Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti

Dienoraščiai

2010 Rugpjūtis


05
ketvirtadienis (4)

2010 Gegužė


31
ღ (7)

Visi autoriaus dienoraščiai


Skaityti dienorat RSS formatu
Kas yra RSS ir kaip j skaityti?

ketvirtadienis

Paskelbė: ewee*, paskelbta 08-05 15:48, vizitų: 584, komentarų: 4 .

- Koks jausmas būti senam?
- Prašau?
Pamaniau: ar šitas gudragalvis visai manęs nesiklauso?
- Kaip jaučiasi žmogus, - dar kartą paklausė jis, - būdamas senas?
Metęs į jį skubrų žvilgsnį, tariau:
- Ar tau neįdomu, kaip funkcionuoja visata?
- Tu lauži visą tai iš piršto, - atkirto jis, - o man rūpi sužinoti, ką esi patyręa.
- Laužiu iš piršto? Aš kalbu apie savo gyvenimą, tai yra kaip tik tai, ką sakeisi norįs sužinoti! Maniau, jog pagrindinis visatos dėsnis yra velniškai svarbus. Tavo vietoje būčiau atidavęs bet ką, kad tik kas nors man jį atskleistų. Be to, aš visiškai nieko nenutuokiu apie vieną vienintelį dalyką - apie amžių. Netikiu amžiumi.
- Kaip gali netikėti! - sušuko jis. - Kiek gi tau metų?
- Jau seniai lioviausi skaičiavęs. Tai pernelyg pavojinga.
- Pavojinga?
Manoji namuose sukurta filosofija Dikio galėjo ir nesudominti, bet amžius jam buvo svarbu. Kaip mudu pasikeitėme!
- Skaičiuoti pavojinga, - paaiškinau. - Kol esi vaikas, tapti vyresniam yra smagu. Tai šventė, dovanos, jausmas, kad tu - jubiliatas, pagaliau - šokoladinis tortas. Bet būk atsargus, Diki. Kiekvienais metais torte yra paslėptas kabliukas, ir jei prarysi tų kabliukų per daug, suprasi, jog tave pagavo idėja, kurios niekaip negalėsi nusikratyti.
- Tikrai? - nustebo jis vis dar manydamas, kad aš juokauju.
- Ar žinai, kaip miršsta vaikai? - paklausiau.
- iškrinta iš medžių, - atsakė jis, - pakliūva po troleibusų ratais, jie įlenda į urvą ir staiga žemėmis užgriūva anga...
- Būtent, - tariau. - Kokia tavo pavardė?
Dikis kiek suraukė kaktą ir, kilstelėjęs galvą, pažvelgė į mane. Argi gudragalvis bus tai pamiršęs?
- Bachas?
- Netiesa, - pasakiau, - tai priešpaskutinis tavo vardas. Šioje kultūroje tikroji tavo pavardė - tai skaičius. Skaičius, atitinkantis tavo nugyventus metus. Tu ne Dikis Bachas, tu...
- Dikis Bachas, Devynerių.
- Šaunuolis! Tad štai: žmonės, kurių tikrosios pavardės yra nedideli skaičiai, beveik visada žūva nuo Nelaimingų Atsitikimų: jie atsiduria netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Džimis Merklis, Šešerių, laikė pernelyg didelį ryšulį oro balionėlių, vėjas nubloškė jį į jūrą, ir berniukas niekad nesugrįžo. Ana Fišer, Keturiolikos, panėrė, o paskui nerado išėjimo iš nuskendusio ratinio garlaivio, kuris kažkada plaukiodavo čia per visą kontinentinį šelfą. Dikis Bachas, Dvylikos, susisprogdino gamindamas hidrasinį kurą savo raketai iš savo paties turėtų cheminių medžiagų.
Jis linktelėjo pradėdamas suprasti, kur aš suku.
- O štai žmonės, kurių tikrosios pavardės yra dideli skaičiai, - kalbėjau toliau, - miršta nuo to, kas Neišvengiama, nuo to, ko tiesiog neįmanoma išvengti. Ponas Džeimsas Merklis, Aštuoniasdešimt Ketverių, sirgęs ūmia letargija, praeitą savaitę baigė savo žemiškąją kelionę. Ponia Ana Fišer-Stoval, Devyniasdešimt Septynerių, mirė nuo lutmano ligos. Ponas Ričardas Bachas, Šimto Keturiasdešimt Penkerių, išėjo anapilin, nes buvo neįsivaizduojamai senas.
Dikis nusijuokė - juk sulaukti šimto keturiasdešimt penkerių metų neįmanoma.
- Na gerai, - tarė jis. - Bet kas iš to? Kuo čia dėti gimtadieniai?
- Kai skaičius mažas, tu žinai, kad neturėsi mirti. O kai skaičius pasidaro didelis...
- ...tada jau žinai.
- Jei skaičius didelis, vadinasi teks mirti. Tai vadinama aklu įsitikinimu, kai nė nesusimąstęs sutinki priimti esamas taisykles, kai toliau gyveni taip, kaip iš tavęs tikimasi. Ir jei nebūsi atsargus, tavo gyvenimas susidės iš tūkstančių tokių iš anksto nulemtų įvykių.
- O akli įsitikinimai - tai blogai, - tarė jis.
- Ne visi. Jei nepriimsime nė vieno visuomenėje egzistuojančio įsitikinimo, šioje erdvėje ir šiame laike tiesiog nebus įmanoma gyventi. Bet jeigu netikėsime amžiumi, tai galų gale ir nereiks mirti vien todėl, kad mūsų metų skaičius nuolat keičiasi.
- Mėgstu tortą, - atsakė jis.
- Po vieną žvakutę kiekvieniems metams. Ar tu valgai žvakutes?
Jis susiraukė ir šūktelėjo:
- Ne!
- Tortu gali mėgautis kada tik panorėjęs. Tik nevalgyk torto, prismaigstyto žvakučių.
- Man patinka ir dovanos.
- Bet kodėl būtinai per gimtadienį? Tu kiekvienais metais kasdien gali padovanoti sau po dovaną.
Jis minutėlei nutiko apmąstydamas tai, ką pasakiau. Visi, kuriuos jis pažinojo, švęsdavo gimtadienius.
- Gal tu...pamišęs? - paklausė Dikis.
Aš tik loštelėjau galvą atgal ir nusikvatojau. prisiminiau, kad namuose visuomet buvo labiausiai vertinamas protas ir intelektas. Pirmas mano išmoktas suaugusiųjų pasaulio žodis buvo "žodynas". Dar prieš pradedant eiti į pirmą klasę, mama išmokė mane skaityti, ir aš jaučiausi kaip didelis profesorius, nes tėvai intelektą vertino labiau už jausmus. Emocijos buvo pažabotos, o intelektui atviri visi keliai.
Prisiminiau, kad galėjau vartoti ne tik žodį "pamišęs", bet ir "patikėtinis", "fatališkas", "daugiaskiemenis". Kai norėdavau kam nors pasirodyti, išrangydavau žodžius "antihistamininis" arba "disobutilfenoksipolietoksietanolis". Pirmojo parodai skirto žodžio niekada per daug nemėgau, bet ir šiandien man patinka ritmingai plaukiantis antrojo skambesys, todėl progai pasitaikius, kaip galėdamas dažniau jį vartoju.
- Aišku, kas aš pamišęs, Diki. Pamišęs, bet mielas.
- Tu ką tik atėmei iš manęs gimtadienius. Ar čia tasai tavo mielaširdiškumas?
- Taip. Mieliausia yra išsilaisvinti iš įprastų elgesio normų. Aš atėmiau ir dar kai ką.
- Ką?
- Kai liausiesi tikėjęs gimtadieniais, mintis apie tai, kad tu sensti, tampa tau šiek tiek svetima. Nesijausi užgautas ir pritrenktas nei sulaukęs šešiolikos, nei trisdešimties, nei gremėzdiško penkiasdešimtmečio, nei kapais atsiduodančio šimtmečio. Tu matuoji savo gyvenimą sukauptomis žiniomis, o ne kalendoriais, kuriuos jau spėjai pamatyti. Jei būtinai nori būti traumuotas, tai geriau patirti šoką atrandant ir tiriant pagrindinius visatos dėsnius, o ne laukiant dienos, kuri yra neišvengiama kaip ateinanti liepa.
- Bet kiti vaikai mane piršstais badys šūkaudami: berniukas, nešvenčiantis gimtadienio.
- Taip ir bus. tu turi apsispręsti. Jei manai, kad yra bent viena svarbi priežastis, dėl kurios tau verta skaičiuoti, kiek kartų, tau esant gyvam, ši planeta apsisuko aplink Saulę, tuomet švęsk savo gimtadienius ir stebėk savo mažą tiksintį laikroduką. Kasmet praryk po kabliuką ir sumokėk už tai tiek pat, kiek moka kiti.
- Tu stengiesi manimi manipuliuoti, - tarė jis.
- jeigu bandyčiau tave priversti liautis švęsti gimimo dieną, nors tu pats labai norėtum skaičiuoti savo gimtadienius, tai būtų galima sakyti, jog tavimi manipuliuoju. Bet jei tu nuspręstum jų neatsisakyti, tai taip ir bus, ir aš visai tavimi nemanipuliuoju.
Jis pašnairvo į mane, tarsi norėdamas perspėti, jog juokauja:
- Ar tu tikrai suaugęs?
- Išmėgink tai savo kailiu, - atsakiau. - Ar tu tikrai vaikas?
- Kiti sako, kad aš vaikas, bet jaučiuosi daug vyresnis! O tu? Ar jautiesi suaugęs?
- Nieko panašaus, - prisipažinau.
- tai ar tasai nuostabus jausmas visuomet išlieka? Kai esi jaunas, jautiesi, lyg būtum senis, o kai pasensti, jautiesi jaunas, ar ne?
- Mano nuomone, - paaiškinau jam, - mes visi esame beamžiai padarai. Keistą jausmą, kad esame jaunesni ar senesni už savo pačių kūną, sukelia atotrūkis tarp sveiko proto, sakančio, kad sąmonė privalo jaustis tokia sena kaip ir kūnas, ir nepaneigiamos tiesios, jog sąmonė apskritai neturi amžiaus. Mūsų protas tiesiog negali to aprėpti, nesugeba įspausti šio fakto į mūsų erdvės ir laiko rėmus, tad užuot bandę kurti naujas taisykles, tiesiog apsimeta, kad nieko nevyksta. Vos tik pajuntae esą kitokio amžiaus, negu rodo mums priskiriamas skaičius, sušunkame: koks paslaptingas, koks keistas jausmas! ir pakeičiame pokalbio temą.
- O jei temos nepakeistume? Koks tuomet būtų atsakymas?
- Nepriklijuok etiketės su užrašytu metų skaičiumi. Nesakyk: "Man - septyneri" arba "Man - devyniasdešimt". Kai tik pasakai sau, jog esi beamžis, nelieka jokio kontrasto ir paslaptingas jausmas pranyksta. Tikrai. Pats pabandyk.
Dikis užsimerkė.
- Aš beamžis, - sušnabždėjo jis ir tuojau pat nusišypsojęs pridūrė: - įdomu.
- Matai?
- Tikrai geras būdas, - atsakė berniukas.
- Jeigu mūsų kūnas tobulai išreiškia mūsų pačių mintis, - toliau kalbėjau aš, ir jeigu manome, jog kūnas neatskiriamai susijęs su mūsų vidiniu "aš", o ne su laikmo tėkme, tai neturėtume nekantrauti, jog esame pernelyg jauni, arba bijoti pasenti.
- O kas sakę, jog kūnas yra tobula mūsų minčių išraiška? Iš kur toks teiginys?
Aš pliaukštelėjau delnu sau per kaktą:
- Ak, tai filosofija! Aš čia viską laužiu iš piršto. Argi tau neatrodo, kad visa tai pernelyg sunku ir painu suprasti tam, kuriam tik devyneri?
- O kam čia devyneri?


Richard Bach - Palikę užuovėją.




nebegerinskas | 08-10 14:54
Su praejusiu gimtadieniuGerai
Pasijautei sena?Cha cha

ewee* | 08-10 18:32
dėkui Flirtas
tiesą pasakius, pasijutau.. bet jau po truputį grįžtu į normalias vėžias Katė

KamileJ | 12-03 01:36
jau ne pirma karta pas tave uzsuku sito teksto paskaityti.. :)

ewee* | 12-08 00:08
ir pati vis atsiverčiu :}
gera knyga! tik nurašinėdama klaidų privėliau tiek, kad siaubas;/ ;D
pakšt :}


Komentuoti gali tik užsiregistravę lankytojai. Užsiregistruokite, arba jei esate užsiregistravęs, prisijunkite.

Visa "Banga.lt" klubuose ir forumuose paskelbta draudžiama informacija bus šalinama, o duomenys apie asmenis, paskelbusius tokią informaciją gali būti perduodami Lietuvos Respublikos specialiosioms tarnyboms.

Pastebėjusius draudžiamą informaciją "Banga.lt" klubuose ir forumuose, prašome informuoti apie tai portalo redakciją el. paštu [email protected]


ewee*

Geriausia senbuvė

Apie
Dienoraščiai
Pradėtos temos klubuose

Veiksmai

Rašyti privačią žinutę
Įtraukti į adresų knygelę
Dienoraščio prenumerata
Klubų žinučių prenumerata
Į garbės pakylą
Ant gėdos stulpo
Kiti Banga.lt vartotojai

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: ketvirtadienis

Prisijungę draugai

Visi draugai