kino centras SKALVIJA

Kinomanai
#21

5 d. - ciklas "Nespalvoto kino magija".

Paprastas fašizmas (rež. Michailas Romas) - 19 val.

Neabejoju, jog šio rusų kino klasiko-publicisto, deja, jau iš primiršto brežnevinio laikotarpio, bene žinomiausias filmas paliks įspūdį ir šiuolaikiniam žiūrovui.
Taip, filme nieko kito ir nerodoma. Tik fašizmas. Bet parodyta labai išmoningai bei įtikinamai. Tuo labjau, kad ir pasikeitusiais laikais, fašizmo kaip vienos žiauriausių žmonijoje diktatūrų niekas "nesudirbo" - ką autorius teigė kokiais 1970m, tas aktualu ir dabar.

Man gi, su M.Romu asocijuoja ir dar neužmirštamas faktas.
Gyvenant "geležinės uždangos" laikmečiu ir būnant moksleiviu, buvusiame "KRONIKOS" k/t rodė šio iškilaus kūrėjo kitą publicistiką Ir vis dėlto aš tikiu
"Kronika" - tai dvigubai didesnė salė už dabartinę "Skalvija", kurioje be pertraukos "sukosi" juostos ir žiūrovai galėjo kada nori užeiti ir išeiti. Tai dabar net sunku įsivaizduoti, jog vinguriavo eilės tų norinčiųjų patekti į salę, kad pažiūrėtų šią dokumentinę-publicistinę juostą a la tema: "Kaip vystosi ir kur link žengia pasaulis" Ir ne "geležinė uždanga" buvo kalta dėl tokio populiarumo, bet velniškas M.Romo įtaigumas. Jei gerai atsimenu, važiavome specialiai apie 150km iki Vilniaus, kad pamatytume filmą. Tiesiog kaip dabar į Akropolį. Kur daugiau prasmės - lai sprendžia pamatę Michailo Romo filmą…

#22

nu man skalvija patinka arba bent jau patiko nes ten tiek daug geru prisiminimu Taip.Prisimenu kai daznai vaziuodavom i skalvija nusipirkdavom bilieta i bet koki filma ir gerdavom be to pacioj salej rukyt leidzia tai labai smagu ten sedet budavao Taip

#23

Su VALENTINU kinomanus sveikina ne vien AKROPOLIS.

SKALVIJA paruošusi ciklą Savaitę tik apie meilę

Iš garsių ir puikių filmų (Šokoladas, Anglas ligonis) ypač išskirčiau nepelnytai tyliai lietuviškame repertuare prasisukusią juostą Michael Winterbottom "Man reikia tavęs" (I want you)
Tai tapo ypač aktualu, nes Michael Winterbottom tapo vakar pasibaigusio Berlyno kino festivalio laureatu. Taigi ši psichodelinio detektyvo-meilės istorijos elementų turintis filmas tarsi atsišaukia į šviežiausius kino įvykius.Autorius, skirtingai nuo lietuvių, kurie bemąstydami apie savųjų personažų likimus ir būsenas, pameta "protą" ir paverčia filmą neįdomia kankyne, išlaiko siužetą, "nenuplaukia į nebesupratimo lankas".
Ypač atkreipiau dėmesį į tai, kad su šiuo anglu įvyko gera metamorfozė šiemetinėje BERLYNARĖJE. Puikiai žinomas visuose festivaliuose - net mūsiškiame "Kino pavasaryje" daug jo filmų buvo programose (sukrečiantis "Drugelio pabučiavimas", jaudinantis "JUDE", kuriame pirmą kartą pasaulis išvydo rubensiškų formų "titanikietę" Kate Winslet taip, kaip dievas ją sukūrė - vėliau, deja, nusirenginėjimas ekrane tapo Kate fobija - darėsi nebegražu, linksmą "Stebuklų šalį"), bet brito darbštumas atsisuko prieš jį patį. Kritikai bei žiuri komisijos apkaltino darboholiką blaškymusi po temas, neturėjimu savo stiliaus bei kitomis būtomis ir ne nuodėmėmis. /Tada kaltinkime ir kokį Stenley Kubrick - kertukas/
Džiugu, kad BERLYNARĖJE parodytas paskutinis Michael Winterbottom darbas Šiame pasaulyje (In This World) užčiaupė tokiems M.W. "priešams" kaip S.Macaitis burnas - sako, filmas apie afganų pabėgėlį tikrai geras…

Laukdami, kada galėsime pamatyti naują Michael’io filmą, siūlyčiau nepraleisti progos pamatyti ir "MAN REIKIA TAVĘS". Šiandien SKALVIJOJE kiek pastebėjau 2 seansai…

#24

Ir vėl SKALVIJA žavi gražiaisiais "atradimais". Turiu galvoje filmus.

Neteko sutikti žmogaus, kuris būtų nusivylęs dar nauju rusų filmu Kopejka, kurį dabar rodo šiame klubiniame k/t. Ir pasirodo, teatro vadovės sudaro galimybę pamatyti daugiau kaip prieš dešimtmetį sukurtą gana garsų to pačio režisieriaus, Ivano Dychovično filmą PRORVA (Maskvos paradas - užsienyje Moscow parade). Tai stalininių laikų drama. Labiausiai filme vertinamas talentingos vokiečių aktorės UTE LEMPER darbas. Rusų režisierius pakvietė ją, nors ji faktiškai blizgėjo kaip aktorė ir šokėja BRODVėJAUS spektakliuose. Lyginama su Liza Minelly bei Marlene Dietrich ir daugelis apžvalgininkų būtent pabrėžia filmo vertę dėl šios aktorės. Ji ir režisierius buvo nuominiuoti rusų "Oskarui" - Nikei už šį filmą. O imdb svetainė PRORVA lygina su vienu šių metų Europos kino lyderiu, kandidatu į Oskarą ROMANO POLANSKIO PIANISTĄ …
Aš pats nesu matęs, tai skubėsiu pažiūrėti.

Kaip kad skubėsiu pažiūrėti kovo 5-ą dieną cikle "Nespalvoto kino magija" rodomą iki dabartinių laikų aktyviai kuriančio 75-ių danų kino klasiko Henning Carlsen dar 1966m pristatytą filmą Badas (Sult) pagal ir Lietuvoje populiaraus dramaturgo Knut Hamsun novelę. Sako, kad tuo metu, kada jį demonstarvo mūsų ekranuose, filmas buvo labai populiarus…

#25

As tikiuosi kad atsiras dar vienas geras kino centras nes as maniau kad sis kino tetras jau buvo visai numires

#26

Kovo 31 d. 19 val.

Kino vakaras "Susitikimai su Bohumilu Hrabalu"

Nuostabaus čekų rašytojo Bohumilo Hrabalo kūryba Lietuvoje, deja, dar menkai žinoma. Čekijoje beveik visos Hrabalo knygos buvo ekranizuotos. Geriausiomis ekranizacijomis laikomos tos, kurias sukūrė žymus režisierius Jiri Menzelis.
Vakare bus pristatytas jo dokumentinis filmas apie rašytoją ir "Oskaru" apdovanota "Ypatingai saugomų traukinių" ekranizacija.

Dok. f. “Bohumilas Hrabalas”
Rež. Jiri Menzel
(Čekija, 1993, 15 min.)
Vaid. f. “Ypatingai sekami traukiniai” ("Ostre sledovane vlaky&quotMirkt
Rež. Jiri Menzel
(Drama, Čekija, 1966, 1.29)

http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_291493
---------"-------

Mano požiūriu geriausias VILNIAUS PAVASARIO filmas, Berlyno k/f. didysis prizas

31 d. 21 val.
Kavinė “Halbe Treppe” ("Halbe Treppe&quotMirkt

#27

Izraelio kino dienos

Pasaulio pabaigoj – į kairę
"Turn Left at the End of the World"
Rež. Avi Nesher
Vaid. Liraz Charchi, Neta Garty
(Komiška drama, Izraelis, 2004, 1.50)
14 d. – 18 val. (atidarymas), 15 d. – 18 val.

Filmas nukelia į septintąjį dešimtmetį, kai Izraelį užplūdo didžioji Maroko imigrantų banga. Ekonominiai pabėgėliai įsikuria mažame miestelyje Negevo dykumos pakraštyje. Butelių gamykla - vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, nes kitų įsidarbinimo alternatyvų čia nėra. Netrukus jų gretas papildo ir ne tokia gausi indų bendruomenė, kuri taip pat ieško laimės dykumų krašte. Izraelio vyriausybės nurodymu, jie priversti gyventi greta vienas kito, nors jų kalba ir papročiai skirtingi.
Bet koks mėginimas apginti savo kultūrinį identitetą, sukelia įtampą tarp indų ir marokiečių. Tačiau skirtingas stovyklas sujungia dviejų paauglių – Saros ir Nikole draugystė. Jos dalijasi savo mergaitiškomis paslaptimis ir naujo gyvenimo svajonėmis, nepaisydamos įsisenėjusio šeimų konflikto. Pamažu harmonija ir supratimas įsivyrauja apleistoje, bet labai vaizdingoje vietovėje.
Filmas "Pasaulio pabaigoj – į kairę" pelnė žiūrovų simpatijų prizą kino festivalyje Taorminoje (Italija) ir buvo vienas lankomiausiu Izraelyje.

Zoharas
"Zohar"
Rež. Eran Riklis
Vaid. Shaul Mizrahi, Dafna Dekel, Juliano Mer
(Biografinė drama, Izraelis, 1993, 1.53)
16 d. – 18 val.

Tai profesionaliai nufilmuota garsaus dainininko Zoharo Argovo biografija, paremta tikrais įvykiais. Zoharas užaugo vargingoje šeimoje, bet talento dėka tapo žymiu ir populiariu visame Izraelyje. 1980-aisiais jo atliekamos dainos įkvėpė naujo muzikinio stiliaus - Mizrahi suklestėjimą. Tuo pasinaudoja įtakingi šou verslo prodiuseriai, kurie iškelia jaunąjį atlikėją į šlovės olimpą. Tačiau taip atskiria jį nuo artimųjų. Zoharas jaučiasi vienišas, pradeda vartoti narkotikus, taip sužlugdo savo muzikinę karjerą ir asmeninį gyvenimą.
Tragiška menininko istorija pasakojama vaidybinius epizodus derinant su muzikiniais intarpais, kuriuose skamba originalūs Zoharo Argovo įrašai, iki šiol Izraelyje nepraradę populiarumo.

Cleen Sweep arba Absoliuti pergalė
"Cleen Sweep"
Rež. Oded Davidoff
Vaid. Yael Hadar, Alon Aboutbul, Gal Zaid
(Komiška drama, Izraelis, 2002, 1.34)
17 d. – 18 val.

Režisieriaus Odedo Davidofo debiutinis filmas, sukurtas Quentino Tarantino kino stilistika. Komiškas, vulgarus ir kartu romantiškas trileris pasakoja apie farų ir nusikaltėlių pasaulio kasdienybę.
Pagrindinė herojė Aja yra slaptoji agentė, palaikanti intymius ryšius su savo šefu detektyvu Rubenu. Jis ją įpareigoja likviduoti mafijos bosą Patriką. Aja išsinuomoja butą toje pačioje laiptinėje, kurioje gyvena Patrikas ir atsitiktinai susitinka Shuli - aršią feministę, rašančią aspirantūros darbą apie moterų orgazmą. Pamažu Aja pradeda abejoti savo santykių su Rubenu tikrumu. Slaptos operacijos metu detektyvas rizikuoja merginos gyvybe, norėdamas išnešti sveiką savo kailį. Aja nusprendžia tapti visiškai nepriklausoma ir įsitraukia į chaotišką priešingų lyčių karą.
Filmas yra pelnęs Izraelio Kino Akademijos premiją už geriausią moters vaidmenį ir
montažą.

Halahaka/Trupė arba išdainuok savo širdį
"Halahaka"
Rež. Avi Nesher
Vaid. Gidi Gov, Liron Nirgad
(Muzikinė komedija, Izraelis, Prancūzija, 1979, 1.52)
18 d. – 19 val.

Filmas nekelia į aštuntąjį dešimtmetį. Einą į pabaigą šešias dienas trukęs karas. Izraelio armijos užsakymu buvo sudaryta muzikantų grupė, kuri keliauja po šalį, koncertuodama fronte tarnaujantiems kariams. Pagrindinė muzikantų užduotis - palaikyti kovotojų dvasią. Dvylikos jaunuolių (vaikinų ir merginų) atliekamos dainos ir varjetė pasirodymai yra laukiami visoje šalyje, tačiau nuolatinės kelionės, įtemptos repeticijos bei slapta konkurencija greitai išblaško jų romantiškas viltis ir nuotaikas. Asmeninės veikėjų istorijos persipina su Izraelio politinio, kultūrinio gyvenimo aktualijomis, kai pergalės džiaugsmą ir euforiją keičia netikrumo jausmas bei nusivylimas. Nepaisant išbandymų, muzikantai pasiekia savo tikslą. Jų pasirodymą transliuoja nacionalinė televizija.
Šį filmą žiūrovai išrinko populiariausiu visų laikų filmu, kuris kasmet rodomas Izraelio Nepriklausomybės dienos proga.

Geltonasis asfaltas
"Yellow Asphalt"
Rež. Danny Verete
Vaid. Raida Adon, Motti Katz
(Drama, Izraelis, 2000, 1.27)
19 d. – 19 val.

Filmą sudaro trys novelės, nagrinėjančios tradicijos ir modernumo sankirtą. Vakarietiška kultūra ir civilizacija pamažu skverbiasi į Judėjos dykumą, kurioje nuo seniausių laikų gyvena arabų klajokliai beduinai. Jie laikosi per tūkstančius metų susiklosčiusių papročių. Siauras asfaltuotas kelias - vienintelis susisiekimas su likusiu pasauliu, o kartu ir jų nelaimių šaltinis. Staigiame posūkyje sunkvežimis partrenkia ir mirtinai sužaloja mažą beduinų berniuką, kurio netektį genties vyrai aiškinasi, remdamiesi primityviais, jų protėvių sudarytais įstatymais. Tuo pačiu keliu nuo savo beduino vyro mėgina pabėgti vokietė, nebegalinti ištverti daugybės tabu susaistyto vedybinio gyvenimo.
Nesantuokiniai ryšiai pražudo ir beduinę Suhillą, dirbančią izraeliečio ūkininko Samuelio šeimoje. Genties vaikai atsitiktinai užklumpa juos besibučiuojančius. Ši naujiena žaibiškai pasklinda po visą klajoklių bendruomenę.
Dokumentiškai tiksliai atkurdamas įvykius, režisierius parodo skirtingų bendruomenių - žydų ir beduinų tamsiąsias puses.
Formos požiuriu "Geltonasis Asfaltas" primena žurnalistinį tyrimą. Filmo autorius septynerius metus praleido Johalinų gentyje, filmuodamas atskiras scenas ir bandydamas suvokti klajokliško gyvenimo paslaptis.
"Geltonasis asfaltas" pelnė tarptautinio Haifos festivalio pagrindinį prizą.

#28

Auksinės kino klasikos vakarai Skalvijoje

Prasidėjus naujiems metams Skalvijos kino centre pradedame ne naujų, bet amžinai gyvų kino klasikos filmų ciklą. Kiekvieną sekmadienį Skalvijos paskutiniame seanse bus rodoma įvairių šalių, skirtingų laikų, stilių kino režisierių kūryba. Kino žiūrovai, kurie domisi ne tik šviežiausiomis kino naujienomis, bet nori praplėsti ir kino istorijos žinias, išreiškė pageidavimą - pasižiūrėti jau klasika tapusius filmus, kurie itin retai patenka į didžiuosius kino ekranus. Vieniems žiūrovams tai bus nauja pažintis, kiti, galbūt, ateis pasižiūrėti ne kartą matytą mylimą filmą. Pirmajame "Kino klasikos vakare" (sausio 7 d. 21 val. ) parodysime režisieriaus Billy Wilderio1959 m. komediją Džiaze tik merginos ("Some like it hot"), kuriame vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė aktorė Marilyn Monroe. Ne mažiau įsimintini ir aktorių Jacko Lemmono, Tony Curtiso persirengėlių vaidmenys, kurie lyg žuvys vandeny nardo moterų džiazo kolektyve.
Nemirtinga dar 1925 m. sukurta režisieriaus ir aktoriaus Charleso Chaplino Aukso karštligė ("The Gold Rush") apie amžiną romantiką Čarlį, kuris tikėjo, kad praturtėjęs laimės gražuolės Džordžijos širdį. (Sausio 14 d. 20.30)
Italų režisieriaus Federico Fellini filme 8 ½ ("Otto e Mezzo", 1963 m.) apie kūrėją, išgyvenantį kūrybos krizę, bus galima darkart pamatyti puikių aktorių ansamblį -Marcello Mastroianni, Claudią Cardinale, Anouk Aimee. (Sausio 21 d. 20 val.)
F. Fellini kūrybos gerbėjai galės pasižiūrėti ir daugiau jo filmų rengiamoje retrospektyvoje.
Gruzinų režisieriaus Otaro Joseliani filmus "Mėnulio favoritai", "Pirmadienio rytas" matė ne vienas, bent kiek besidomtis kinu, tačiau 1970 m. sukurtą dramą Gyveno strazdas giesmininkas pamatyti galėjo ne daugelis. (Sausio 28 d. 20.30) Filmas pakeri ne tik gruzinišku temperamentu, jis sužavi nesuvaldoma filmo herojaus laisve, jo geranoriškumu, tomis savybėmis, kurios sąlyginai nulemia jo trumpą gyvenimą.
Sekmadieniniuose Kino klasikos vakaruose ketiname pristatyti ir daugiau kino istorijos puslapiuose aprašytus filmus, kuriuos, deja, galėsime parodyti įgarsintus rusų kalba, bet su lietuviškais subtitrais.

Skalvijos inf.

#29

Skalvijos kino centre sausio 18 d. 18 val. įvyks dokumentinių filmų režisieriaus Algimanto Maceinos dokumentinio filmo premjera Kad mano namai būtų pilni. Tai filmas apie visuomenės atstumtus žmones, kurie pasiekę gyvenimo dugną, mėgina vėl pakilti gyvenimui.
Ši tema A. Maceinai buvo artima dėl to, kad anksčiau pats, neslepia turėjęs problemų dėl alkoholio. "Pirmasis mano tikslas buvo pačiam susitvarkyti su savo priklausomybe. Atvykau į Dzūkijos miškuose įsikūrusią katalikišką Pilnų namų bendriją. Nuolatiniai jos gyventojai - bendrijos įkūrėjas kunigas Valerijus Rudzinskas ir penki vienuoliai. Jų tikslas - padėti priklausomybių kamuojamiems žmonėms – alkoholikams, narkomanams. Buvau taip vadinamas "nepraktikuojantis katalikas" ir gal 36 metus nėjęs išpažinties, tačiau, kaip ir visi ten gyvenantys, turėjau laikytis vienuolyno regulos. Kitas tikslas buvo apie tai sukurti filmą. Man padarė išimtį ir leido filmuoti gana uždarą vidaus gyvenimą. Teko pačiam būti operatoriumi. Tik paskutinę filmavimo dieną, rugpjūčio 15-ąją, per Žolines, kuriose dalyvavo apie 1000 žmonių, filmavome dviem kamerom su operatoriumi Algimantu Mikutėnu." Filmo autorius sakė, kad buvusioje sodyboje įsikūrusiame vienuolyne, jis gyveno beveik du mėnesius. Per juos A. Maceina ne tik laikėsi regulos, kartkartėmis filmuodavo, bet kaip ir visi dirbo kasdienius lauko, ūkio darbus. Toks gyvenimo būdas, aplinka, ne vienam padėjo atrasti tikėjimą.
Režisierius užsiminė, kad prieš filmavimus kamera buvo pašventinta, o visi bendrijos gyventojai meldėsi už būsimą filmą.

Režisieirius, scenarijaus autorius Algimantas Maceina
Operatoriai Algimantas Mikutėnas, Algimantas Maceina
Montažas Viktoras Pročkys
Prodiuseris Kęstutis Petrulis
(Studija 2, 2007, 56 min., DVcam)

A. Maceinos anksčiau sukurti filmai

Skalvijos inf.

Vaidas Jauniškis, kaip įprasta, taiklus:

http://www.lfc.lt/lt/Page=ArticleList&ID=4966

#30

skalvija pastaruoju metu labai atsigavus: jei dar pries metus tai buvo kino sale uz rusisku laikrasciu kioskio, tai dabar visai padoria Kino erdve tampa ir gana neblogai uzpildo nisa po Lietuvos uzdarymo. Aisku galetu ir dar viena salike atidaryt Mirkt

#31

Tai pac mylimiausias mano kino teatras, kadangi niekur kitur nerodo tokiu retu geru filmu. tik cia galima pamatyti kinematografinius meno sedevrus, uorientuotus ne i masini ziurova.

  • galima ziureti filma, gurksnojant vyneli, arba pigia arbata is Skalvijos kavines. galima viduryje filmo garsiai nusikeikti, nes kartai i seansa susirinkdavo tik pora zmoniu… Cha cha
    tai kino teatras zmones, kurie megsta pasikuisti po devetu knygu lentynas, atrasti kokiam uzkampyje literaturini sedevra, nupusti nuo jo dulkes ir su malonumu perskaityti, nusipirkus uz 3 Lt.

[/quote]

labai teisingai pasakyta. man skalvija, tai kaip buvusi lietuva. kuri man buvo labai miela vieta pažiūrėti kiną. ypač kino pavasarius.stovėti ilgose eilėse ir laukti su nekantrumu seanso. man patinka tokie kino teatrai, nes ten ne taip smirda komercija ir holivudu

#32

Naująjį sezoną "Skalvija" pradeda ant naujų kėdžių

Po vasaros atostogų “Skalvijos” kino centras žiūrovus pasitinka atsinaujinęs. Rekonstruotoje salėje įrengtos naujos pakylos su daugiau sėdimų vietų – 120 vietoj turėtų 88. Jas išmėginti pirmieji žiūrovai kviečiami jau rugpjūčio 4 d., kai seniausias kino teatras Vilniuje pradės skaičiuoti 53-ąjį sezoną. Visą rugpjūtį bilietai į filmus “Skalvijoje” bus parduodami be vietų, todėl kiekvienas galės išbandyti kelis žiūros taškus ir išsirinkti tinkamiausią vietą salėje.
Naująjį sezoną “Skalvija” pradės dokumentiniu filmu “Cinema, mon Amour” (rež. Alexandru Belc, Rumunija, 2015). Tai meilės laiškas kinui – šiltas, subtilus, graudžiai linksmas ir toks atpažįstamas visiems kine dirbantiems žmonėms. Kaip teigia “Skalvijos” kino centro programos sudarytoja Sonata Žalneravičiūtė, ne vienas žiūrovas jame atpažins ir “Skalvijos” kasdienybę.
Donkichotiška istorija “Cinema, mon Amour” nukelia į sunkiai besiverčiantį kino teatrą “Dacia Panoramic Cinema” Rumunijoje. Jam vadovauja užkietėjęs sinefilas Victoras Purice’as, kuriam talkininkauja ištikimos ginklanešės – darbuotojos Cornelia ir Lorana. Trijulė kiekvieną dieną nepailstamai kovoja dėl kino teatro išlikimo. Nuolatinėje kovoje maišosi šių entuziastų optimizmas ir kartėlis, nostalgija kino teatrų aukso amžiui ir negailestinga realybė.
Išskirtiniu “Cinema, mon Amour” seansu “Skalvijos” kino centras pakvies į artėjantį Tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį. Tai vienas iš festivalio specialiosios programos “Kinas – mano meilė” filmų. Jos pasakojimai atskleis dažnai nematomą kino teatrų ir jų darbuotojų gyvenimo pusę. Filmų herojai – nuo spalvingo keliaujančio kino teatro Indijoje iki kino aparatinėse plušančių išradingų kino mechanikų.
Vilniuje festivalis viešės rugsėjo 22 d. – spalio 2 d., Kaune ir Klaipėdoje – spalio 7-9 d.
Sezono naujovė – žiūrovų, neapsisprendžiančių, kurį filmą rinktis, konsultacijos. Trečiadieniais nuo 17 iki 18 val. juos “Skalvijoje” konsultuos kino teatro darbuotojai. Bus galima ne tik pasitarti, bet ir daugiau sužinoti apie vieną ar kitą kino autorių, filmo sukūrimo kontekstą.
“Mūsų žiūrovai labai smalsūs. Jie vis dažniau teiraujasi rekomendacijų iš mūsų kasininkių. Netikėtai užsimezgus pokalbiui prie kasos labai noriai įsiklauso į mūsų asmeninius siūlymus. Norisi vystyti ir gilinti šį ryšį su žiūrovu, patenkinti jo smalsumą ir skatinti tolesnį domėjimąsi mūsų repertuaru”, – sakė “Skalvijos” kino centro direktorė Vilma Levickaitė.
Šiemet “Skalvija” ir toliau tęs Kino klasikos vakarų ciklą. Dar šį rudenį kino ekrane bus parodytas Michelangelo Antonioni “Zabriskie Point” (1970), Claude’o Leloucho filmas “Vyras ir moteris” (Un homme et une femme, 1966), kultinis Stanley Donan ir Gene Kelly miuziklas “Dainuojantys lietuje” (Singin’ in the rain, 1952). Rugpjūčio 4 d. – rugsėjo 4 d. “Skalvijos” galerijoje bus galima apžiūrėti šiam ciklui kurtų dizainerio Mariaus Žalneravičiaus plakatų parodą “Cinema, mon Amour”.
Dar šį savaitgalį bus pradėta rodyti portugalų režisieriaus Miguelio Gomeso trilogija pagal garsųjį arabų pasakų rinkinį “Tūkstantis ir viena naktis: Neramioji, Apleistoji, Pakerėtoji”. Nuo rugpjūčio 16 d. – Aleksandro Sokurovo naujausias filmas “Frankofonija” (rugpjūčio 15 d. režisieriaus gerbėjai galės pamatyti dokumentinį jo portretą “Sokurovo balsas”), nuo 26 d. – Kanų kino festivalio favoritės Maren Ade komedija “Tonis Erdmanas”.
Kainos į filmus “Skalvijoje” nepakito: įprasta bilieto kaina – 3,48 Eur, studentams – 2,90 Eur, senjorams, moksleiviams, neįgaliesiems, suaugusiems į vaikų seansus – 2,32 Eur, vaikams į “Karlsono kino” seansus – 1,74 Eur.
Filmo “Cinema, mon Amour” vaizdo klipas https://vimeo.com/118569266.

Daugiau informacijos www.skalvija.lt.

Vilma Levickaitė, "Skalvijos" kino centro vadovė

#33

Europos kino akademijos nominantai ir laureatai 2015 / EFA
(N-13)

7 d. – 21 val.

2014-ųjų vasara (Lato 2014, rež. Wojciech Sobczyk, Lenkija, 2014, 12 min.)
Žemę siaubia nesibaigiančios negandos – žmogaus ranka naikina gyvybę ir sėja mirtį. Gamta mėgina nutraukti šią seką, tačiau net jos suklestėjimas persmelktas naujos griūties nuojautos.

Banginių slėnis (Hvalfjord, rež. Guðmundur Arnar Guðmundsson, vaid. Ágúst Örn B. Wigum, Einar Jóhann Valsson, Danija, Islandija, 2013, 15 min.)

Atokiame Islandijos vienkiemyje gyvenančių brolių ryšys atkartoja vietos gamtovaizdį – įstabiai gražų, atšiaurų, tyrą. Aplinkinių namų vyrai ruošiasi nudobti ant kranto užplaukusį banginį. Gyvenimo ir mirties dramą stebintis jaunesnysis brolis ima ieškoti būdų, kaip išvengti šios slegiančios patirties.

Dar liko gyvybių (Ich hab noch Auferstehung, rež. Jan-Gerrit Seyler, vaid. Swantje Kohlhof, Bazon Rosengarth, Vokietija, 2014, 23 min.)
Markas ir Liza susitikinėja žaidime. Ten jie kovoja su monstrais, ten įsimyli. Vieną dieną Liza dingsta. Kiek Markas pasiryžęs ištverti, kad savo jausmus perkeltų į realybę?

Dinola (Dinola, rež. Mariam Khatchvani, vaid. Nukri Khatchvani, Nutsi Khaptani, Vakhtang Chachanidze, Katie Lortkipanidze, Gruzija, 2013, 14 min.)
Papročiai Svanetijos regione griežti – palaidojusi savo mylimąjį, Dina privalo palikti dukterį ir ištekėti už jai pasipiršusio vyro. Tai pasaulis, kuriame mirties skausmas iškeičiamas nebent į gyvenimo skausmą.

Kasdienė duona (Pat-Lehem, rež. Idan Hubel, vaid. Adam Shmidh, Marina Shoif, Sasha Avshalom, Izraelis, 2014, 19 min.)
Jonatanas nepaklūsta pamotės nurodymams ir jiedu susikivirčija. Apimtas nevilties ir įniršio, jis pabėga iš namų. Naktinis miestas žvarbus ir nesvetingas, bet būtent to ir ieško gyvenimu nepatenkintas Jonatanas.

Mažas cemento luitas pasišiaušusiais plaukais, o juose – jūra (Pequego bloque de cemento con pelo alborotado conteniendo el mar, rež. Jorge López Navarrete, Ispanija, 2013, 15 min.)
Vokiečių aviganiui ilgu tarp šunų, kumelei – tarp kitų arklių. Kodėl nepabandžius keliauti drauge? Nelaimei, kelionė kartu tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tokia paprasta užduotis.

Pagalbos skambučiai (Hätäkutsu, rež. Hannes Vartiainen, Pekka Veikkolainen, vaid. Lauri Hynninen, Jonna Uhrman, Suomija, 2013, 14 min.)
Tamsoje aidi pagalbos skambučiai. Atsidūrus ties gyvybės ir mirties riba, žmogui kaip niekad svarbu būti išgirstam kito.

Pasididžiavimas (Pride, rež. Pavel Vesnakov, vaid. Aleksandar Aleksiev, Ani Bakalova, Mihail Mutafov, Bulgarija, Vokietija, 2013, 30 min.)
Manolas seka savo anūką. Iš tolo stebi, laukia. Galiausiai pamato tai, ko labiausiai bijojo – šis bučiuojasi su kitu vyru. Manolas įsitikinęs, kad šią ligą galima išgydyti. Jei reikės, kumščiu. Svarbu, kad apie tai nesužinotų vaiko motina.

Pradingęs šalikas (The Missing Scarf, rež. Eoin Duffy, Airija, 2014, 6 min.)
Voveraitė pameta šaliką. Beieškodama ji sutinka įvairiausius miško gyventojus, turinčius savų, gerokai filosofiškesnių, problemų.

Siena (Fal, rež. Simon Szabó, vaid. Sándor Tóth, Emilla Lovas, Vengrija, 2014, 11 min.)
Šešiolikmetis romų kilmės Lasis dirba pagalbininku statybose. Viena plytų eilė lipa ant kitos, vyrai dirba nešvaistydami laiko pokalbiams. Ir jei ne visiškai atsitiktinis žvilgsnis, Lasis būtų grįžęs namo ir nesusimąstęs apie tai, kokį siaubą nuslėpti miestui prireikė didžiulės sienos.

Sudužęs laivas (Shipwreck, rež. Morgan Knibbe, Nyderlandai, 2014, 14 min.)
2013 m. spalį iš Eritrėjos Europos link išplaukė pabėgėlių laivas. Netrukus apie jo kelionę liudijo tik nuolaužos ir dešimtys karstų. Išsigelbėję keleiviai leidžiasi į prisiminimus apie siaubo kupiną naktį.

Taprobana (Taprobana, rež. Gabriel Abrantes, vaid. Jani Zhao, Natxo Checa, Portugalija, Danija, San Tomė ir Prinsipė, Šri Lanka, 2014, 24 min.)
Portugalų poetas Luis Vaz de Camões nardo vaizduotės ir kūniškų malonumų vandenynuose – kaip keliautojas Vasco da Gama mylia po mylios artėjo Indijos krantų link, taip žodis po žodžio gimsta jo kelionę šlovinantys garsiosios poemos "Os Lusadas" posmai.

#34

Kino klasikos ciklas "52 savaitės"
Daktaras Ne
"Dr. No"
Rež. Terence Young
Vaid. Sean Connery, Ursula Andress, Joseph Wiseman, Jack Lord
(veiksmo trileris, JAV, 1962, anglų k., liet. subt., 1.50)
6 d. – 21 val.

"Daktaras Ne" yra pirmasis filmas iš Jameso Bondo veiksmo trilerių serijos. Dėl šio filmo Bondo herojus tapo lengvai atpažįstama šiuolaikinės amerikietiškos popkultūros ikona. Mažo biudžeto filmo siužetas tuo metu buvo ypač aktualus, nes Amerikoje buvo kilusi įtampa dėl karinių raketų.
Vėliau šio filmo autorius režisavo dar du Jameso Bondo filmus: "Iš Rusijos su meile" (1963), kuris yra laikomas svarbiausiu filmu apie Jamesą Bondą, ir ketvirtąjį – "Kamuolinis Žaibas" (1965).

Merginos iš Čelsio
“Chelsea Girls”
Rež. Paul Morrisey, Andy Warhol
Vaid. Brigid Berlin, Randy Borscheidt, Christian Aaron Boulogne, Angelina ‘Pepper’ Davis
(drama, JAV, 1966, anglų k., liet. subt., 3.30)
10 d. – 19 val.

Trijų valandų epinis pasakojimas apie Niujorko "Chelsea" viešbučio gyventojus. Tai A. Warholo triumfas kine ir pirmas komerciškai sėkmingas jo filmas.

#35

VIENUOLYNAS
The Monastery: Mr. Vig and the Nun (2006) 84 min.
Dokumentinis filmas, N-7

11-07 	17.00 *
#36

ARTscape Vokietija

C. Kraus - Keturios minutės/Four Minutes – 112 min., - birželio 5d, – 16.30

Trumpametražiai/Shortd – birželio 9d, - 19 val. (galerijoje "Vartai")

Ch. Petzold - Jela/Yella – 89 min., - birželio 13d. , 17 val.

M. H. Rosenmuller - Kaip tapti nemirtingu/Grave Decisions – 104 min., birželio 20 d., 17 val.

S. Taddicken Emos Laimė/Emma’s Bliss – 99 min., birželio 26 d., 21 val.

Tarp 2007 m KINO PAVASARIO žiūrovų nemenko populiarumo susilaukė Keturios minutės

Siužetas: 80-ojo jubiliejaus sulaukusi Traude Krueger savanoriškai rengia muzikos pamokas Vokietijos kalėjimuose bausmes atliekantiems nusikaltėliams. Ji yra tikra savo srities profesionalė. Sudėtingu ir nesutramdomu charakteriu išsiskirianti mergina Dženi yra nuteista už žiaurią vyresnio vyro žmogžudystę, bet dar būdama laisvėje garsėjo kaip daug žadanti pianistė vunderkindė. Kai patyrusi Traude išsiaiškina didžiąją merginos paslaptį, ryžtasi sugrąžinti ją prie muzikos meno ir išpildyti slapčiausias svajones. Draugų beveik neturinti ir kompromisų nepripažįstanti mergina ne iš karto paklūsta griežtiems nurodymams, bet neįprastos metodikos dėka valdingoji močiutė vis dėl to randa raktą į nusikaltėlės širdį.

"Keturios minutės" - ryškiai vokiečių tautos filmas. Tautos, pasižyminčios tiesumu, tikslumu, aiškumu. Jei šiaip šios savybės yra puikios, tai konkrečiai šiam profesionaliam filmui trukdo. Rodydami siužetą, charakterizuodami veikėjus, jų elgesio motyvaciją minimą tiesumą kūrėjai išverčia į nemalonų tiesmukiškumą.
Bet ko verti mano aiškinimai, jei neabejotinai 2007 m KINO PAVASARIO festivalio publikai pasakojama istorija aiškiai patiko.
Vis dėlto filmą verta pamatyti. Bus įdomu.

#37

Pensijų diena premjera !!!

Režisieriai Diana ir Kornelijus Matuzevičiaiх
Garso operatoriai Viktoras Juzonis, Sigitas Motoras
Montažo režisierius Danielius Kokanauskis
Prodiuseriai Arūnas Stoškus, Kęstas Petrulis
(dokumentinis filmas, Studija 2, 2008, 24 min.)
20 d. – 19, 20 val.

Keturios pagyvenusios moteriškės tikisi sulaukti išganingosios paštininkės, turinčios išmokėti joms pensiją. Laukimo būsena su absurdo elementais, begalinė istorijų pynė ir su vis rusenančiu įtarimu, jog Godo taip ir neateis.

#38

Paskubom "užmetęs akį" į programą, turiu parekomenduoti estų Tėvynės grožybės - tikrai puikus, pavykęs, linksmas kinas. Akibrokštas ir pamoka lietuvių dokumentalistams - "zanūdoms", kaip turėtų būti kuriamas kinas. Garantuoju, kad prisižvengsite iš Estijos gyvenimo "realybės". (Ir Lietuvoje ne kitaip Cha cha)…

#39

Pasirodė SKALVIJOS antro mėnesio po atostogų, RUGSĖJO programėlė.
“Užmuša” filmų gausa. Pradžioje net “nepagauni sistemos”. Tačiau įsižiūrėjus atidžiau, tos gausos logika tampa suprantama.
Galybė lietuviško kino. Jie ir visiškai užmiršti. Ne veltui ciklas vadinasi “Gerai užmiršti filmai”. Čia ir paskutinis “lietuviškas argumentas” – iš Cannes 2003m repertuaro A.Matelio filmas apie liftininką, jo premjera Lietuvoje!
Animacinių filmų festivalis su geriausiu visų laikų ir tautų šios srities kuriniu - rusiškuoju multiku “Ežiukas rūke”. Taip pat švedų, vokiečių animacijos kolekcijos.
Jeigu yra Romano Polanskio bei Martino Scorceses mini retrospektyvos, tai šalia paskutiniųjų jų – “PIANISTO” bei “NIUJORKO GAUJŲ”, “prilipdyti” ir senai primiršti, arba net mažai rodyti pas mus jų filmai.
Jei vaikams cikle matome populiarųjį Harį Poterį, tai šalia to radau ir žinomą tik festivalio “Kino pavasaris” dalyviams, švedišką filmą. Jis sulaukė visiškai netikėtos ir nelauktos sėkmės tame Kino pavasaryje – ėjo iš lūpų į lūpas pagrindinio herojaus šveduko keistas vardas. “Baisiai” nustebau, kad tas filmas dar Lietuvoje besąs.
Ką gi, kai ateis tų seansų rodymo metas rugsėjyje, matyt, nesusilaikysiu dar neparašęs….Mirkt

#40

ARŪNO MATELIO FILMŲ RETROSPEKTYVA "SKALVIJOJE"

Rugsėjo 5 –7 d. “Skalvijos” kino centre rengiama režisieriaus Arūno Matelio filmų retrospektyva. Ją atidarys lietuviškoji filmo “Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą” premjera (pasaulinė filmo premjerą šių metų gegužę įvyko tarptautiniame Kanų kino festivalyje).
Arūnas Matelis ( g. 1961) – jaunosios kartos lietuvių kino režisierius. 1989 m. jis baigė televizijos režisūrą Lietuvos muzikos akademijoje. Jo mokytojas buvo vienas lietuvių dokumentinio kino klasikų Henrikas Šablevičius. Jau diplominiame Matelio darbe – filme “Pelesos milžinai” apie Baltarusijoje lietuvybę besistengiančius išsaugoti kaimo žmones - galima įžvelgti būsimus režisieriaus kūrybos bruožus: kasdienybės sakralizavimą, pastangas atskleisti mitinę jos dimensiją. Kelis filmus Matelis yra sukūręs kartu su savo kurso draugu – režisieriumi Audriumi Stoniu. Tai 1989 m. “Baltijos kelias” ir vienas garsiausių bei populiariausių paskutinių metų lietuvių filmų – “platininis” “Skrydis per Lietuvą, arba 510 sekundžių tylos” (2000).
1991m. Matelio sukurtas filmas "10 minučių prieš Ikaro skrydį " tapo savotišku jaunosios lietuvių kino dokumentininkų kartos manifestu. Jis ne tik vienas pirmųjų “prasimušė” į tarptautinius kino festivalius (Oberhauzeno festivalio apdovanojimas), bet ir tarsi įvardijo naujojo kino temas, estetiką, stilių, polinkį eksperimentuoti su vaizdu bei labai subjektyvią autoriaus intonaciją. Filmo herojai - tuomet labiausiai apleistas Vilniaus rajonas Užupis ir jo gyventojas, amžinąjį žydą primenąs marginalas. Tačiau “10 minučių prieš Ikaro skrydį” Matelis sukuria absurdiškos buities simfoniją, momentinę vidinio peizažo fotografiją, žvelgdamas į realybę tarsi iš labai toli, gal net amžinybės.
Daugumos Matelio filmų pavadinimai (“Pirmasis atsisveikinimas su Rojumi”, “Iš dar nebaigtų Jeruzalės pasakų”, "Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą&quotMirkt pabrėžia mitinę tikrovės dimensiją, o kartu ir jų autoriaus pastangas kasdienybėje įžvelgti amžinybės bruožus. Kartu režisierius drąsiai eksperimentuoja su vaizdu: pavyzdžiui, filmas "Autoportretas " – tai dešimt minučių trunkąs kadras: jis nevengia ir transformuotos nebyliojo kino estetikos ar realiojo laiko materializavimo, būdingo šių dienų filosofiniam kinui.
Retrospektyvos programoje – ne tik “Sekmadienio…” premjera. Pirmą kartą viešai bus parodytas filmas “Priverstinės emigracijos dienoraštis”, pasakojantis apie “naujųjų turtuolių” kastos atstovą, išvykusį gyventi į JAV.
Įvyks susitikimai su režisieriumi.

Apie filmus

Rugsėjo 5 – 7 d.
Arūno Matelio filmų retrospektyva
I programa
"Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį"
Operatorius Rimvydas Leipus.
Filmas apie Vilniaus rajoną Užupį. Juostoje užfiksuota griūvančio senamiesčio atmosfera nuteikia laukti naujojo Ikaro skrydžio.
(Lietuvos kino studija, 1990, 10 min.)
"Pirmasis atsisveikinimas su rojumi"
Operatorius Viktoras Radzevičius.
Lyg viskas suktųsi ratu: degtinės paieškos, keiksmažodžiai, praplaukianti barža, vėjo gūsiai. Rodos, ir žmonės, ir gamta nujaučia artėjant atsisveikinimą, o trūkinėjanti juosta, pasikartojantys kadrai ir frazės dar labiau išryškina šios akimirkos svarbą.
("Nominum", 1998, 15 min.)

"Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą" (Lietuviška premjera!)
Operatoriai Andrius Trukanas, Rimvydas Leipus, Vytautas Survila.
Pagrindinis filmo herojus - liftininkas. Jo darbo esmė ir prasmė – gana paprasta ir aiški. Jis turi būti lifte ir laukti skambučio, kol kam nors prireiks pasinaudoti liftu. Filmas – lyg savotiška Samuelio Becketto pjesės "Belaukiant Godo" dokumentinė versija… Pasaulinė filmo premjera šiemet įvyko Kanuose.
("Nominum", Lietuvos kino studija, HBF, DFI, 2003, 19 min.)

II programa
"Baltijos kelias"
(kartu su Audriumi Stoniu)
Filmas apie imperiją sugriovusį įvykį – Baltijos kelią.
(Lietuvos kino studija, 1989, 10 min.)

"Autoportretas"
Operatorius Viktoras Radzevičius.
Per bohemos vakarėlį kamera žiūri į vieną žinomiausių ir skandalingiausių lietuvių poetų, dramaturgą ir rašytoją Sigitą Parulskį. Tai vienas 10 minučių trukmės kadras. Ekscentriškas nenutrūkstamas žvilgsnis sukuria keistą įtampą.
("Nominum", 1993, 10 min.)

"Iš dar nebaigtų Jeruzalės pasakų"
Operatoriai Andrius Trukanas, Rimvydas Leipus, Viktoras Radzevičius.
Į vandenų ir salų apsuptą kaimą sėlina naktis. Kaimiečiai renkasi į bažnyčią atlikti senovinio ritualo –Velykų naktį budėti prie nukryžiuotojo statulos ir ją saugoti. Šio poetiško filmo atmosfera kuriama iš nuojautų ir kažko naujo, nepatirto laukimo.
("Nominum", 1996, 26 min.)

"Priverstinės emigracijos dienoraštis"
Operatorius Arūnas Matelis, dalyvaujant Audriui Stoniui.
Ką šiandien reiškia sąvoka "priverstinė emigracija"? Kodėl filmo herojus pasirinko emigraciją savo valia? Šie klausimai kyla pasakojant apie vieną "naujųjų turtuolių" kastos atstovą, besiblaškantį dideliame prabangiame name. Filmas - vienos jo dienos kronika.
("Nominum", 2001, 22 min.)

"Skrydis per Lietuvą, arba 510 sekundžių tylos"
(kartu su Audriumi Stoniu)
Operatorius Vytautas Survila.
Tai nenutrūkstamas skrydis virš rūko užklotų laukų, bažnyčių stogų, Vilniaus senamiečio gatvių. Filmas sukurtas pasaulinei parodai EXPO 2000. 2003 m. apdovanotas lietuvišku "Platininiu disku".
("Nominum", 2000, 9 min.)

"Skalvijos" inf.