Angelina Zalatoriene- astrologe, biologe, rasytoja bei poete.
Gime Raseiniu rajone.
Parase astuonias knygas.

Pirmoji knyga buvo "Apie tave ir tavo žvaigždę" (1992). "Laiko sauja" (1995), "Septyni žodžiai", "Susidraugaukim"(1999), "Šimtas laipsnių"(2003), "Nėra – negali būti"(2004),eilėraščių rinktinė "Skinu dienas"(1999). Naujausioj knygoja "Pasodoblis" (2005).


Istrauka is interviu



- Koks buvo kvailiausias klausimas, į kurį jums kada nors reikėjo atsakyti?
- Klausimas, ar aš pati tikiu astrologija? Tas pats, kad paklaustų, ar tikiu chemija, archeologija, psichologija, fizika? Ką reiškia tikėti fizika? Ką jūs atsakytumėte?

- Manau, kad tikėti galima Dievą. Čia visai kas kita...
- Taigi kad čia ne tikėjimo reikalas. Astrologija - ne religija.

- Sunku gerbti astrologiją, kai laikraštyje perskaitai tokius astrologo patarimus: paliesi pieną, pamesi skrybėlę - blogas ženklas, jei vėjas pūs iš kairės - praturtėsi, jei pjausi duoną peiliu ar apvirs kibiras - bus nelaimė... Kaip jūs galite tai paaiškinti?
- Apie ką jūs kalbate? Kur čia astrologija? Jeigu jūsų klausimai bus apie prietarus...

- O jūs ar skaitote horoskopus?
- Nebeskaitau. Ir neberašau. Dabar tiek daug rašančių. Skaitydama "Lietuvos ryte" astrologinę mišrainę tik susierzindavau. Horoskopai patikimi tik asmeniniai, ne kompiuteriniai ir ne iš "Interneto" ištraukti, nors šalia yra pseudoautoriaus iš Lietuvos nuotrauka. Pastebėjau, kad dėmesio verti yra tikI tie vadinamieji Rytų horoskopai, kuriuos ELTA gauna iš Maskvos, o Maskva – iš savo žurnalisto, gyvenančio kažkur Rytuose, o šis – iš vietos astrologo.

- Vis tiek žmonės nori kuo nors tikėti…
- Galų gale tiki ar netiki - Žemė vis tiek sukasi. Pasaulis kas akimirka kinta. Tai, kas teisinga dabar, po penkių minučių gali tapti melu. Kas teisinga čia, melas - ten. Kai pas mus Saulė teka, kažkur tuo metu ji leidžiasi. Kaip įvertinti - teka, leidžiasi ar sakyti, kad Žemė jau pasisuko nuo Saulės. Visi teisūs. Svarbu, kur yra atskaitos taškas.



- Jus kvietė į dvi LNK laidas "Prieštarauk", bet jūs nėjote. Kodėl?
- Nemėgstu nekorektiškų, nevaldomų renginių. Be to, neestetiškame fone, kuris primena galvijų fermas. Jeigu jau žmonėms reikia tokių aptvarų, gardų?... Palyginau elgesį žmonių ir dramblių, kuriuos mačiau dokumentiniame filme – visus teigiamus taškus surenka natūralūs ir korektiški gyvūnai. Jie tokie tikri. Mes – jau ne.

- Bet šias laidas pasižiūrite?
- "Prieštarauk" arba Seimo posėdžius žiūriu ir klausau retai. Kai pasiilgstu tragiškai juokingo cirko. Nors... gal labiau primena gaidžių peštynes, specialiai organizuojamas, finansuojamas. O laidoje apie astrologiją net nebuvo suformuluotas klausimas. Neįmanoma atsakyti į klausimą, kai nėra... klausimo. Astrologiją pateikė kaip pranašystes, burtus. Pliurpalų kokteilis. Juk astrologija - ezoterinis mokslas. Jis neskirtas masiniams renginiams, nespecialistų diskusijoms. Juk nei jūs, nei aš neiname į diskusiją apie Dirichlet eilučių konvergavimą, apie ką gali kalbėti, tarkime, akademikas J.Kubilius, profesorius A. Laurinčikas ir dar vienas kitas specialistas. O apie mediciną ar astrologiją turi įžūlumo diskutuoti kiekvienas neišmanėlis.

- O ką žiūrite per televiziją?
- Tangomaniją. Kai kuriuos filmus. Pradėjau žiūrėti "Bobų vasarą".

- Kaip vertinate?
- Reikalinga laida, ji yra artima kiekvienam žmogui. Liūdnai šilta. Bijau, kad nenuplauktų paviršiumi kaip "Prieštarauk". Be to, dizainas neatitinka bobų vasaros santūrios elegancijos.



A. Zalatoriene apie...

Astrologija
Geras astrologas yra arba nuo Dievo, arba nuo velnio. Net tūkstantis kompiuterių negali jo pakeisti. Kompiuteryje yra tik tai, ką įdėjo žmogus. - kompiuterį niekas nenukrinta tiesiai iš Merkurijaus. Nė vienas specialistas savo paslapties neįdės į "Internetą". Nėra tokių kvaišelių. Astrologija šiais laikais dažniau vadinama kosmobiologija. Kaip ir dauguma gamtos mokslų jis yra empirinis, remiasi patyrimu, patikrinamas statistika. Mokslininkai mėgsta kartoti visaip pakraipytą Kanto posakį, kad kiekvienas gamtos mokslas yra tiek mokslas, kiek jame yra matematikos. Astrologijoje jos tikrai daug.


Pasauli
Pasaulis kas akimirka kinta. Tai, kas teisinga dabar, po penkių minučių gali tapti melu. Kas teisinga čia, melas - ten. Kai pas mus Saulė teka, kažkur tuo metu ji leidžiasi. Kaip įvertinti - teka, leidžiasi ar sakyti, kad Žemė jau pasisuko nuo Saulės. Visi teisūs. Svarbu, kur yra atskaitos taškas.


Liudesi
Liūdesį išliūdžiu. Jo nebijau. Džiaugsmą dauginu. Kai nuotaika gera, rengiu vakarėlį su šokiais. Norėčiau pas kažką nueiti ir pasiklausyti apie save dvi valandas. Tik nežinau, kur eiti.




Muza

Liudesys ir menulio pilantis


Kuryba

Keisti mes esame - dabarties žmonės:
Mes manome, kad mums reikia daug daiktų,
Nors bet kuriuo momentu yra ką išmesti.

Mes vaizduojame, kaip mums trūksta laiko,
Nors valandų valandas apkalbame vieni kitus.

Mes įsivaizduojame, kad esame nemirtingi,
Nors mintys apie mirtį užgrūdina mus.

Mes nustojome garbinti tikrąjį Dievą – Saulę,
O pradėjome garbinti patys save ir stabus,
Suteikę jiems savo veidą ir savo vardus.

Gyvunai ir augalai

Gyvūnus myliu, turėjau šunį Ufą, katulį Trintuką, (kai grįždavom namo, jis prie durų voliodavosi iš laimės), kai jis dingo, gavom katulį Piratą - jis buvo baltas,
gražus ir piktas, labai ilgai rinkau vardą, kol vieną dieną prilipo Piratas , labai tiko jam šis vardas, nors mano klientės plonybiniais balseliais šnekindavo - sniegelis, pūkelis, vatytė...bet kai kada išeidavo kruvinos...Kai šis dingo, mums padovanojo juodą su baltu šalikėliu katuką, pavadintą Euru, bet pas mus jis greit įskrido į beržo viršūnę, todėl momentaliai pervadinau į Debesėlį...
Dar turėjau tris vėžlius. Vienas jų buvo Smaragdis. Trise jie labai kariavo tarpusavyje, vieną merginą skriaudė, o likęs ponu Smaragdis labai išaugo, neturėjome kur patalpinti, padovanojom į didesnes erdves...
Turiu daug augalų.
O kieme turiu puikią aukštą liekną pušį - širdies draugę, mielą beržą, ąžuolą ir skulptūrą Raganą...

Apie svajones
Turiu vieną didelę, rimtą ir labai labai labai reikšmingą svajonę, kuri svarbi būtų ne tik man, bet ir daugeliui žmonių... Negaliu pasakyti - neišsipildys...))


Eilerasciai kiekvienam zodiako zenklui

Svarstykles

Eiti
Ar neiti?
Kodėl aš nėjau?
Pirkti,
Nepirkti?
Parduosiu tuojau…
Mylėti gal gražų?
O tas turtingesnis…
Šis dovanas neša.
Anas madingesnis…
Kas buvo –
Pražuvo.
Kas bus –
Tai svarbiausia.
Nusviro galva
Nuo planų tolimiausių.
Gal eiti miegoti?
Bet gal dar anksti?
Nustoki skaičiuoti
Mintie nerami.
O rytą iš naujo:
Jau keltis?
Lyg metas?
O gal pagulėt?
Išgerti arbatos?
Kavos lyg norėčiau?
Gal neiti į darbą?
Susirgti galėčiau.
Lyg sopa man galvą.
Ar dirbt, ar gulėti?
Bet kilsiu tuojau.
Abejonių verpetas
Banguoja toliau….


Oziaragis
Tavo gyvenimo kelias
Ne kelias -
Tai takas į kalną.
Į kalną nepaprastą
Jo viršūnėj - žvaigždė.
Eisi
Klupsi
Paklysi
Perštės kruvinus delnus.
Iš po kojų bedugnėn
Kliūtys ir viltys riedės.
Kalnas kalnui nelygu -
Vienas snieguotas
Kitas saulėtas
Trečias paskendęs rūke
Kartais aptiksi laukymę apsėtą
Gėlę gražuolę
Nepaprastą uolą
Kreivą berželį
Žmogų vaiduoklį
Ar keistą lūšnelę
Nakčia.
Ožiaragi,
Tu kalną įveiksi.
Viršūnę pasieksi.
Nes Regula šviečia tik tau.
Nuo pusės kelionės
Kuprinė lengvėja.
Juk klaidų
Vis mažiau
Ir mažiau...


Skorpionas
Tavo laivė - naktis
Tavo meilė kančia
Nebūties paslaptis
Tave traukia slapčia.
Tu nuo saulės slepies
Su mėnuliu kalbi
Nemyli gegužės
Dargana maloni.
Tai kaip žemė tyli
Tai kaip vėjas draskais
Savo juoką slepi
Savo meilės bijai.
Tai pakyli aukštai
Stačia galva krenti
Ir paskęst tavyje
Tu kaip jūra kvieti.


Vandenis
Kaip laikais?
Ką švilpi?
Kur sparnus pasukti žadi?
Gal su raganom skraidai?
Debesėlį kedeni?
Gal be tikslo čia plaikstais?
Gal užmigti ketini?
Keturias rankas turi
Kiekvienoj kažką laikai -
Pirmoj - vyturio giesmę
Antroj - vasaros audrą
Trečioj - lapkričio dalgį
Ketvirtoj - baltąją pūgą.
Vasari,
Vėjų karaliau -
Negąsdink žmogaus.
Tavęs bijo tik labai maža ugnis.


Saulys
Kai saulę užgriūna audra,
Ir apdega mano širdis
Padangėj sužyra rasa -
Spalvinga lašelio ugnis.
Keistai neramu po lietaus.
Kūnas pilnas gyvybės jėgų.
Vaivos kaspiną rankos pagaus
Kad kelionėse būtų saugu.
Einu, valkatauju, žvalgaus.
Aš šaulys. Su lanku be strėlės.
Vis ieškau žvaigždės. Ir žmogaus.
Aš Šaulys. Neramiausios ugnies.


Mergele
Žemė kaip ir žmogus
taip pat pavargsta
Ir jai reikia poilsio.
Žemės sekmadienis –
Žydinti pieva.
--------------
Tavo žemė nearta, nesėta.
Išsipuošus –
Plevėsa gėlėta.
Ji žaidžia kaip fėja
Su melsvu drugeliu.
Ir rasos lašeliu.
Pilna juoko ir vėjo.
Miglomis glamonėta
Ji visų numylėta.
Pasyvi tavo žemė.
Žydinti pieva.
Pasiskink sau žiedų.
Nusipinki vainiką.
Pagulėk ant žolės,
Ir žiogų paklausyki.
Pažiūrėk į dangų.
Debesėlį pavyki.
Pasvajok, patingėk,
Kol gali.
Tavo žemė
Graži
Bet teks ją išarti…
Žemės vaike,
Taip reikia.
Rasoje nusiprausęs
Dalgį išplak, papustyk.
Tik kvapą žiedų
Širdyje pasilik
Ir nepyk.
Nesibarki.
Pailsėjusią
Žemę išarki
Mielas vaike.
Taip reikia.

Liutas
Žemė - didelis obuolys.
Obuolys - maža saulė.
Tikrina mėnulio pilnatis,
Kiek vaisius perdien užaugo.
Žmogus valgo obuolį.
Sultys jo krauju virsta.
Kaista žmogaus širdis.
Tai ilgai deganti ugnis.
Saulė per obuolį
Nusileido ligi žmogaus
Ir jį sušildė.
Žemė per obuolį
Pakilo ligi dangaus.
Ir palietė saulę.
Obuolys -
Tokia maža
Obuolys -
Tokia gyva
Jungtis
Tarp Saulės
Ir Žmogaus.

Vezys
Panėrė mėnulis galvą
Į gilų upės švelnumą.
Oi atsigėrė paslapties
Iš taurės nakties
Žalio vandens gaivumo.
Liejas šviesos takas
Vanduo žvaigždėm žyra
Mėnuo ir upė šnekas
Kol Aušrinė prabyla -
Jau seniai namo metas...
Už aukštų dangaus skliautų
Mėnuo tyliai pranyksta
Miglomis įsisiautus
Upė guolin įslysta.
Kantriai per dieną teka.
Kas žino -
Kokia paslaptis
Jungia upės ir Mėnulio naktis?


Dvyniai
Švyst
Į kairę
Į dešinę
Į priekį
Akims užkliūvi
Liežuviai pliekia.
Sapnuoji
Dainuoji
Kvatoji
Dvilypis tu.
Kartais meluoji.
Būna pargriūni
pavargęs, išsekęs
Muzika
Lova
Šampanas...
Rytą
Vėl
Šypsosi
Akys...


Jautis
Apsunkęs sodas,
Nokstantis javų laukas.
Paukščiais aplipęs arimas.
Mylinti moteris.
Besišypsantis vaikas.
Saldus namolio ėjimas.
Kvepiantis stalas.
Pavargusios rankos.
Sotus poilsio vakaras.
Jaukūs namai.
Dirbama žemė.
Tavo gyvenimo vasaros.

Avinas
Ką tik kalbėjomės ramiai
Švelnus atrodei ir protingas
Staiga -
Perkūnas ir žaibai
Ir apmaudas
Rakštim
Širdy įstringa.
Karti tyla.
Tu skelbi taiką.
Rankomis glaistai
Impulso dyglius.
Kažko graudu.
Ir gaila.
Ir juokinga.
Juk visada
Garsiausiai rėkia neteisus.
O tyliai kalba -
Išmintingas.


Zuvis
Tu dvilypis
Tylių vandenų karalaiti,
Tavo namai -
Tvenkinys.
Gal skaidrus.
Gal dumblėtas.
Ar vasaros saulėj apkvaitęs.
Gal sušalęs
Žiemos stinguly.
Tavęs prašo -
Tylėk.
Tu juokiesi.
Tavęs meldžia -
Kalbėk.
Tu tyli.
Tavo rausvosios svajos
Išblėsta
Kai per žemę dulkėtą eini.
Neišlipk iš gelmių,
Karalaiti.
Nepalik žalsganų vandenų.
Jei gali...
Nepalik.
Šita žemė sukurta ne tau.
Vai, ne tau ji,
Karalaiti
Lelijų baltų.



Istrauka is "Nera-negali buti"

Kartą paklausiau aš Kelio:
- Tavimi visi važiuoja, eina, bėga, skuba. O Tu pats ar nenorėtum kur nors nuvažiuoti?
- Žinoma, norėčiau. Tai sena mano svajonė. Deja, nėra tokio vežimo, kuriame sutilpčiau. Esu be galo ilgas.

Po kiek laiko vėl Jį pakalbinau:
- O koks Tu pats sau labiausiai patinki – žvyrkelis, asfaltuotas, akmenimis grįstas, žole apaugęs ar dar koks nors?
- Smėlėtas ir žvyruotas aš dulkėmis apkloju pakeleivį ir žolę. Asfaltas mane sukausto, trukdo svajoti, be to, jis dažniausiai aplaistomas krauju. Tai - skubos kelias. Akmenų kelias ypatingas - jėgos kelias. Man jis labai patinka, bet jums – ne. Per daug triukšmingas, nešiuolaikinis, juo nepaskubėsi.

Kiek patylėjęs Kelias pridūrė:
- Man malonus - oro kelias, jis arti Saulės. Dar mielesnis – jūros, jis gilus ir paslaptingas. Manau, kad pats svarbiausias yra Širdies kelias. Juo einantys nesukelia dulkių nei triukšmo, neskuba ir kalbasi labai švariais žodžiais...
- O kaip surasti tą nuostabų Kelią?
- Jį nesunkiai randa TIE, ryto rasoje nuprausę savo Širdis....

Ir dar aš pasmalsavau:
- O į kur Tau maloniausia vesti žmones?
- Vedu žmones gyvenimo ratu – į krikštynas, vestuves, laidotuves. Smalsiems padedu pakliūti į svetimas šalis. Lakinu visus į šventes, parduotuves, mokyklas, restoranus, netgi į Mėnulį. Deja, neturiu galios sutrukdyti einančiajam į nuodėmę. Liūdniausia, kai ant manęs guli girtuoklis. Maloniausia, kai manimi žmogus eina į Laisvę...
- Kaip Tu supranti, kad jis eina į Laisvę?
- Tik Širdies keliu einantys ieško Laisvės.
- O kas yra ta Laisvė?
- Och..., - atsiduso Kelias. – Verčiau neklausk. Šį klausimą teks išsiaiškinti kiekvienam savarankiškai...

Ir Kelias nuvingiavo tolyn.


------------------------------------

Jūs kaltinat mane,
kad eilės nėra tobulos,
kad žodžių kirčiai
nukrenta ne vietoj.
Pasenęs
mano meilės modelis
ir viskas
lyg seniai kažkur girdėta...

Tos pačios raidės
mano abėcėlėj,
jausmai
moksleiviškai nedrąsūs.
Mintis aukštai į dangų pasikėlė
ir žvaigždę kalbinu
lyg brangią sesę.

Ir kaltinkit mane,
kad tik jums palengvėtų.
O aš vis tiek dainuoti pasiryžus,
tos eilės naktimis
širdies spygliu sudėtos -
argi už meilę kalama prie kryžiaus???