake, kad kartais tai parodau
…bet as nezinau, kuri labiau… kartais viena, kartais kita… toks ispudis gali susidaryti del bendru interesu, jei kartu ka nors daro… nemanau, kad didele problema, jei susklosto taip, kad vienas vaikas artimesnis mamai, kitas - teciui…tai gana dazna, tik nereikia to akcentuoti…
as buvau seimoj vyresnis, bet konfliktuose tarp tevu palaikydavau mama…o jaunesnis brolis brolis buvo tevo vaikas, nes labiau megsta technika… bet kai as lupdavau ji, tai kazkaip mama nepalaikydavo mano argumentu…
Mano mam myli mus visus 4 vienodai. O va tetis turi mylima duketri (toli nuo namu gyvena, tai as), mylima sunu (gal todel, kad gime po ilgesnes pertraukos), maziau mylima sunu ir visai nemylima dukteri (na jei ir myli, tai mes visi nesuprantam tos meiles). Tikrai sunku ir visai neijauciu gerai del tokios meiles…
Ir vyro mama karta per Kuciu vakariene musu namuose savo jauneliui yra pasakiusi, kad jis jos mylimiausias vaikas. Buvo labai skaudu, kai tokie zodziai buvo istarti vyresnelio namuose…
As myliu vienodai. Tik buna, kad mazoji savo iniciatyvomis daugiau demesio nusipleno, buna, kad didziajai daugiau skiriame demesio, nes mokyklele prasidejo… Gal ir joms kartais vaidenasi nelygi meile? Siaip tais man gaila vyresneles, nes ji yra vyriausia anuke, vyriausia dukra, tai kartais suauge zmones jai uzkrauna daugiau atsakomybes, o jui ir jai reikia pabuti vaiku…
As myliu abu vienodai,jie abu mano.Sunus vis isizeidzia kai sakau dukrytei,kad mano mazyle,nes pasirodo,kad jis yra mamytes o sese-tetuko.Cia vaiku mastytmas.Kartais papriekaistauju vyrui,kad jis daugiau meiles sunui rodo,nei mazajai.Bet aisku,kad myli jis juos abu.O vat viena mociute musu vaiku (kiek suprantu)nemyli
.Nelabai seniai kalbant telefonu,ji sugebejo ir varda pamirst
Vaiko.(uzstrigo sakykim taip).Bet kai po metu laiko atvaziavom i Lietuva,ir del vaiku nuovargio ir mazosios viduriavimo,nenuvaziavom pas ja,o pasiulem pas mano mama jai atvaziuot,ji nevaziavo.Ziuredama nuotraukas apie anukus tepasake,kad mazoji labai pasikeitus.nesidomejo jais visai.O kai buvo paklausta tiesiai sviesiai kodel nevaziuoja anuku aplankyt(juk jie jau toki kelia sukore),tepasake,kad nenori susinervintMylimiausi yra dukros vaikai ir viskas.Nenori ir nereikia,negi kisi per prievarta.Bet aisku as jos nesuprantu ir nesuprasiu.
Svarbu myleti abu (ar visus) ir rodyti tiek pat demesio.
O tai kiek daugiau ar maziau mylime kuri nors… Vaikus tokie dalykai labai skaudina… Tad gal geriau ir kuri nors labiau mylint, sito neparodyti (atleidziant daugiau jo isdaigu ar skiriant daugiau demesio)…
Na mano vyras labiau uzsiimdavo dukra, nes ji vyresne, o sunus tik replioti mokesi. Is pradziu ir as issigandusi buvau, bet dabar jis siaucia su abiem, net stogas kartais kilnojasi 
, ir abu vienodai myli. Ir seneliai tiek vieni, tiek kiti atrodo vienodai myli. Aisku ne visalaika sako komplimentus, tai yra jei vienas ka iskrecia tai ta arba giria arba bara, bet demesio ir meiles abu gauna vienodai.
Nzn. kaip vaikams atrodo, bet stengiosi visus mylet vienodai.
Gal tik skiriasi musu santikiai - nes vaikai labai skirtingu charakteriu ir budu. Vyresnis turi problemu su kalba, sunkiai susikoncentruoja - del to ir demesio jam daugiau ir daugiau is jo reikalaujam, maziukas atvirksciai labai judrus (gyvsidabris), greitai viska pagauna - del to jam daugiau laisves, o maziausia - visu numyletine, berniukai ja saugo ir rupinasi. Ir vel gi su mergaite visai kitaip elgemes, nei su berniukais. Bet tai nereiskia, kad kazka mylim labiau, o kazka - maziau…
Negerai kai vienas nuskriaustas lieka… Nors ka as zinau…pripratau gal… Mama mano kazhkaip neslepia, kad broli labiau myli. O as matyt ish solidarumo nepykstu, nes pati ta broli be proto myliu 
Bet kita vertus…ji ne tik kad mazhiau myli, ji niekada net nesistenge suzinoti kokia as esu. Taip keista…o as jau ir nesistengiu su ja buti savimi. Man tinka tokia santykiai, nebereikia nei shilumos, nei shvelnumo nei jos demesio. Kazhkada reikejo, bet jau nebe. Pripratau prie tokio bendravimo ir ramu.
Mane mylejo senelis…buvau numyletine. Vienintelis zhmogus, kuris nebijojo parodyti savo meiles… Kai man buvo 8 metai, jis mire. Dar iki shiol nesusitaikiau. Kaip svarbu yra nesuklysti, rodyti savo meile vaikams… Apkabinti nors pries miega ir pasakyti - as tave myliu…
Na mano nuomonė turbūt nebus labai svarbi nes pati vaikų neturiu nors ir baisiausiai noriu, bet kažkaip keistai man tas klausimas skamba bet jei žmonėms kyla vadinasi problema egzistuoja.
Neįsivaizduoju kaip taip gali būti ir kokia tai skriauda vaikams
Taip ir išsivysto vaikui nepilnavertiškumas, kompleksai, įsivaizdavimas kad yra blogesnis, vienas vaikas juk lieka šėšėlyje 
.
pasistenkit su savo antrąja puse tai išsiaiškint ir sureikšmint. 
Nebūčiau savo kailiu to patyrus, sakyčiau kad visi tėvai visus vaikus myli vienodai, bet kadangi turiu jaunesnę seserį, kuriai visada buvo skiriama daugiau dėmesio, meilės, šilumos etc., sakau kad taip atsitinka gana dažnai. Ir netgi dabar kai jau praėjo tie laikai kai kaip išmanydama stengdavausi parodyt tėvam kad ir aš šio to verta, skaudu pasidaro. Nes visada ji bus pati geriausia, protingiausia, gražiausia etc. Net ir kartodama klaidas, kurias kažkada dariau aš, ir už kurias buvau vos ne smerkiama.
Na bet, kaip sakoma, yra ir antra medalio pusė - pati tai patyrusi, niekada to nepadaryčiau savo vaikams. Be galo myliu dukrą, bet net neįsivaizduoju kaip galėčiau mažiau mylėt vaiką (ar vaikus) kurių kada nors tikiuosi susilaukti.
Nezinau kodel, bet as savo vyresni sunu lyg ir maziau myliu nei janele dukra. Jei kas atsitinka, zinoma pergyvenu vienodai, bet dukra noriu glausti prie saves, buciuoti, grazius zodzius ir pagyrimus jai vis sakyti, o ka padaro sunus dazniausiai blogai. Pati suprasdama, kad tai labai labai negerei , stengiuosi parodyti daugiau demesio. Kodel taip yra nezinau, bet manau todel, kad jis vyresnis ir jam dabar labiau rupi draugai. Kita vertus ji gimdziau dar nesubrendusi buti "mama", su dukters gimimu supratau, ka sis zodis reiskia.
Liudna, bet tikiuosi, kad sugebesiu save peraukleti ir tinkamai rodyti meile ir paskirstyti demesi abiem.
P.S. Beje savo seimoje buvau maziau mylima dukte nei sese, todel suprantu, kaip turetu jaustis mano sunus, kaip, beje ir autores jaunelis.
Mano mama labiau broli myli nei mane. Visada sako "vienturtis mano…"
Tevas - seseri.
Manes niex nemyli 
Bet kad man del to nors kokia nuoskauda butu…
ne jokiu būdu, abu myliu vienodai…
Kai tevai skirtingai myli vaikus - nesuprantu. Na aisku ir patirties sioje srityje neturiu. Bet, kai jie parodos, kad myli skirtingai - nepateisinu. Mano pussesere akivaizdziai labiau myli jaunesne mergaite - to neslepia… ir man taip gaila vyresneles…
Mano tevai padalino meile keturiems… Ir, man regis, po lygiai. Bent jau vienas kitam nesiskundem, kad kazkuris mylimas maziau.
Nezinau, ar teisingai elgiasi zydai, bet jie kiekvienam vaikui sako, kad jis yra jo mylimiausias. Aisku paslapcia, negirdint kitiems…
turiu du bambinas. Vienas jau nemažas - 8 metų,. o kitam 3. Tai mažius dabar labai meilus, pats apsikabina, bučiuoja, sako, kad myli mamą ir tėtį (tik brolio ne - gal kad pešasi?). O va dičkio tai šiaip sau neapkabinsi ir nepabučiuosi, sako, nelįsk. Gal jau gėdinasi ko? O gal jam atrodo, kad brolis labiau mylimas? niekaip negaliu perprasti, kame reikalas 
. atrodo, abu vienodai mylim, abiems dėmesį skiriam vienodai. Bet juk iš vyresnio reikalaujam tikrai daugiau, nei iš mažesnio. Tiesiog taip ir turi būti, ar ne?
Niekada nejaučiau, kad tėvai mus su sese myli skirtingai, tik po mamos mirties vieną kartą besikalbant su mamos buvusia bendradarbe sužinojau, kad mane mama mylėjo labiau nei sesę - man galėjo atleisti tai ko negalėjo atleisti sesei Tada pradėjau analizuoti mamos elgesį, sesers priekaištus ir tikrai pastebėjau, kad sesuo jautė nuoskaudą, kad man buvo leidžiama daugiau nei jai Nors man atrodė, kad aš buvau auklėjama ypatingai griežtai ir be jokių lepinimų ir nuolaidžiavimų
Po to pašnekesio man labai suspaudė širdį, nes tik tada supratau, kad mama buvo visas mano pasaulis, ir kad jai mirus, labai daug praradau. Aš net dabar savo vyrui kartais papriekaištauju, kad jeigu būtų mano mama gyva, mes arba būtume jau senai išsiskyrę, arba išvis nebūtume apsivedę, nes mama negalėtų pakęsti jo elgesio su manimi
Aš kolkas turiu tik vieną dukrą, bet tikrai žinau, kad nei vieno vaiko nemylėsiu taip stipriai kaip jos - ji mano kopija (kiek žinau, mane mama irgi mylėjo taip stipriai dėl to, kad aš buvau jos kopija). Galbūt dėl šios priežasties ir susilaikau nuo daugiau vaikų, nors kartais aplanko mintys, kad gal jau laikas būtų galvoti ir apie kitą vaikelį, bet yra daug BET.
Dar dėl skirtingos meilės savo vaikams - mano pusseserė kažkada prasitarė, kad pati nesupranta kodėl, bet tikrai labiau myli savo sūnų nei dukrą, nors man iš šono atrodo, kad abu myli vienodai
nesamone
Nu ka as galiu pasakyti. Teturiu tik viena vaiki… Jei jau taip atsitiks, kad atsiradus antrajam, pamilsiu viena kuri is juju labew, tai tebunie taip. Manau su laiku meile vaikams pasiskirstys daugmaz po lygiai.
vaikus turetu tevai myleti vienodai, nors taip nebuna pas visas seimas!