Sveikos šiltosios, dą nesusirgusios ar jau pasveikusios, malonu ir vėl Jus čia matyti. Sveiki visi pagirioti ir vis dar bandantys pasigauti kokią tai Zarazą. Nekas gi be Jųjų ane?
Valkata gyvas. Tad šermenų puotos dar nekelkit. Bet taures nepaisant to ką bumba Vargygos ir co. visgi pakerlkit. Kad keleleis nedulkėtų ir gerklelės neuždžiųtų ir stūmuokliai negirgždėtų. Mumi metai buvo ir dar yra neblogi. Nežinau kas kaltas - pražilus plikė ar skaičiai asmens dokumentuose ar senos nepamirštos meilės neužleidžiančios vietos tikėtinai kažkurtais besiblaškančiom naujesnėm, katros galėtų prisėlint, bet kažkodėl TO nedaro. Gal bijo. Gal valkatas yra didelia kraupus? Et, yra kaio yra. Proškos dar nebyra. Tai vat nežinia kas kalatas, bet šiemet, kaip net nebepamenuy kada, nepaisant to, kad nuotaiką karts nuo karto gadina milicininko ir žemgrobio chebra, gyvenimo tempas buvo itin didelis. Daug darbų, daug lakstymų. Gal ir nuveikta nemažai. Vat tik su žvejyba nekas- nelabai buvo laiko. Dėl to matyt ir grybai neaugo. Tačiau, kaip bebūtų keista, dzūkų mergos nenuogos. Vis nuvažiuoju į Dzūkiją pasižiūrėt. Visos kaip viena apsirėdę. Ir darbe viena kita yra. Taip pat dangstosi skudurėliais. Tai kodėl grybai neaugo? Metų pradžioj dar buvo laiko ir nuotaikos mgzti valakatostinklą, tačiau vėliau, (gal grybai kalti?) ir tas darbas atgulė į žemesnę lentyną.
Nepykit, bet Jūsų nepamiršau. Beveik visų. O ypač tų, katros ir katrie nepamiršo valkatos. Taip pat nepamiršau tų, katrie net būdami Dausose atkeliauja į mano mintis. Gal net sapnus. O gal ir tylomis prisėlina ir šį beitą ... na, patys suprantat. neapleidžia matyt. iš tų katrie šije realybėje vis dar realiai realkizuojasi taip pat tai vieną tai kitą, tai grupelėmis prisimenu. Gal net kurnors susitinkam. Ot štuka. Pas Emilytę kelis kartus buvau beveik susigundęs užsukt. Bet.... nusivalaktuodavau į kitą pusę. Beje, kaip bebūtų nesmagu - ir kelioms aukščiau minėtoms senoms, bet nesusenusioms ir nesupelijusioms beigi nesužiedėjusioms meilėms buvau žadėjęs apsilankymą, bet... bėgimas, bėgimas, bėgimas. O gal tai tik pasiteisinimas baisiai bebijant giliai viduriuos ar tarp kojų šliųkštelėt žibaliuko į kažkada liepsnojusią o dabartės origesusią, bet vis dar rusenančią krosnelę...
Būkit Smagių Jums metų.
|