(visi personažai minimi šiame tekste yra pramanyti ir neturi nieko bendro su realiais asmenimis).

Istorija apie vytuką

Prie ežero Gėjuko,
Gyveno kvailelis vytukas,
Neturėjo jis draugų,
Anei galvoj smegenų.

Mėgdavo per dienų dienas,
Gaudyti jis lydekas.
Mat tikėjo jis šventai,
Kad išpildys jo norus tikrai.

Norėjo vytukas mėnulin nuskristi,
Kad po jo kraterius galėtų palakstyti,
Norėjo jis darbą gerą surasti,
Kad niekas nebevadintų jo ***rastu.

Norėjo vytukas ereliu skraidyt,
Kad iš aukštai galėtų ant visų daryt,
Norėjo žmoną jis susirasti,
Kad nebereiktų būti tarp tų ***rastų.

Bet dienos ėjo
ir lieptelis supuvo
Taip ir nepagavo vytukas
Net nusususio ešeriuko.

Šiandien jau susenęs vytukas visai,
Ir susisukę jam galvoj šaratai,
Norėtų jis vėl į vaikystę sugrįžt,
Ir ant lieptelio dar kartą užlipt.

Bet laiko kaip ir upės jis nesustabdys,
Ir toliau sau ant pečiaus apsibezdėjęs kirmys.
Tokia tat istorija vytuko,
Kuris gyvena prie ežero Gėjuko.

to be continued....


Istorija apie mergaitę Inhą

Ar pažįstate mergaitę Inhą?
Na žinote, tokia labai papinga?
Tokia stiliova ir madinga,
Kartais tik per daug aikštinga.

Turi ji mažą šeškiuką,
Tokį visai nediduką.
Keistą vardą turi tas šeškiukas
- vytintas smirdukas.

Šeškiukas smirdukas piktas labai,
Ir užsmirsta kartais jis neblogai.
Nesikirpęs šeškiukas jau senai,
Ir apaugo jis gauruotais plaukais.

Nemėgsta šeškas tas maudynių,
Jam patinka smirdėti kaip silkėms statinėj.
Sėdi jie su Inha ant sūpynių,
Pučia sau patenkinti į birbynę.

Kas tą vaizdelį pamatys,
Nuo smarvės greit susiraitys.
Nespės nei labas Inhai pasakyt,
Kaip teks jau dirbtinį kvėpavimą daryt.



to be continued....




Informacijos apie naujausius kvailelio vytuko, mergaitės Inhos ir šeškiuko – vytinto smirduko nuotykius ieškokite spaudoje.


Istorija apie pede*rastą X

**** pažymėtose vietose kiekvienas pagal save susikurkite tinkančia pabaigą

Gūdžiam miške gyvena pede*rastas,
Jis toks baisus, kad baidosi jo netgi meškos.
Kai slampinėja jis lėtai po mišką,
Nežino kur dėtis iš baimės turistai.

Pede*rastas jaučiasi toks visagalys,
Ir miške savo tvarką greitai padarys.
Prikabinėjo jis ant medžių šakų,
Nuotraukų labai nešvankių.

Nežino miško žvėrys ką daryti,
Kaip tuo siaubūnu atsikratyti.
Gal šią problemą galėtų išspręsti terminatorius,
Ar koks kitokio plauko limitatorius?

Gal pasikviest pakalbon detektyvą Holmsą,
O gal padėtų jo bičiulis vatsonas?
Deja, šie veikėjai žvėrimis niekuo nepadės,
Nes jie kur nors pakrūmėj gulės.

Tačiau nėra juk viskas taip baisu,
Miške gyvena ir drąsių žvėrių.
Jie pede*rasto tikrai nepabijos,
Ir iš alkūnės jam į snukį užvažiuos.

Nebijo pede*rasto ir genys,
Jis tą siaubūną greitai pabaidys.
Juk genio snapas toks stiprus,
Vienu ypu jis perskels pede*rasto to ****.

Nebijo *gėjus*to ir smauglys,
Juk jis ilgesnis nei pede*rasto ****
Kai tik pede*rastas nuogas į krūmus įlys,
Ten ir patrumpins jam **** smauglys.