Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti

Dienoraščiai

2012 Gegužė


02
trečiadienis (64)

2011 Spalis


18
Rudeninis dienorastis (111)

2011 Liepa


12
Ataskaita (netaisyta aukstaiciu tarme) (147)

2010 Gegužė


27
Gyveni tam kad gyventum... (181)

2009 Gruodis


16
Prisimenu ta vasara.. (18)

11
Ziemos tustuma... (12)

2008 Spalis


02
Savaitgaliai kaime... (38)

2008 Rugsėjis


22
Awdi - 2 :) (15)

19
Barbaru salis... (4)

09
Awdi :) (119)

2008 Sausis


21
Mintys. Tu. Lietus. (33)

2007 Lapkritis


09
Liudnos eiles... (35)

2007 Spalis


25
Gimtadienis vakar buvo... (26)

2007 Rugpjūtis


27
Apie rali, "maironiskai"... (45)

16
Rugpjucio zvaigzdes. (24)

08
Apie jura, laime ir audra. (31)

2007 Liepa


17
Banalu, bet kaip kitaip? (13)

2007 Balandis


05
Pamastymai. (49)

2007 Vasaris


09
Ieskau moteriskes ar tai panikes kokios... (43)

2006 Gegužė


31
Kazko lauki... (151)

31
Baznycios... (55)

30
Jo... vadinas mokytis reik. (51)

28
Fsio!.. (60)

21
Tipo rytas... (54)

17
17 Mai in Norway... (136)

12
Prazuvo kaip sapnas... (98)

06
Rytas ble... (165)

2006 Balandis


29
Kai as jaunas buvau... (138)

26
Aluntos dvaras... (192)

24
Toks gyvenimas... (50)

23
Nemiegi? As taip pat... (50)

20
Biski isgeriau... (116)

19
Seniai seniai... Ir kada nors... (54)

17
Ar pameni... (48)

16
Sventas rytas... (46)

14
Mintys lietuje... (94)

09
2 masiniukai... (82)

04
Ieskau zmonos!.. (164)

03
Pirmoji meile... (18)

2006 Kovas


31
Ir papy... tu juodu kati!.. Ble.. (34)

29
Tu- zmogus... (55)

28
Xujakt per gaza i paneslo pakatylo... (46)

24
Kur pavasaris ble??? (83)

23
Gyva legenda... (13)

22
Durniau nebuna... (11)

21
Pavasario margumynai... Blt. (26)

16
Nusipirkti meile...? - Taip. (33)

15
Nebera...? (14)

13
Ne tik danguje gyvena angelai... (35)

09
Labas rytas.:) (37)

08
Moteriskiu diena... (27)

07
Per anksti dar... (21)

03
Afygiet... (92)

2006 Vasaris


27
Uzmige svajones... (39)

22
Sex...? (29)

22
Svetima... (135)

21
Apie meile... (103)

19
Vaiduokliu sala... (13)

15
Mano Mazytei... (29)

13
Meiles balti aitvarai... (47)

13
Saule sviecia... Jopstararai... (103)

12
Aina peklon... (60)

09
Dienos aktualijos ble_ (69)

09
Dviese... (4)

07
Muzikos zavesy... (3)

02
Persikrausciau... (54)

2006 Sausis


31
Sunki diena buvo... (53)

29
Angeliukas (16)

28
Kai nieko neturi... (17)

27
Kai istarsi sudie... (12)

25
Tiems, kas netiki... (30)

23
Kai nebuna linksma... (4)

20
Rukaliaus kupletai... (11)

19
Suradau... (2)

16
Me back... (6)

2005 Gegužė


04
Anksti (o gal velai) (136)

2005 Balandis


30
Taip atrodo pavasaris... (24)

11
Pavasario lietus (46)

08
Pavasaris blt... (17)

05
"Kapeika" (25)

2005 Kovas


13
Pavasaris.:) (31)

2005 Vasaris


26
Radau kaskur i-neto platybese, labai nustebau :) (35)

16
Masinytes :) (39)

2005 Sausis


23
Norvegiska ziema (58)

Visi autoriaus dienoraščiai


Skaityti dienorat RSS formatu
Kas yra RSS ir kaip j skaityti?

Radau kaskur i-neto platybese, labai nustebau :)

Paskelbė: lorenso-007, paskelbta 02-26 02:02, vizitų: 910, komentarų: 35 .

Ja vernulsia domoj v dervniu
Tam vstretil vsex svoix
I v starom garaze za dverju
Uvidel staryj Moskvich

On stojal i dumal o proslom,
Kak veselo jezdil vezgde
Kak gonialsia s Ladoj i Volgoj
I vozil po svetu liudej...

On stojal i budto slezy
Tekli po faram ego...
Nevedal on na dolgo dorogi
Nebutid valdelc evo

Tak ostavit ego ja ne smog
Pomyl i dvizok prokrutil
I opet' v dorogu poexal
Smelyj i gordyj Moskvich.




ToNiQuE | 02-26 02:03
jou madafaka,...i nou vat lengvidzh Juokiasi

lorenso-007 | 02-26 02:06
Šypsena jo... Ne ne kalboj cia esme, tiesiog as visus savo dnevnykus istryniau, o ji radau kaskokiam (berods rusu Nekaltas)tinklapy Nekaltas...

ToNiQuE | 02-26 02:07
nice Laimingas

Egyda | 02-26 02:44
Laimingas Cha cha

lorenso-007 | 02-26 03:06
Mirkt

Gogis_Simas | 02-26 04:56
Kagda ja smatriu na maji zaporzec, u minia prixodis ocin sentimentalna skazka. eta bila eta bila vse gadat...
ja nimagu skazat pacemu ja xatela spat. ocen neverajatno, sto ti skazal. ja nepanimaju paruskij, zdes moi lubimi zaporozec. moskvic ili volga eta nisintimentalni avto. majo sased pakupal volga nu i sto, on nerabotal. patamusto eta volga. ja gavariu paruskami kagda ja nemagu skazat pa litovskij. prastiti muziki

norejau tik pasipizdavot. rusikai nemoku nei zodzio. kadangi nemoku rusiskai, tai ir tekso diario nesupratau. juk lietuvoj po galais gyvenam!

lorenso-007| 02-26 06:47
Da ty cto xoroso govorish po russki Mirkt, tolko s gramatikai jest problem... Mirkt Poxvalno!

Tai ir tarybiniais laikais toj pacioj Lietuvoj gyvenom, ir lietuviu kalba mokejom ir su rusu puikiai tvarkemes. Man rusu visad patiko, ir nemanau kad ja reiktu taip lengvai pamirst. Va anglu nemegstu nes nelabai ir moku (tiksliau tai as jos isvis nemoku Mirkt)... O rusu yr gerai (ir ne tik kalba)....

immortal'e | 02-26 07:46
Na nzn... Girtas

MrMiau | 02-26 09:41
GERIAUSI PASAULIO AUTOMOBILIAI GAMINAMI EUROPOJE

Neseniai Toronte duris atvėręs, šiaip jau niekuo neišsiskiriantis, Kanados tarptautinis autosalonas šiemet susilaukė nemažai dėmesio, nes atidarant čia buvo paskelbti Tarptautinio metų automobilio konkurso – "World Car Of The Year – (WCOTY) rezultatai.
Konkursas vyko pirmą kartą, pagal europietiško bei amerikietiško konkursų "Metų automobilis" schemą: geriausią iš naujų serijinių modelių automobilį išrenka tarptautinis žiuri, į kurį įeina žinomų leidinių apie automobilius žurnalistai. Tačiau skirtingai nei minėtuose konkursuose, į pasaulio metų automobilio titulą gali prentenduoti tik tos mašinos, kurios yra pardavinėjamos ne mažiau kaip penkiose šalyse ir ne mažiau kaip dviejuose žemynuose.
Žiuri komisijoje šį kartą dirbo 48 žurnalistai iš 21 valstybės. Jų tarpe ir kanadietė Nadine Filion, palaikanti ryšius su keliais automobiline tematika rašančiais leidiniais. Žiuri konkursui pristatytus automobilius vertino pagal 23 kriterijus, tokius kaip įsibėgėjimas, stabdžiai, dinamika, saugumas, matomumas, talpa, o visureigiams – dar ir praeinamumas. Vertinama buvo pagal 10 balų skalę, pusės balo žingsniu. Be to, visi automobiliai – sportiniai, visureigiai ir tiesiog skirti šeimai, buvo vertinami bendrai, neskirstant jų į atskiras klases.
Ir taip, į konkursą Pasaulio metų automobilis buvo nominuoti:
Acura RL / Honda Legend
Aston martin DB9
Audi A3 (5 durų hečbekas)
Audi 6
BMW 1 Series
BMW X3
BMW 635/645 Ci (kabrioletas)
Cadillac STS
Cadillac SRX
Cadillac XLR
Chevrolet Corvette C
Chrysler 300/300C
Chrysler/Dodge Magnum (universalas)
Chrysler Crossfire Roadster
Dacia Logan
Ferrari Scaglietti 612
Ford Focus
Hyundai Turson
Jaguar X-Type Estate
Kia Amanti
Kia Picanto
Kia Spectra / Kia Cerato
Land Rover LR3/Discovery III
Maserati GranSport
Maserati Quattroporte
Mercedes-Benz A-Class
Mercedes-Benz SLK
MINI Convertible
Mitsubishi Colt
Peugeot 407
Porsche 911 (977)
RENAULT Modus
SEAT Toledo
Smart ForFour
Subaru Outback
Volvo S40/V50.
Pirmąjame etape žiuri komisijos nariai atrinko 10 geriausių automobilių. Paskui juos vėl vertino iš naujo, atkreipdami dėmesį jau nebe į vien technines charakteristikas, bet ir į tokius kriterijus kaip kokybės – kainos ir automobilio svarbos rinkai bei pačiam gamintojui santykis. Vėliau trys finalistai buvo vertinami pagal 5 kriterijus: 1) svarbiausi privalumai, 2) kainos – kokybės santykis, 3) įtaka gamtai, 4) modelio svarba rinkai, 5) vartotojo emociniai pojūčiai važiuojant automobiliu.
Vieno iš žiuri narių nuomone, automobilio važiavimo ir kitokių charakteristikų įtaka galutiniam teisėjų sprendimui turėjo ne daugiau kaip 40 proc. įtakos. Kitaip, svarbiausia buvo tai, ką už savo sumokėtus pinigus gauna pirkėjas bei konkretaus automobilio perspektyvos rinkoje. Taip iš 36 kandidfatų į geriausiųjų dešimtuką pateko labai skirtingi, bet svarbiausia – nepigūs automobiliai: 1-os serijos BMW, Chevrolet Corvette C6, Chrysler 300C, Audi A6, Land Rover Discovery/LR3, A klasės Mercedes-Benz, Mercedes-Benz SLK, Porsche 911, Volvo S40/V50, ir vienintelis tikrai masinis automobilis – Ford Focus.
Galiausiai nugalėtoju tapo vokiečių gamybos "Audi 6", finale įveikęs "Porsche 911" ir "Volvo S40/V50".
Belieka pridurti, kad į finalinį trejetuką nepateko amerikiečių Chrysler 300C, kaip, beje, ir europiečių 2005 metų automobilis hibridas Toyota Prius, kuris nedalyvavo WCOTY dėl vienos iš būtinų rengėjų sąlygų: konkurso pradžios momentu šis modelis nebuvo atstovaujamas nustatytame skaičiuje šalių rinkų.
Parengė Mr. Miau

LaRisAa | 02-27 14:44
saunus masiniukasŠypsena

lorenso-007 | 02-27 19:22
Dekui uz straipsmi MrMiau Gerai. Net susipainiojau tarp sitiekos masinu pavadinimu Šypsena. Nu bet Audi manau pelnytai laurus nuskyne Taip

MrMiau | 02-27 22:59
Zinoma Mirkt

lorenso-007 | 02-28 15:17
Ai tiesa juk ir pats Audine gainioji Laimingas...

MrMiau | 02-28 22:59
Na, mataiMirkt

domenica | 03-01 15:33
dvelkia senais gerais laikais...
Šypsena

MrMiau | 03-01 15:49
Na, dar cia tau nuo manesMirkt


APIE TAI, KO BIJO BEBAIMIS ŠUMACHERIS

Keturių metukų Michaelis Šumacheris grįžo namo stipriai šlubčiodamas ir šluostydamas nuo veido priskretusį kraują. Kruvini marškinėliai, praskelta kakta ir suplėšytos kelnės – taip atrodė berniukas, prieš dešimt minučių vaikišku kartingu rėžęsis į apšvietimo stulpą. Dabar jis stovėjo prie virtuvės durų ir vos valdėsi nepravirkęs. Jame grūmėsi du troškimai: pulti motinai ant kaklo ir išsiverkti arba apsimesti, kad nieko tokio neatsitiko. Pirmuoju atveju, iš jo galėjo atimti taip mėgiamą kartingą, todėl, nutaisęs abejingą balsą, garsiai šūktelėjo: "Mama, tėti, labas! Truputį nusibrozdinau, tačiau niekis". Ralfas ir Elizabeta nužvelgė sūnų nuo galvos ligi kojų, o paskui tėvas ramiu balsu tarė: "Eik, nusiprausk. Mama paruošė pietus".
Vos tik Michaelis dingo už savo kambario durų, Elizabeta pažvelgė į vyrą baimės kupinomis akimis ir pravirko. Tačiau Ralfas greit nuramino žmoną: "Imk pavyzdį iš sūnaus. Jam tik ketveri, o kaip laikosi! Berniukas – apsigimęs kovotojas. Turėtumei ne verkti, o juo didžiuotis!" Taip pasakęs, vyriškis išėjo į verandą: jo lūpos virpėjo, kumščiai buvo stipriai sugniaužti, bet to neturėjo niekas matyti. Šumacherių šeimoje nebuvo priimta duoti valią jausmams. Po pusvalandžio visi trys, kaip niekur nieko, sėdo už stalo.
Michaelio Šumacherio vaikystė buvo šviesi ir laiminga, jeigu ne tas faktas, kad ji baigėsi labai greitai. Jau būdamas ketverių berniukas suprato, kad tėvai iš jo tikisi daugiau, nei vien tik geras elgesys ir švariai prieš valgį numazgotos rankos. "Jeigu tu, sūnau, sugebėsi mane įtikinti, kad gali nelankyti mokyklos, aš tau leisiu mesti mokslus, – pasakė kartą tėvas, – bet tu privalai mane įtikinti! Pabandyk, ir galėsi ištisas dienas su berniukais gainioti kamuolį, o apie aritmetiką bei dailyraštį galėsi ir visai pamiršti".
Michaelis žinojo, kas tėvas nejuokauja. Mesti mokyklos jis nenorėjo – ten buvo daug draugų, tarp kurių jisturėjo autoritetą. Berniukas rimtai domėjosi futbolu, ir netgi sugebėjo įtikinti draugus, kad garsusis vartininkas Tonis Šumacheris – jam giminė. Michaelis melavo su tokiu įkvėpimu ir taip nuoširdžiai, jog ir pats pradėjo tikėti, kad "bendri genai" jam padės siekiant profesionalaus sportininko karjeros.
Tačiau jaunojo Šumacherio interesų ratas tuo nesibaigė: jam puikiai sekėsi matematika ir anglų kalba, jis važinėjo iš paprastos žoliapjovės sukonstruotu kartingu bei užsiiminėjo dziudo sekcijoje. Aistra lenktynėms gimė tuo metu, kai Michaelis pirmąsyk atėjo į kartingų klubą, kuriame dirbo tėvas. Kol Ralfas taisė mašinas ir čia pat dalino patarimus naujokams, Michaelis stebėjo mažose mašinėlėse sėdinčių berniukų atliekamus viražus.
Vakarieniaudamas berniukas tėvams pareiškė taip pat norįs sėsti už vairo. Elizabeta, pavargusi po ilgos darbo dienos užkandinėje, tepaklausė: "Ar nebijai?" – "Ne, mama, aš – drąsus",– atsakė Michaelis. "Ne apie tai klausiu, kvailiuk. Jeigu su tavimi kas atsitiks, aš to nepakelsiu", – tarė Elizabeta, mesdama priekaištingą į žvilgsnį vyrą.
Ralfo ilgai įkalbinėti nereikėjo: pamalonintas tuo, kad jo sūnus taip pat aistringai mėgsta mašinas, iš atliekamų detalių tėvas sukonstravo atžalai kartingą, įdėjo žoliapjovės variklį ir apmokė elementarių važiavimo įgūdžių. Pirmąkart sėdęs už vairo, Michaelis gerai suprato: naujas žaislas neturi jaudinti mamos. Štai kodėl nesuvaldęs kartingo ir įvažiavęs į stulpą, berniukas parodė savitvardos stebuklus – kad tik mamai netektų dėl jo liūdėti. Sukandęs dantis jis iškentė skausmą ir jau kitą dieną paprašė tėvo užrašyti į kartingų klubą: bent jau todėl, kad ten, trasoje, nėra pristatyta apšvietimo stulpų...
Po pusantrų metų Michaelis buvo pirmas klubų čempionate. Gavęs prizą, Šumacheris tada bėgo gatvėmis aplenkdamas praeivius – taip labai norėjo savo džiaugsmu pasidalinti su tėvais. Uždusęs ir linksmas, kiek panašus į mažą susivėlusį šunytį, berniukas įpuolė į virtuvę, šaukdamas: "Mama, tėti, aš nugalėjau! Aš juos visus išdūriau!"
Ralfo veide nesimatė dargi džiaugsmo šešėlio. Nukreipęs rimtą žvilgsnį į sūnų, pasakė: "Ši taurė dar visiškai nereiškia, kad tu ką nors "išdūrei". Tu tik parodei geresnį laiką, aplenkdamas kitus, kas reiškia, kad tave išmokiau daugelio naudingų dalykų. O būti nugalėtoju teks tau mokytis pačiam, todėl atmink: pagyrūnai ir pasipūtėliai čempionais netampa".
Berniukas kaltai nuleido galvą ir nusliūkino į savo kambarį. Išgirdęs, kaip už sienos verkia Michaelis, Elizabeta paklausė vyro: "Ar tau neatrodo, jog esi jam per griežtas? Kaip ne kaip, jam dar tik šešeri... Jis vaikas." – "Kada nors jis taps čempionu, o tada jau ne vien aš – visi jį ir stebės, ir vertins" – atsakė patenkintas Ralfas, slėpdamas už laikraščio savo šypseną.
Tėvų reakcija truputį atvėsino berniuko įkarštį. Juolab, kad lenktynės reikalavo nemažų pinigų, kurių vis trūko šeimai. Michaelis tai puikiai žinojo, todėl visą dėmesį sutelkė į dziudo treniruotes, tikėdamasis ir čia pasiekti gerų rezultatų. Tėvas su nerimu žvelgė į ištisas savaites garaže stovintį, dulkėmis pasidengusį kartingą, nujausdamas, kad ne už ilgo jo sūnaus laukia nelengvas pasirinkimas. Tuo tarpu išeidamas iš namų į dziudo rungtynes, vienuolikametis Michaelis paprašė palinkėti sėkmės. Treneris jam pranašavo pergalę. Beje, tuo pat metu vyko ir kartingų turnyras, Tačiau jame berniukas nutarė nedalyvauti...
Po kelių valandų, laikydamas rankose taurę už trečiąją vietą, Michaelis neslėpė nusivylimo. Treneris jį gyrė už gerą pasirodymą, varžovai spaudė dešinę, pranašaudami kitose rungtynėse pirmąją vietą, bet vaikinukas svajojo tik apie tai, kaip greičiau pasilikus vienam.
Pakeliui į namus išverkęs visas nuoskaudas, Šumacheris tvirtai pasiryžo grįžti į kartingų klubą. "Visų svarbiausia gyvenime – aiškiai suvokti, ko nori", – ištarė tėvas, žiūrėdamas į raudonas nuo ašarų sūnaus akis. "Aš noriu nugalėti", – atsakė jaunasis Šumacheris, jausdamas, kad jo ateitis jau nebeatrodo tokia neaiški, kaip anksčiau.
Sulaukęs penkiolikos Michaelis baigė mokyklą ir pradėjo mokytis automobilių mechaniko amato. Vaikinukas ir toliau degė noru lenktyniauti, todėl pasiryžo gerai išstudijuoti mašinų sandarą, suprasdamas, kad įgyta profesija jam labai pravers. O pinigai, kurių lenktynėms reikėjo vis daugiau, atsirasdavo tarytum savaime.
Vietiniai gimtojo miestelio Hiurto verslininkai, turtingi bendraamžių, su kuriais Michaelis važinėdavo kartingais, tėvai, matė jame slypintį didžiulį potencialą ir darė viską, kad tas nemestų sporto. Suprasdamas, kad neturi teisės apvilti savo rėmėjų, vaikinas pasiekdavo stulbinančių rezultatų.
Būdamas penkiolikos jis tapo pirmuoju Vokietijos jaunių kartingų čempionate, o po trijų metų – Vokietijos ir Europos čempionu, važinėjo sportinėmis koncerno "Mercedes-Benz" tipo mašinomis ir taip pateko į Didžiojo Prizo komandą, kur pirmąsyk atsisėdo į bolidą. Atsitiko viskas kaip ir atsitiktinai: belgas pilotas Gašo, garsėjęs savo netramdomu charakteriu, lenktynių išvakarėse susimušė su taksistu ir pateko į belangę. Jo vietą užėmė Šumacheris, tokį atsitiktinumą palaikęs Apvaizdos ženklu.
Michaelio pasiekimai stebino netgi visko mačiusius lenktynininkus. Jaunasis pilotas kurį laiką atstovavo "Benetton" komandai, vėliau jį pasiviliojo "Ferrari". Skirtingai negu lenktynių trasos, gyvenimo kelias jaunuoliui dabar atrodė esąs tiesus ir lengvas...

Korinos akys buvo liūdnos. Michaelis nervinosi, jaudamas, kad pokalbis "nesiklijuoja". Jis visaip stengėsi atitraukti merginą nuo liūdnų minčių, kylančių po jos paskutinio barnio su draugu Haincu Haroldu Frentsenu, bet Michaeliui tai nelabai sekėsi...
Su Michaelio draugu Frentsenu Korina susitikinėjo jau seniai, maždaug tiek pat, kiek ir jiedu buvo pažįstami. Toji draugystė užsimezgė dar tuomet, kai jie lenktyniavo "Mercedes-Benz" automobiliais, ir Šumacheris buvo daugelio savo draugo bei jo išrinktosios meilės istorijų liudininkas. Kori lydėjo Frentseną į visas lenktynes. Palaipsniui Michaelis pradėjo pastebėti, kad ir jam pačiam malonu, kai netoliese sukiojasi ta mergina. Negalima sakyti, kad Michaeliui būtų trūkę merginų dėmesio, bet užtekdavo akies krašteliu pamatyti Koriną, ir naujųjų draugių žavesys tarytum prigesdavo.
"Tėti, suprask, taip negalima! Korina – mano draugo mergina, o aš ištisas dienas apie ją tik ir tegalvoju!" – kalbėjo jis tėvui. Ralfas įdėmiai klausė, kaip sūnus jam atveria širdį, ir galiausiai uždavė vieną vienintelį klausimą: "Sūneli, o ko tu pats norėtumei? Jei suprasi – kelias pats tave atves prie geidžiamo tikslo".
Tada Michaelis staigiai pakėlė galvą, iššaukiančiai pažvelgė į tėvą ir tiesiai pasakė: "Man jos reikia". – "Tuomet visiškai nesuprantu, kam tu gaišti laiką tuščioms kalboms su manimi, užuot nuėjęs pas tą, kurią išsirinkai..." – nusijuokė Ralfas.
Vis dėlto pokalbis su Korina įvyko ne iš karto. Vyrukas repetavo kalbą, žiūrėdamas Kori į akis, kai toji jam pasakojo apie barnį su savo draugu. Vieno tokio pokalbio metu, mintyse suskaičiavęs iki trijų, Šumacheris tiesiog pasilenkė ir pabučiavo merginą. Jo didelei nuostabai, Korina atsakė į bučinį, tarytum visą laiką to tik ir telaukė.
O toliau sekė pasiaiškinimas draugui, pirmoji naktis kartu, sprendimas susituokti – lyg koks sapnas, iš kurio Michaelis atsibudo tik išvydęs savo žmoną Kori tribūnoje, tuo metu, kai jam buvo įteikiamas eilinis kažkurių lenktynių nugalėtojo titulas: viskas, ir toji pergalė buvo skirta vien jai.
Žinia, jog Korina laukiasi, išlaisvino ją nuo pareigos sėdėti žiūrovų tribūnose. Dabar moteris laukdavo vyro namuose, kad vakare galėtų užkelti ant lentynos dar vieną jo laimėtą trofėjų.
1997 m. vasario 20 d. pasaulį išvydo duktė Džina, o po dviejų metų – sūnus Mikas. Ir netgi pavojinga Michaelio profesija negalėjo sutrikdyti šeimyninės idilės. Lenktynių trasos labai dažnai pasiglemždavo jam artimų žmonių gyvybes, tačiau tai nė kiek nebaugino Šumacherio. Ir visa tai ne dėl didžiulės 90 mln. dolerių sumos, kuria buvo apdrausta sportininko gyvybė. Taip, jis verkdavo sužinojęs apie dar vieno savo draugo lenktynininko žūtį, o paskui – dar vieno... tačiau tuo pat metu Michaelis žinojo, kad su juo taip atsitikti negali: jis reikalingas šeimai, vadinasi, jis privalo gyventi. Ir jis gyvens.
1999-ųjų sezonas nebuvo labai sėkmingas Šumacheriui – lenktynės Silverstoune baigėsi avarija ir dvigubu dešinės kojos lūžiu. Jį iš trasos nešantys sanitarai buvo apstulbinti lenktynininko tvirtybe, su kuria Šumacheris kentė skausmą. Rimtai sužeistas jis netgi surado jėgų pamojuoti ranka tribūnuose šaukiantiems savo gerbėjams.
Netgi po dviejų operacijų niekas negalėjo garantuoti, kad lenktynininkas galės toliau treniruotis. Korina, kurios pečius dabar užgulė rūpinimasis atžalomis ir vyro slaugymas, nė karto neleido sau suabejoti, kad Michaelis sugrįš į didįjį sportą. Visa šeima juo tikėjo ir jį palaikė. O mažoji Džina, prisėdusi ant tėvo lovos kraštelio, sykį paklausė: "Tėti, o kodėl tu papuolei į avariją?" – "Todėl, kad sugedo stabdžiai", – atsakė Michaelis. Tą patį vakarą mergaitė paskambino savo seneliui Ralfui ir kategoriškai pareiškė: "Seneli, turi man padėti. Mudviem reikia nupirkti tėčiui daugybę stabdžių. Girdi? Labai daug ir pačių geriausių!"
Netrukus pasaulis sužinojo, jog Šumacheris grįžta. Su nesveika koja jis važiavo nepalikdamas nė mažiausios galimybės savo varžovams.
Per savo pirmąjį gimtadienį, vienerių metų Michaelio sūnus nustebino tėvus. Kažkada Michaelis dukrai padovanojo akumuliatoriaus varomą "Ferrari" mašinėlę, tačiau Džiną nelabai sudomino toks žaislas. Už tai juo susidomėjo sūnus Mikas. Korina ir Michaelis apstulbo pamatę, kaip jų metų sūnus, kuris tik ką pramoko vaikščioti, tiesiog "prisvilo" prie žaislinės "Ferrari". Paskui Korina apkabino vyrą ir pasakė: "Panašu, mielasis, tau laikas į pensiją". Michaelis jai kažką atsakė, tačiau žmonos žodžiai tąsyk privertė lenktynininką krūptelėti.
Baimė, iššaukianti nemalonų badymą širdies plote, Šumacheriui buvo neįprasta. Nei sudėtingiausios trasos, nei artimų draugų žūtys, nei tikimybė pačiam likti luošu arba nelaimėti prizinės vietos taip negąsdino Michaelio, kaip mintis apie sūnų-lenktynininką. Dabar Šumacheris darė viską, kad jo artimieji nepatektų į lenktynes netgi kaip žiūrovai. Jis vengė paparacių, besistengiančių jo idealioje santuokoje aptikti nors kokią dėmelę, ir nuo išorinio pasaulio atsitvėrė tamsiais akiniais bei šarvuotomis durimis – Šumacheris netryško noru tapti šou verslo dalimi. Vyras, kuris per metus išdalindavo po 2,9 milijono autografų, labiausiai bijojo, kad kada nors sūnui teks slėptis nuo žmonių, kaip dabar jam. Apie tokius savo nuogąstavimus ir abejones Michaelis nieko nesakė netgi Korinai, šventai tikėdamas, kad garsiai ištarti žodžiai gali tapti lemtingi.
Šumacheris nusipirko lygiai tokį pat lėktuvą, kokį turėjo Vokietijos kancleris, sumokėdamas už galimybę skraidyti drauge su šeima 26 mln. eurų. Paskui įsigijo namą Šveicarijoje, kaime prie Ženevos ežero, kur mėgavosi bendravimu su artimaisiais, eidavo pasivaikščioti su numylėtiniu šunimi Flo, padėjo vaikams mokytis abėcėlės ir gamino žmonai jos mėgiamą pomidorų padažą. Nors ir apdrausta milžiniška pinigų suma, be artimųjų, be šeimos, lenktynininko gyvybė buvo nedaug verta...

Michaelis atsargiai automobiliu važiavo namo, kur jo laukė Kori ir su vaikais – visai ne taip, kaip buvo įpratęs elgtis trasoje. Šiandien Michaelis Šumacheris šeštąjį kartą tapo "Formulės 1" lenktynių čempionu. Vos įsukus į kiemą, pasitikti išbėgo mažasis Mikas. "Tėti! Tėveli! – šaukė jis artėdamas, – sakyk, juk tu nugalėjai visus?" – "Taip, sūneli. Tavo tėtis – čempionas", – atsakė Michaelis, paimdamas mažylį ant rankų. "Vadinasi, ir aš būsiu lenktynininkas!" – pareiškė Mikas.
Šumacheris su nerimu pažvelgė į žmoną. Kori atsakydama tik gūžtelėjo pečiais. "Mama pažadėjo, jeigu tu laimėsi, į sekančias lenktynes pasiimsite ir mane, – bėrė kaip žirnius mažasis Šumacheris, nenuleisdamas akių nuo tėvo. – Supranti, ji man pažadėjo!"
Žengęs prie Kori, Michaelis žvilgsniu jos paprašė pasiaiškinti. Tačiau moteris tylėjo, ir vienu metu Šumacheriui pasirodė, kad žmonos akyse sutvisko ašaros. Tada Michaelis prisėdo šalia sūnaus, atidžiai pažiūrėjo jam į akis ir paklausė: "O tu nebijai?" Miko veidukas akimirksniu surimtėjo, jis vyriškai padėjo savo ranką tėvui ant peties ir atsakė: "Ne, tėti, aš – drąsus".

Parengė Mr. Miau Laimingas

lorenso-007 | 03-01 16:13
Labai grazi istorija apie gyva legenda Gerai. Pasirodo net ir Michaelis ne tik geriausias pasaulio lenktynininkas bet ir geras tevas Taip. Labai dauk idomiu dalyku apie ji suzinojau. Eilini kart dekui MrMiau Alus.

domenica- taip seni laikai buvo geri, bet tikekimes ateity bus dar geriau Mirkt

MrMiau | 03-02 12:09
O pas mus tokia sauleta dienele...Nekaltas

nnniaura6 | 03-02 14:08
saulutė pro langą taip maloniai nuteikia, tada ir nuotaika geresnė.
Laukiu nesulaukiu pavasarėlio,
kai saulutės bus dar daugiau
oras šiltesnis,
daugiau žalios spalvos aplinkui.
O kol kas...

Vakar keliavau namo per ežero ledą.
Šiemet buvau visai visai pamiršusi šį "sezoninį" maršrutą.
Šaip tai jis labai patogus, nes žymiai sutrumpina kelią namolio.
Tik, kad visai buvau apie jį primiršusi per tos savo nesibaigiančius liūdesėlius-rūpestėlius.
O dabar... kai bandau prasimanyti kokią nos, kad ir pačią paprasčiausią pramogą, netikėtai apie jį prisiminiau.
Keliukų per ežerą labai labai daug :
vieni jų nukreipti turgaus pusėn, kiti parduotuvės ar kokio mikrorajono link.
Tagi nesijaučiau, kaip "šiaurės ašigalio užkariautoja", o ėjau jau kažkieno tvirtai pramintais takais.
Smagu buvo apsidairyti iš vidurio ežero aplinkui, nes tokia pramoga retai įmanoma, na nebet dar vasarą plaukiojant valtimi ar vandens dviračiais...
O dabar, žiemą, tai visai paprasta: eini eini,
sustoji,
apsidairai
ir vėl toliau žingsniuoji
Žvejų nemačiau (čia MrMiau sakau, nes jis užkietėjęs žvejys, tai jį domina). Na, gal kur nors melduose gal koks sušalęs senukas ir galėjo tūnoti...
Bet aš nieko nemačiau.
Gal vakar nekibo žuvys?
Gal ir šiandien vėl tuo pačiu "keliu" eisiu.
Gal ką nors sutiksiu , ba labai jau graži saulėta diena...
Tik labai šalta .
Kažkas sakė, kad pas mus ryte -20 buvo.
Tai tiek nuotykių iš vakar dienos kelionės namo, tiksliau tai jokių nuotykių - parėjau be nuotykių


PS. o aš rusiškai moku ir an neblogai.
Vat, kuo galiu pasigirti

lorenso-007 | 03-02 15:26
Vat tai sekasi jums kai saulute sviecia, pavasaris arteja... Gal vel gamtoj isvykes MrMiau? Šypsena


Na, nnniaura, as irgi zinau kai faina vaiksciop per ezero leda Gerai. Ir pazvejot visai smagu nors as ziema nelabai megstu Nekaltas. Beje, per kurio ezero leda veikstinejai? Dauniskio ar Maluno (ar koks ten jo vardas)Nekaltas.

Smagu kad jautiesi geriau ir gali megautis grazia Utenos gamta tik nosikes nenusalk Laimingas.

Džaba | 03-02 17:05
Vajergutėliau, kiek čia visi visko įdomaus Gerai prirašę apie automobilius, ir ne tik apie juos Apakęs !
Tačiau aš jokio kito straipsnio ta tematika šiuo metu negaliu pasiūlyt Ne, o įdėt nuotraukų nėra techninės galimybės. Nebent šį bei tą prisiminčiau Kietas iš asmeninės patirties Taip.
Pirmoji mašina, kurią teko vairuoti po to, kai gavau teises - Žigulys, pirmukas Mirkt. Mat, jį daug metų turėjo mano tėvas. Tai buvo tikrai nebloga transporto priemonė, išmėginta visomis įmanomomis sąlygomis.
Kartą buvom įklimpę lauko keliuko pliurzėje taip smarkiai, kad teko žingsniuot į netoliese buvusį kaimą ir samdyt arklį Cha cha.
Be to, pasitaikė atvejis, kai žvyrkelio posūkyje įdardėjom į griovį Liežuvis. O kartą bevažiuojant atsileido ratas, ir įriedėjo į krūmus Juokiasi.

Džaba | 03-02 17:17
Tačiau turiu tau, kaip senų rusiškų mašinų mylėtojui Myliu, blogą Liežuvis naujieną: tas senasis pirmukas Žiguliukas, kurį minėjau, vėliau buvo pakeistas į seną Mersedesą. Tai nutiko prieš kokius 5 metus, o gal ir dar seniau Taip.
Mat, automobilis, kad ir koks būtų geras, amžinai tarnauti negali - juk vis tiek susidėvi, surūdyja Veee.

lorenso-007 | 03-02 18:31
Sveikas Dzaba iz Dzablandijos Labas,

Smagu kad ir pats esi pabuvojes sovietines masinos pilotu ir turbut daugiau uz mane zinai apie vaziuotuvu valdyma (ir kitu lekenciu skrendanciu ir visaip kaip judanciu daiktu vairavima)Šypsena.

Va pirmukas tai tikrai labai smagus aparatas, ne bet kur dabar toki pamatysi (na nenebt Vazistu klube). O juk arkliuku traukiamas ziguliukas mazai kuo atsilieka nuo ferrario Laimingas

na Mersas irgi gerai, bet tai jau susije su prabanga ir patikimumu kas man nera labai priimtina del kukliu studentisku pajamu Veee.

O surudyja visos masinytes, tik vienos greiciau o kitos ir seiminikus pergyvena Laimingas...

Džaba | 03-02 21:17
Tarp kitko, ŽvaigždėlorensoŽvaigždė, tamsta esi labai kviečiamas Labas užsiregistruot naujai sudaromoje Džablandijos gyventojų kartotekoje, nes juk esi vienas iš klubo veteranų KietasTaip.

lorenso-007 | 03-03 11:32
Ok, sudalyvausiu Šypsena jei jau veteranu esu laikomas Laimingas...

nnniaura6 | 03-04 15:01
kompui užsidėjui tokį vaizdelį-užsklandėlę
Jau kelinta diena
žiūriu,
gėriuosi,
tokia ramybė...
nesinori jo keisti jokiu kitu
Va, pasigrožėk:
http://www.fark.ru/images/wallpapers/natura/nature_071.jpg

lorenso-007 | 03-04 15:36
Liežuvis o man tokie nepatinka...

Kokia daili moteriskaite ar ferrarrrri geriau Nekaltas

MrMiau | 03-05 09:35
Ir sis rytas sauletas, bet 15 val. laukiu sveciu - kepsiu savo firmini klugeli su sonine...ŠypsenaNiam niam

lorenso-007 | 03-05 14:27
Kugelis Girtas...

O pas mumis rytas irgi turbut sauletas buvo Nekaltas

MrMiau | 03-12 11:12
Tai kur uzluzai?Mirkt

lorenso-007 | 03-13 00:51
Mokslai biski uzspaude... Ir dar gripa pasigaut sugebejau Nežinau... Kaiptai nesiseka Nekaltas...

Pavojinga | 03-16 12:56
uuuuuGerai

daugiavaikis | 03-16 23:42
pamenu tokį pasakymą- Vyras šnekėdavo- parduok moskvių, nusipirk mašiną Cha cha

lorenso-007 | 03-16 23:50
ziaurokai taip Cha cha. Nera jie tokie blogi...Šypsena Reik moket vazinet jais, belekas tikrai nesugebes jo tinkamai valdyt Taip.

lithuania| 04-07 12:32
liabai liabai grazu...vaje Mirkt Šypsena :] :} Apkabinimas Girtas Juokiasi Kanda


Komentuoti gali tik užsiregistravę lankytojai. Užsiregistruokite, arba jei esate užsiregistravęs, prisijunkite.

Visa "Banga.lt" klubuose ir forumuose paskelbta draudžiama informacija bus šalinama, o duomenys apie asmenis, paskelbusius tokią informaciją gali būti perduodami Lietuvos Respublikos specialiosioms tarnyboms.

Pastebėjusius draudžiamą informaciją "Banga.lt" klubuose ir forumuose, prašome informuoti apie tai portalo redakciją el. paštu [email protected]


lorenso-007

Geriausias banginis

Apie
Dienoraščiai
Pradėtos temos klubuose

Veiksmai

Rašyti privačią žinutę
Įtraukti į adresų knygelę
Dienoraščio prenumerata
Klubų žinučių prenumerata
Į garbės pakylą
Ant gėdos stulpo
Kiti Banga.lt vartotojai

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Radau kaskur i-neto platybese, labai nustebau :)

Prisijungę draugai

Visi draugai