Bendradarbių pasakojimai apie karštį tai geras atskaitos taškas. 
Kaip ir vaikai, bei šeimos įpročiai tikrai pas visus vienodi. Nematau problemos tiek su vaiku, tiek be - viskas nuo požiūrio.
Vaikas vaikui nelygu ir kelionė kelionei. Mes mėgstam daug pamatyti važiuodami ir būna taip, kad per atostogas net nepamatom viešbučio baseino, kai keliesi 5h ryte į ekskursiją ir grįžti 8-9h vakare ir krenti į lovą. Kitą mėnesį pirmą kartą važiuojam su vaiku atostogų, nors ir vaikšto, bet jau žinau, kad tokiu ritmu kaip anksčiau tikrai nebepatempsim 
Zhakas, a ko nepatempsi, grįši sustiprėjusia pečių juosta, kai vaiką užsisodinęs visur varinėsi. Man taip buvo. Tiesa, pirmoje kelionėje esminė bėda buvo, kad vaikui kepurės nėjo rasti tokio mažo dydžio.
Kostai, neputok. Kartais norisi tieisog vaikus irgi vežtis. Ne dėl to, kad tu nori, o dėl to, kad vaikui tai irgi yra lavinimas. Dzin, atsimins jis ar ne.
Su subyrėjusia nugara, tai ant rankų nešu labai išskirtiniais atvejais, o ir pagal savo amžių ne toks ir mažas jau, kad norėtųsi ilgiau nei 20min nešti. 
Išmokytas vaikščioti daug, vežimėlį pardavėm kaip tik laisvai pradėjo vaikščiot, tai ant rankų prašosi jau tik tada, kai nuvargsta. Uošviai kartu važiuoja, uošvis anūko išsiilgęs, pats siūlėsi nešti, tai galės nešioti Kaip nors. Maršrutas bus intensyvus, pamatyti norisi kuo daugiau kaip visada, tai reiks suktis iš situacijos
kostia, pats ir badykis i uodega 
jeigu vaiku nenori.
realiai su broliu pakalbam ta tema,kai aplinkoje yra seimyna,kuri primeta turtOliais,bet realiai is paskutiniu vaziuoja i keliones dviese ir be vaiku. tai sakom,kaip mums reiketu jaustis,kai tevai anais laikais keliaudavo visa vasara po ne turkija,bet cccp ir butu mumis.palike pas babunr kaime? dabar ir mes su zmona pakalbam,kad gal nereikejo ir nereiketu tasytis pacano,bo buvo momentu,kai tikrai užpypindavo bet ryšys savo daro,o ir dabar jaučiasi,kad su tevais jam kompanija idomesne,nei su rajono valkačiukais.