Kaip tai mastau gal per Kaziuką nupirksiu kokį medinį indą šia m reikalui
Ir as manau kad medinis indas daug geriau nei plastikas ar aliuminis.
nu kaip ismirs tas medinis indas 
as visad sudau ciut daugiau nei rukinimui, didesnem zuvim iberiu ir i pilva druskos, laikau para, paskui nuplaunu po srove , nusausinu ir viskas, o jei mirkinsi tada labai didele tikimybe kad tava zuvi prades pult pelesis, po atmirkymo reik tada geros vintiliacijos ir tiesioginio silumos padavimo.
tai gal geriau tada isvis druskos gabaliukus det iburna? 
[quote]
AWD rašė:
taigi raso kad atmirko. svarbu per daug neatmirkyt, kad nesuputu del druskos trukumo
Sekadieni prisigauvdysiu styntu ir pabandysiu jas padziauti 
turetu but skani 
Padžioviau
Va tik be tarpelių gavos,
bet kuojytės sulkios - manau turėtų ir be tarpų išdžiūt…
Toks dalikelis. Kaspinuočio kiaušai nuo druskos žuna tik po 10 dienų!
kitas dalykelis, kaspinuociu gali sirgti tik lydekos.
nu laba diena, o ka veike kaspinuotis mano karsioke? 
jei yra noras, galiu foto atsiust 
Tavo karsis sirgo Ligulioze, kuri daznai zveju klaidingai vadinama zuviniu soliteriu. Pasalinus kirmele zuvy galima drasiai valgyti 
skanaus !
P.S.Persiprasau, bet soliteriu gali sirgti ne tik lydekos, bet ir vegeles, eseriai ir kt plesrios zuvys, bet tik jau ne tavo karsis.
Kaip tu manai kaip lydekos ir kitos plesrios zuvys uzsikrecia zuviniu kaspinuociu? Jos sueda uzsikretusias mazesnes taikias (nebutinai) zuvis.
Kaip pataria estu vartotoju apsaugos taryba - nevalgyti zalios zuvies - butina issudyti arba termiskai apdoroti.
Arkly, butent kad jos uzsikrecia suedusios tik plesrias, o ne taikias zuvis.
O siaip tai zalios zuvies valgyt ne tik estai bet ir ash nerekomenduociau
Serga visos žuvys. Tvarka butu panašiai tokia. Užsikretusi žuvis praranda budrumą išplauke į paviršių ja pagauna kiras, žuvedra ir t.t. Pas paukšti lerva išsivisto ir pradeda daugintis. Paukščiai skraido virš vandens ir šika į jį. Kartu su jais pakliuna ir kiaušai. Kiaušai įsivisto į lervutes kures sueda planktonas. Na , o planktonas yra viso mailiaus maistas, nuo digles iki lydekos!
ŽUVINIS (PLATUSIS) KASPINUOTIS PLINTA NE TIK TARP ŽUVŲ
Difilobotriazė - lėtinė žarnyno liga, kurią sukelia stambiausias - 10 metrų ir ilgesnis parazitas - žuvinis, arba platusis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum). Žuvinių kaspinuočių biologinis ciklas susijęs su gėlųjų vandenų gyvūnais, todėl difilobotriazės židiniai susiformuoja arti upių ir ežerų. Lietuvoje šia liga anksčiau būdavo sergama Kuršių pamario, Nemuno deltos, Trakų rajono gyvenvietėse. Pastaraisiais metais užregistruojama tik pavieniai žmonės, sergantys šia parazitoze.
Kaip užsikrečiama
Žmogus užsikrečia suvalgęs užkrėstos kaspinuočių lervomis žalios ar šilumos atžvilgiu nepakankamai apdorotos žuvies. Sergantys žmonės ir gyvūnai, kurie minta žuvimis (meškos, katės, šunys ir kt.) yra pagrindiniai infekcijos platintojai. Suaugęs kaspinuotis parazituoja žmogaus ar gyvūno plonajame žarnyne, jame užauga ir lytiškai subręsta. Kiaušiniai su išmatomis patenka į aplinką. Kaspinuočių kiaušiniai bręsta tik gėlame vandenyje. Iš patekusių į gėlą vandenį kiaušinių išsirita gemalai, kuriais užsikrečia ciklopai, po to - jais mintančios žuvys (lydekos, vėgėlės, ešeriai, lašišos ir kt.). Jų organizme lervos vystosi iki invazinės stadijos. Subrendusios (invazinės) lervos įsiskverbia į žuvų raumenis, ikrus ir vidaus organus. Plėšriosios žuvys užsikrečia prarijusios ne tik vėžiagyvius, bet ir smulkesnes žuvis, todėl vienoje žuvyje gali būti daug plačiojo kaspinuočio lervų.
Parazito raida žmogaus organizme
Žmogaus, suvalgiusio užsikrėtusios kaspinuočio lervomis žuvies, plonajame žarnyne išsilaisvinusios lervos prisitvirtina prie žarnų sienelių, ir per 1 - 1,5 mėnesio užauga kaspinuotis, kuris organizme gali gyventi iki 10 metų. Žmonės ar kiti užsikrėtę žinduoliai išskiria kaspinuočio kiaušinius į aplinką visą laiką, kol šis parazitas gyvena jų žarnyne.
Ligos požymiai
Sergant difilobotriaze dažnai klinikinių požymių nebūna arba jie esti labai nežymūs. Tačiau kai kurie ligoniai skundžiasi greitu nuovargiu, bendru silpnumu, galvos ir pilvo skausmais, pykinimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Kartais būna neaukšta temperatūra, retais atvejais ir aukšta (38°C - 39°C). Žuviniai kaspinuočiai iš žmogaus organizmo pasisavina vitaminą B12 ir folio rūgštį, todėl gresia vitamino B12 hipovitaminozė ar anemija. Esant didelei kaspinuočių invazijai, jie gali užkimšti žarnos spindį ir sukelti žarnų nepraeinamumą. Sunkiais atvejais galimi kraujotakos ir nervų sistemos pažeidimo reiškiniai: tachikardija, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, epilepsijos priepuoliai.
Profilaktika
Nustatyti užsikrėtusius žmones ir juos išgydyti, nes vienas sergantysis kasdien su išmatomis išskiria daugiau kaip milijoną kiaušinių ir labai teršia aplinką.
Neteršti vandens telkinių išmatomis.
Nevalgyti žalios ar šilumos atžvilgiu nepakankamai apdorotos žuvies. Žuvis ir jų produktus namų sąlygomis reikia kepti ar virti ne trumpiau kaip 20 minučių.
Nemaitinti žaliomis žuvimis šunų ir kačių tose vietovėse, kur esama gamtinių difilobotriazės židinių.
http://www.ligos.lt/straipsniai.asp?StrID=38&TurID1=1&TurID2=3
Vienas dalykas ka galiu pasakyt tokia zuvy su tokiu gyventoju laukan mest o te apkept apvirt gali bet tai blia maza kas o anys gajus
Nori kad tokią žuvį suėstų ir užsikrėstų katės? Po to jos platins šią ligą
Tai ka daryt su ja blia nu jus teisus ne vien kates i varnos gi krapsto mazu uzkast reikia bet daba ziema ku daryt su ja tai sudegint su kuom nors