Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti

Dienoraščiai

2014 Liepa


25
around (2)

2012 Rugpjūtis


25
i'm pretty

2012 Gegužė


10
the history of melancholia includes all of us (2)

2011 Gruodis


14
darling, (2)

03
after all (1)

2011 Lapkritis


05
out of my skin (3)

01
cuando volveras (2)

2011 Rugsėjis


27
forever maybe (1)

2011 Balandis


29
šitaip (2)

15
careless whispers

2011 Vasaris


22
tadadam (5)

16
tarpuose (2)

13
oh well (2)

13
sekmadienis (2)

2011 Sausis


20
Gautieji (0) (2)

10
sprendinių nėra (1)

2010 Gruodis


11
šiaip,tarp kitko,tuo tarpu,beje,deja,ką gi

2010 Lapkritis


09
rudeniais (1)

2010 Spalis


04
liū (2)

2010 Rugsėjis


02
paskutines

2010 Birželis


24
mai soli (1)

2010 Balandis


15
ad astra

2010 Kovas


26
Il venerdi. Merda. (1)

11
11. (1)

2009 Gruodis


20
La domenica e la merda

18
merda

2009 Lapkritis


09
pirmadienis

06
atgal

01
itwillbeok (3)

2009 Spalis


30
ak, jau penktadienis (2)

28
trečiadieni, trečiadieni

2009 Rugsėjis


17
dar ne penktadienis (1)

2009 Liepa


06
emptiness is expectation (3)

2009 Birželis


19
if I could fall into the sky (2)

01
so many times I've wondered where I've gone (2)

2009 Balandis


23
(anti)pavasarėjimas

2009 Kovas


26
sprogo (4)

24
when your dreams shatters (3)

19
ne taip, ne taip (6)

2009 Vasaris


21
far away (2)

14
tuščias (6)

2009 Sausis


20
kažkiek to (2)

2008 Gruodis


17
trys sekundės dangaus (8)

06
in the middle of nowhere

04
tarp dviejų prarajų (6)

03
ne(be)galiu. (2)

2008 Lapkritis


29
vėl (2)

04
Tobulai supainiota. (3)

2006 Spalis


31
Ilgesy (2)

30
Tai, ko niekada neištrinsiu iš savo prisiminimų...Tai, kuo gyvenau, gyvenu ir gyvensiu. (10)

29
Šiandien taip elegantiškai snigo... (7)

Visi autoriaus dienoraščiai


Skaityti dienorat RSS formatu
Kas yra RSS ir kaip j skaityti?

sprendinių nėra

Paskelbė: patylom, paskelbta 01-10 02:26, vizitų: 461, komentarų: 1 .

Set me free, leave me be.

naktimis žiūriu į lubas, skaičiuoju dienas, valandas, minutes, avis ir vilkus, keliuosi, geriu kavą ir galvoju, - velnias, ir vėl, -



ir niekad negalima lyginti žmonių, kad ir kiek patirties su jais būtum turėjęs, kad ir kiek bendravęs būtum su skirtingo išsilavinimo žmonėm, nes jie ne daiktai, ir nors ne kiekvienas iš mūsų moka būti asmenybėm, tačiau asmenybės ir tie, kurie tokiom moka būti, niekada nebus negyvais daiktais, nes asmenybės tai tarsi galaktikos, ir nors galaktikos struktūrą vienodos, bet nežinia, ką gali rasti kiekvienoje iš jų, tuo mes ir skiriamės. tuo mes ir panašūs. to paties medžio lapai.



ir nebesirangysiu praeitimi tau į paširdžius dūstant.


bet suprantat, tai neturi tikslo. nuolatinis ieškojimas ir laukimas, sėdintis šalia, kiekvieno žodžio sureikšminimas, lyg tai būtų dešimt nedievo įsakymų, norėjimas būti prisimintai ir apsimetinėjimas, jog turi krūvą darbų, kai esi prisiminta, žinot, esu visai išsiderinusi.


ir kažkodėl darosi koktu nuo žmonių, kurie nuolat mano aplinkoj. nuo jų ydų ir blogų įpročių. žiūrėti kvailas komedijas. neskaityti. gerti kavą su sirupu. brukti savo tiesą. tylėti. šypsotis į veidą, kai akyse matosi pyktis. iš tikrųjų, negaliu pakęsti, kai šitaip apsimetinėja, kai šypsosi ir sako nu va, o po to gauni dar aštuoniolika žinučių apie tai, kokia aš esu kvaila būtybė. žinau gi nu, ir kas čia tokio.


žinot, kas blogiausia? kad aš suprantu. suvokiu, kad su manim elgiasi šlykščiai, protas man rėkia, kad turėčiau bėgt į šoną, kuo greičiau. kuo greičiau. bet blogiausia yra tai, kad aš vis tiek laukiu. vis tiek tikiuosi.

kvaila aš, ką čia ir bepridursi -



tai kvaila, vis tai per daug kvaila, kad praslystų pro šalį. kai laikas byra sniegu, kurio vis daugėja, jau virš kauliuko, o laikas atvirkščiai - tirpsta ir tiek, galvoju, kaip noriu nueiti nusipirkti butelį vyno, klausausi savo liūdnojo playlisto ir raminuosi. būna juk visko. nemokėjimo planuoti. nesusipratimų. tradicijų. kai visko tiek daug. nuleidžiu rankas ir pasiduodu. velniop.

žinot, kad tunai niekada nesustoja? jie nuolat plaukia. pamenu, egipte plaukėm į jūrą ir pagavom milžiną tuną. kraujas ištekėjo ir tunas sustojo. sustojo plaukęs prieš srovę. taip taip, ne kokia čia ta alegorija, bet tai nutinka visiems, anksčiau ar vėliau, priverstinai ar savaime. prisiverčiau pati, jaučiu,kad privedžiau prie to save. prie išprotėjimo. kai vis negana, negana, negana... kol persisotinu pati savimi ir sprogstu. išsitaškau ant sienų ir skype chatų. ant žmonių veidų. ištaškau savo nesąmoningas mintis.







ir galvoju, kodėl ta keista savijauta manęs nepaleidžia, kai vis jaučiuosi kaip išrašytas tušinukas ar panaudota servetėlė. kodėl taip pikta dėl dalykų, kuriuos anksčiau tiesiog ignoruodavau. matyt, vėl grįžo principai, kuriuos ilgainiui anglijoj buvau praradusi, ir gerai, be principų žmogus tėra gyvulys, galvoju.


uždariau musę puodelyje, nes mušt bijau, o miegot neduoda. :c




bet staiga ėmiau ir atšokau, kaip gerai gavusi iš kokio metalinio daikto per galvą. ar pakratyta 220W. staiga bumbtelėjau į realybę ir suvokiau, kad man ji nepatinka.


iš tiesų, tai velniškai nepatogu.
iš tiesų, tai man visiškai vienodai.
iš tiesų, tai visai nesvarbu. nė kiek.
nes kas iš tiesų svarbu, žodžiais neišrašysi.


tik noriu pasinerti į jūrą vandenyną, pagyti, galų gale ir pabėgti nuo tų visų apsimetėlių,




bet, galvoju, kas iš to. vis tiek naktimis neatsispiriu kavai, laukiant autobuso cigaretei, neatsispiriu norams ir nenorams, vis tiek toliau beatodariškai kaip bandymų žiurkė sukuosi rate. vėl ir vėl. tai, kas iš to? jei nesugebu savęs priversti nustoti suktis. savo pačios įkaitė.

kai šitaip nuolat reikia kovoti su savimi, kai nuolat reikia sakyti sau ne, pavargstu. velniškai. ne, ne fiziškai. nes fiziškai vis dar galėčiau pakeli tuziną lėkščių (vakar tai išbandžiau), dar sugebu neuždūstant užlipti į penktą aukštą, tik jaučiuosi tokia išsikrovusi morališkai, kad pratrūkstu ir išsitėškiu lygioj vietoj ant visai nekaltų plytelių. jos atrodo vienodos, surikiuotos kaip kam patogu. vienos atsikišusios, kitos įtrūkusios. negalima lyginti žmonių. niekada.



bet tada, žinot, vakarais, kai klampoju per sniegą ir slidinėju ant ledo, kurio negaliu pakęsti, namo, kai berželių alėjoje nedega nė vienas žibintas ir gali įžiūrėti kiekvieną nelemtą svajonę danguje, tada įkvepiu, iškvepiu. ir aplinkui viskas ištirpsta. ir būna ramu, nes plytelės užklotos sniegu, nes žvaigždės nekrenta, nes visos karuselės ir žiurkių narvai subyra - - -


bet svarbiausia, kad baisiai koktu darosi nuo pačios savęs. nuo negalėjimo be vieno žmogaus. nuo noro kažką daryti, bet neturėti tam įkvėpimo. nuo noro tingėti, bet turėti tiek įkvėpimo, kad būtų galima prikelti Bachą ir Šekspyrą, ir Škėmą, beabejo. nuo naktinėjimų iki paryčių, bandant užmigti, pamiegoti valandą ir būti pažadintai šuns, kuris miega šalia, pasidėjęs galvą ant kaklo. ir cypia. kaip nesutepti durų vyriai. ir bloga darosi nuo to sniego, nuo daugybės sniego ir klampojimo juo, nuo sušalusių pirštų, šaltos lovos ir labiausiai, nuo laiko skubėjimo.


ir net nežinau, kaip reiktų ir kuo reiktų pasikrauti.


o kai vakarais smilksta cigaretė tarp pirštų, kai ramstai senamiesčio sienas bandant įkvėpti savojo miesto, laukimas slysta kaklo duobutėmis ir riešais, palikdamas dialogą su smilkstančiąją, akis į akį;









pastaruoju metu vėl pradėjau tik tuo gyventi, tik tuo kalbėti, gal tai buvo G. įtaka, kai sėdėjom bare ir po trečio bokalo pradėjom zyzti, kaip norim bėgti iš čia, - o mes juk eisime į salsos vakarus, ar ne?-klausiau jos, ji man linkčiojo ir tikėjau, kad viską, ką suplanuosiu - įvykdysiu. kad nebenutrauksiu su ją ryšių, nes buvo gera žiūrėti jai į akis ir žinoti, kad esam visiškai savos, po tiekos metų sėdinčios bare ir geriančios baltą alų,hm

- bet tada autobuso durys užsidarė, ji liko sėdėti viduje, autobusas nuvažiavo ir užsklandos nenusileido, tik aptemo viskas. ir aplodismentų nebuvo, toli gražu


--- dreba rankos. krenta puodeliai ir lėkštės. krenta vanduo iš akių, kai suprantu, kaip nekenčiu šitos aplinkos, apsimestinio juoko, dvigubų tarpų tarp daugtaškio taškų, prirašytų popierių ant stalo, bemiegių naktų, nesuvokimo ir nesusivokimo, nesusipratimo ir nebuvimo suprastai. kai taip reikia palaikymo, visame kame, einant šituo pasikeitimų ir permainų keliu, o sulaukiu tik tolstančius nugarų vaizdus, tik neigiamus atsakymus, tik. tik? gyvenimas nėra tik, tai yra net.



ir man taip liūdna, dėl to, jog turiu prašyti palaikymo, dėl to, jog kavos puodeliai, dūžtantys kavos puodeliai būna tik po vieną, dėl to, kad niekas nebemeluoja, kad viskas bus gerai-----





šiąnakt žvaigždės nekrenta pildydamos norus, šiąnakt baigiasi viso pasaulio kava, šiąnakt baigiasi. prasideda. naujas atspirties taškas? naujas smūgis į pilvą, po kurio reikės laiko atsigauti. po kurio bus kitaip. kažkas.





there is a point in life when you get tired of chasing everyone and trying to fix everything, but it's not giving up. It's realizing that you don't need certain people and their crap - apsinuodykit savim




http://i52.tinypic.com/neavr7.jpg

Jack | 01-19 23:11
Vistiek, kad ir ką sakytum, nemanau, kad esi bailė.
O principai. Na principai diskutuotinas dalykas.


Komentuoti gali tik užsiregistravę lankytojai. Užsiregistruokite, arba jei esate užsiregistravęs, prisijunkite.

Visa "Banga.lt" klubuose ir forumuose paskelbta draudžiama informacija bus šalinama, o duomenys apie asmenis, paskelbusius tokią informaciją gali būti perduodami Lietuvos Respublikos specialiosioms tarnyboms.

Pastebėjusius draudžiamą informaciją "Banga.lt" klubuose ir forumuose, prašome informuoti apie tai portalo redakciją el. paštu [email protected]


patylom

Ultra šaunuolė

Apie
Dienoraščiai
Pradėtos temos klubuose

Veiksmai

Rašyti privačią žinutę
Įtraukti į adresų knygelę
Dienoraščio prenumerata
Klubų žinučių prenumerata
Į garbės pakylą
Ant gėdos stulpo
Kiti Banga.lt vartotojai

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: sprendinių nėra

Prisijungę draugai

Visi draugai