Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti

Dienoraščiai

2016 Liepa


20
Blogiausia dar priešakyje (2)

Visi autoriaus dienoraščiai


Skaityti dienorat RSS formatu
Kas yra RSS ir kaip j skaityti?

Blogiausia dar priešakyje

Paskelbė: irvius, paskelbta 07-20 04:36, vizitų: 289, komentarų: 2 .

http://cepa.org/The-West-is-exhausted-and-the-worst-is-yet-to-come

The West is exhausted, and the worst is yet to come
Anyone who works with their brain is used to decision fatigue. Toward the end of a long day, we struggle to make good choices. It’s wise to postpone difficult decisions to the morning, or to hand them on to a colleague.

The onslaught of bad news in recent weeks is giving us decision fatigue. We have to cope with Brexit, the latest terrorist attack in France, the failed coup in Turkey and racial violence in America. Looming on the horizon is a banking meltdown in Italy and a perilous confrontation in the South China Sea—plus the continuing migration crisis and the prospect of a Trump presidency.

There are no colleagues to hand over to. And everything will look just as bad tomorrow.


I am not arguing that Vladimir Putin is behind all these crises, or indeed any of them. But this situation suits Russia very well. The best argument against the bombastic, disruptive approach epitomized by Putin’s rule is that normality is actually fine. The West’s values of rule of law, democracy and capitalism form the best combination of political and economic arrangements the world has ever seen. So we don’t need "sovereign democracy" because our own system works fine. Nor do we need a "new European security architecture" (code for giving Russia the right to meddle in its neighbors’ affairs) because the existing setup—based on the Paris Charter and the OSCE—works perfectly well.


This argument can sound complacent, but it is in fact the opposite. We assume that things go wrong in our system. The issue is how we deal with them when they do. The Western system, in essence, is a means for settling disputes peacefully and fairly—in elections, in courts, or by negotiation. We don’t need "power verticals" or semi-mystical talk of birthrights and national destiny.


But the foundations of that system are under strain. We don’t have an answer to mass migration. We don’t know how to deal with terrorism. We don’t have an answer to politicians such as Turkish strongman Recep Tayyip Erdogan, who uses a democratic mandate to crush opposition. Our economies are doing an increasingly bad job in distributing the fruits of prosperity.


None of this means Putinism is the answer. Just as it is odd for Americans to show their disgust with a crooked elite by voting for a dodgy property developer, so it would be perverse to adopt Putin’s approach to politics, economics or ethnic relations—a personality cult built on a petro-state—because our own system isn’t working.


But the storm of events does give Putin opportunities. Faced with so many other big crises, we may have little appetite for dealing with what may seem like small ones. What would happen if, say, Belarus (with Russian backing) starts a row later this summer with Latvia or Lithuania over some obscure border issue? This would actually be an existential challenge to NATO. But would the rest of the alliance see it like this?


And even if our decision-makers do perceive the problems accurately, can they carry their countries with them? Public confidence in the elites has taken a battering—a situation that, I would argue, really dates back to the financial crisis of 2008. It is bad enough that these elites are self-interested and out of touch. They also seem to be downright incompetent. They can’t keep us safe, and they can’t run the economy. Why should we trust them if they say we face an existential threat?


In short, the West seems exhausted from top to bottom, even before the real storm has even broken. Brace yourselves.



Europe's Edge is an online journal covering crucial topics in the transatlantic policy debate. All opinions are those of the author and do not necessarily represent the position or views of the Center for European Policy Analysis.

Photo: Osman Orsal/Reuters



Share on FacebookShare on Twitter




E. Lucasas. Blogiausia dar priešakyje (71) Edwardas Lucasas, Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio "The Economist" vyresnysis redaktorius, BNS 2016 m. liepos 20 d. 10:22 Bet kas, kurio darbas susijęs su protine veikla, yra susidūręs su nuovargiu priimant sprendimus. Ilgos dienos pabaigoje mums sunku tinkamai pasirinkti. Protingiau atidėti sudėtingus sprendimus iki ryto arba perduoti juos kolegai. E. Lucasas. Blogiausia dar priešakyje © DELFI (R.Achmedovo nuotr.) Pastarosiomis dienomis plūstelėjusi blogų naujienų banga irgi mus išvargino. Turėjome sutelkti dėmesį į "Brexit" (būsimą Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos), teroro ataką Prancūzijoje, nepavykusį perversmą Turkijoje ir rasinį smurtą Amerikoje. Priešakyje šmėžuoja Italijos bankų krizė ir pavojinga konfrontacija Pietų Kinijos jūroje. Be to, tęsiasi migracijos krizė ir išlieka Donaldo Trumpo prezidentavimo perspektyva. Nėra jokių kolegų, kuriems visa tai būtų galima perduoti. Na, o rytoj viskas atrodys lygiai taip pat blogai. Nesakau, kad Vladimiras Putinas yra visų šių krizių (arba bent kurios nors iš jų) priežastis. Tačiau tokia padėtis labai tinka Rusijai. Geriausias argumentas prieš pompastišką, priešinantį stilių, kurį įkūnija jo valdymas Kremliuje, – kad įprasta padėtis iš tikrųjų yra visiškai gera. Vakarų vertybės, įstatymų viršenybė, demokratija ir kapitalizmas yra geriausia politinė ir ekonominė sankloda, kokią kada nors yra matęs pasaulis. Taigi mums nereikia "suverenios demokratijos", nes mūsų pačių sistema puikiai veikia. Mums taip pat nereikalinga "naujoji Europos saugumo architektūra" (terminas, įtvirtinantis Rusijos teisę kištis į kaimyninių šalių reikalus), nes dabartinė sąranga, pagrįsta Paryžiaus chartija ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija), veikia visiškai gerai. Nesakau, kad Vladimiras Putinas yra visų šių krizių (arba bent kurios nors iš jų) priežastis. Tačiau tokia padėtis labai tinka Rusijai. E. Lucasas Šis argumentas gali atrodyti perdėm atsainus, bet iš tikrųjų yra priešingai. Manome, kad mūsų sistemoje kažkas vyksta netinkamai. Svarbiausia – kaip elgiamės, kai iš tikrųjų susiklosto tokia padėtis. Vakarų sistema iš esmės yra priemonė spręsti ginčus taikiai ir sąžiningai – per rinkimus, teismuose arba derybose. Mums nereikia "valdžios vertikalių" arba pusiau mistinių kalbų apie prigimtines teises bei tautos lemtį. Tačiau šios sistemos pamatai patiria didelę apkrovą. Neturime atsakymo į masinę migraciją. Nežinome, kaip tvarkytis su terorizmu. Neturime ką atsakyti politikams, tokiems kaip Recepas Tayyipas Erdoganas – Turkijos autoritarinis lyderis, naudojantis demokratinį mandatą opozicijai triuškinti. Mūsų ekonomikos vis prasčiau veikia, paskirstydamos klestėjimo vaisius. Nė viena iš šių problemų nereiškia, kad atsakymas yra putinizmas. Atrodo keistas amerikiečių sprendimas parodyti savo pasibjaurėjimą sukčiaujančiu elitu, balsuojant už nesąžiningą nekilnojamojo turto magnatą, bet ne mažiau iškreipta būtų priimti Putino požiūrį į politiką, ekonomiką arba etninius ryšius, taip pat asmenybės kultą, sukurtą ant valstybinio naftos eksporto pamatų – vien dėl to, kad mūsų sistema neveikia. Trumpai tariant, Vakarai atrodo išsekę nuo viršaus iki apačios, tikrajai audrai dar nė neprasidėjus. Ruoškitės. Vis dėlto ši įvykių audra tikrai suteikia Putinui galimybių. Susidūrus su daugybe didelių krizių, mums gali nesinorėti tvarkytis su iš pažiūros mažesnėmis problemomis. Kas nutiktų, jeigu, tarkim, Baltarusija (palaikoma Rusijos), vėliau šią vasarą susiginčytų su Latvija arba Lietuva dėl kokios nors menkai žinomos pasienio problemos? Tai iš tikrųjų būtų egzistencinis iššūkis NATO. Bet ar likusi Aljanso dalis irgi šitaip vertintų padėtį? Ir net jeigu mūsiškiai sprendimus priimantys veikėjai tiksliai suvokia problemas, ar jie pajėgūs įtikinti savo šalis juos palaikyti? Visuomenės pasitikėjimas elitu smarkiai sumenko (sakyčiau, visa tai iš tikrųjų tęsiasi nuo 2008-ųjų finansų krizės). Pakankamai blogai, kad elito atstovai yra savanaudžiai ir atitrūkę nuo tikrovės. Jie taip pat atrodo tiesiog nekompetentingi. Jie negali užtikrinti mūsų saugumo ir nesugeba vadovauti ekonomikai. Kodėl turėtume jais pasitikėti, kai jie sako, kad susiduriame su egzistencine grėsme? Trumpai tariant, Vakarai atrodo išsekę nuo viršaus iki apačios, tikrajai audrai dar nė neprasidėjus. Ruoškitės.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/e-lucasas-blogiausia-dar-priesakyj
e.d?id=71847288



Badas | 07-20 12:27
O ka ten ruostis? Dziovinti dziuvesius? Keisti pinigus i auksa? Pirkti vienkiemi ir treniruotis prie naturinio ukio? Emigruoti i Naujaja Zelandija?

Kaip galima pasiruosti beprotybei?

MeileGyventi | 07-20 12:53
KĄ? Ruoštis karui/pučui/įv. kataklizmams?? - man baisu PavargęsNežinauNustebęs


Komentuoti gali tik užsiregistravę lankytojai. Užsiregistruokite, arba jei esate užsiregistravęs, prisijunkite.

Visa "Banga.lt" klubuose ir forumuose paskelbta draudžiama informacija bus šalinama, o duomenys apie asmenis, paskelbusius tokią informaciją gali būti perduodami Lietuvos Respublikos specialiosioms tarnyboms.

Pastebėjusius draudžiamą informaciją "Banga.lt" klubuose ir forumuose, prašome informuoti apie tai portalo redakciją el. paštu [email protected]


irvius

Naujas dalyvis

Apie
Dienoraščiai
Pradėtos temos klubuose

Veiksmai

Rašyti privačią žinutę
Įtraukti į adresų knygelę
Dienoraščio prenumerata
Klubų žinučių prenumerata
Į garbės pakylą
Ant gėdos stulpo
Kiti Banga.lt vartotojai

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Blogiausia dar priešakyje

Prisijungę draugai

Visi draugai