Zmogus noretu buti paukstis,
Pakilti i dausas,
Zmogus noretu viltis,
Kad igyvendins svajones.
Jis neturejo vilties,
Nes buvo be sparnu,
Jis neturejo minties,
Kad skris jis virs lauku.
Jei tik turetu isvajotuosius sparnus,
Jei tik pajustu jis tuos jausmus,
Bet zmogui tai nelemta,
Jis to tikrai negaus,
Nes jo sirdis dazyta
Be melyno dangaus.
O dabar linksmesnis:
Liga pagavo mane
Bacilos slankioja kune
Vakcina man suleis
Bakterijos iseis.
Kuriau gal sestoj klasei.
Irgi fainas labaj o mano kazkoks lievas
Niu ka branmgieji biskuti isbvaraw
Rasykit toliaw savo kuyba ji labaj grazi tuoj grysiu
Nu cia dar vienas mano eilerastis…
Prazydo laukuos gele nepaprasta,
Jos groziui neprilygo jokia kita.
Nors buvo Roze daili ir pazvelgus miela,
Taciau sirdele josios puikybes kupina…
Ir lankstes jai kasdiena
Aukstos smilgos ir zole zalia,
Rozes grozio pavydejo ramunele balta.
Gyvasti Rozelei nese saule ir lietus,
Diena is dienos jai sypsojos melynas dangus,
O aplink lakstydamas, josios ziedlapius svelnius
Paglostyt megino vejelis guvus.
Bet Roze nemokejo uzjausti, padekoti,
Nemokejo ji myleti, sypsnio dovanoti.
Taip bego dienos,
Vasara keite ruduo,
Nuvyto Rozele, o vietoj jos,
Prazydo nauja gelele laukuos.
Apleido Roze smilgos, zole ir ramune balta,
Paliko ja saule, lietus ir dangaus sypsena.
Pabego ir vejas,
Kasdien jos grozi lytejas.
Taip gelele, kadaise gerbeju galybe turejus,
Prazuvo uzmarsties tyloje,
Visu apleista…
Vejo_Roze -------------------> super!!!
Dekuj
Labaj labaj labaj
Sis eilerastis apie mane juk as rozyte
nu bet tu puikybes nekupina ir neprazusi uzmarstyje… mes taves nepaliksim 
Kajp grazu
Niu aciu aciu labaj malonu taj girdeti
Soriux katik pamaciaw kad ne visi slulpeliai ketureiliai soryy dar karta biski nesirimuoja
NIu ka padarysi
Na dawgioaw dawgiaw eilerasciu
niu tej ko niex nerasot savo eilerasciu?
Nu cia tik pirmas mano darbas:
"Mano Mintys"
Jei tureciau as maza maza lektuviuka
Tai galeciau nuskrist toli toli
I sali kur nieko nera ir as esu viena viena
Ten butu gera mano mintims
Ir neskaudetu man sirdis
Myliu sali tos vienatves
Ten man gera visada
Nors sirdies gilumoje
As jauciuosi vienisa
Liudi mano vargse sirdele
Ji tokia maza maza
Ji lyg verkia
,Ji lyg juokias
Ji lyg sako: AS VIENA!
Ne
tikrai tu ne viena!
Juk turi tu mane
Bet ir vel as pagalvoju…
Tai va labai nekritikuokit nes cia pirmas mano gyvenime rasytas eilerastis
Tos mielos rudos akys…
Tos mielos rudos akys
Nezvelgs jau i mane
I lupos tos svajingos
Netars nei zodzio,ne…
O as slapcia mylesiu
Ieskosiu zvilgsnio jo,
Bet jis matys tik kita
Mergina is svaju…
Ir jei kada netycia,
Mus zvigsniai susitiks
Tu nusisuksi tyliai
I kitas grazias akis…
Bet mano akys verks
Jos zino, nieks neguos
O tu tik tyliai juoksies
Ir dengsies nuo tiesos
Labai grazu dukryt
norit mano pirmos klases eilerasciu pazvengt?
Tikejau…
Tikejau as meile,
Tikejau viltim,
Tikejau svajonem,
Ir plazdancia savo sirdim…
Bet meile isbleso,
Viltis isgaravo,
Svajones sugriuvo,
Sirdele is skausmo suduzo…
…Dabar nebetikiu…
Eisiu gerti aš stotin
liuobsiu daug aš labai
kol nugriūsiu aš griovin
kol nebeatrodys man mažai
pirksim kibirą alaus
kas gi tiek išmauks
mauksim kolei trūks pūslė
kol po galva bus žolė
prisigėriau už tėvynę
ir apvėmiau sau batus
paaky stūkso mėlynė
kas gi man dabar oi bus?
uždainuosim povilaitį
patvarkysim mes mergaitę
samagonas draugas bus
ir agurkai nesupus…
nu va mano kūryba… gyvenimo aprašymas…
Tik vaikas…
Juk as dar tik vaikas,
kuris dziaugiasi saule,
kuris ziuri pro spinduli,
i liudna pasauli…
Juk as dar tik vaikas,
kuris savo akytem
Sugeba paprastuose dalykuose
stebukla pamatyti…
Kuris svajoti ir sapnuoti moka,
ir vienakart sapnavo jis, kad soka,
kad soka su Zmogum, kuri mylejo…
Kad gloste Jis jai plaukus,
ji ziurejo ir tylejo…
Sapnavo ji, kad niekad nepabus,
kad salia jos ilgai dar tas Zmogus…
Sapnavo, uzsimerke…
Sapnuodama ji verke…
As tiktai vaikas,
kuris sapnuot, svajoti moka,
ir vienakart sapnavo ji, kad soka,
kad soka su zmogum, kuri mylejo…
Kai pabudo salia jos
suskilus sirdute gulejo…