Aš suprantu, kad čia niekam neįdomu, ką veikiau pastaruosius metus laiko. Pats kaltas, ką padarysi. Reikėjo dažniau čia sukinėtis.

Pastaraisiais metais užsiiminėjau tuo, nuo ko pradėjau savo suaugusiojo gyvenimą 1997-siais. Rašiau...

Rašau ir iki šiol, ir atrodo, kad tai tampa mano nauju verslu.

1998 metais, pamenu mane pasikvietė viena bendrovė, kuri gamino magnetines šaškes, kuriomis atidarinėjamos durys. Tada tai buvo gana nauja, nes dabar tai jau visiems labai natūralu tokia šaške atidarinėti duris. Jie manęs paprašė paruošti tekstus apie tam tikras technologijas. Nu kur tau berneliui iš kaimo tos aukštos technologijos. Ką tik kompiuterį buvau išmokęs įsijungti ir Wordu naudotis... Nepasisekė parašyti taip, kaip reikėjo klientui. Sakė - kokių čia nesąmonių prirašei?.. Sako ir dabar lygiai taip pat, tik skirtumas tame, kad technologijas išmanau gana neblogai ir turiu 15 metų rašymo patirtį.

Kodėl prisiminiau šį momentą? Todėl, kad situacija versle nepasikeitė per tuos 15 metų nė per nago juodymą. Verslui visada reikėjo tekstų interneto puslapiams.

Taigi, jau metus laiko tokius tekstus rašau savo klientams. Užsakymų per akis, spėk tik suktis. Jau mąstau apie savo verslo sukūrimą - įkūriau vieno žmogaus rašytojų agentūrą http://www.Rasytojas.lt. Pasižiūrėsim, kaip seksis, bet kol kas matau, kad liaudies patarlė visiškai pasiteisina - "kas skaito, rašo - duonos neprašo". Pyragu tikrai ne visada tenka maitintis, bet galiu pasigirti, kad krizė mūsų šeimos labai nepalietė.

Jei Jūsų verslui reikia tekstų, turėkit mane omenyje