Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Įsigaliojusios taisyklės paskelbtos 115-oje šios temos žinutėje: [bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showPosts/422583.41 .13-=(1172829312?BID=0j3sb013dwk7eqff15n3gescqr6dob18](http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showPosts/422583.41.13-=(1172829312?BID=0j3sb013dwk7eqff15n3gescqr6dob18) Šaltinis: zvejys.net/forumas/viewtopic.php?t=262 Visuomenės svarstymui mėgėjiškos žūklės taisyklių, žuvų apsaugos taisyklių ir povandeninės medžioklės taisyklių PROJEKTAS (parengė R.Žilinskas iš “Žūklės” žurnalo). I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mėgėjiškos žūklės, žuvų apsaugos ir povandeninės medžioklės taisyklės (toliau – Taisyklės) reguliuoja mėgėjišką žvejybą ir povandeninę medžioklę, nustato mėgėjiškos žvejybos ir povandeninės medžioklės objektus, įrankius, būdus, režimą, draudimus, mėgėjiškos žvejybos ir povandeninės medžioklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žvejyba ir povandenine medžiokle susijusią veiklą. 2. Šios Taisyklės galioja visuose Lietuvos Respublikos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose (toliau – Valstybiniuose vandens telkiniuose), taip pat kitoje šalies teritorijoje, kiek tai susiję su šių Taisyklių reikalavimais. 3. Privatiems vandens telkiniams šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Aplinkos ministerijos patvirtintose Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose Taisyklėse. 4. Šių Taisyklių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Regionų aplinkos apsaugos departamentai. II. SĄVOKOS 5. Pagrindinės šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: 5.1. mėgėjiška žūklė (mėgėjiška žvejyba) – žuvų gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais laikantis mėgėjiškos žūklės Taisyklėmis nustatytos tvarkos; 5.2. mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai, kurių skaičius neviršija Taisyklėse numatyto limito, o taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams bei nėgėms gaudyti ir graibštai masalinėms žuvelėms gaudyti ar sužvejotoms žuvims iš vandens išimti; 5.3. mėgėjiškos žūklės būdas – žvejyba, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniu masalu, užkabinamos kabliuku ar kabliukais už žiomenų arba galvos srityje ir ištraukiamos valo pagalba, taip pat nėgių bei vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais; 5.4. žvejys mėgėjas – kiekvienas Lietuvos Respublikos ar užsienio pilietis žvejojantis pagal Mėgėjiškos žūklės, žuvų apsaugos ir povandeninės medžioklės Taisykles jose nurodytais mėgėjiškos žūklės įrankiais bei būdais. Žuvys, pagautos laikantis Taisyklėse nustatytų normų ir tvarkos, yra laikomos žvejo mėgėjo nuosavybe, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (bet negali parduoti) arba paleidžia atgal į vandens telkinį; 5.5. leidimas naudoti žūklės plotą – dokumentas, kuris Mėgėjiškos žūklės įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti žuvų išteklius ir organizuoti mėgėjišką žūklę tam tikrame valstybiniame vandens telkinyje; 5.6. žūklės ploto naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo pagal leidimą naudoti žūklės plotą arba vandens telkinio nuomos sutartį naudojantis valstybinį vandens telkinį; 5.7. licencinė žūklė – saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žūklė, taip pat žūklė vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žvejyba draudžiama ar ribojama, turint nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas); 5.8. povandeninė medžioklė – žuvų šaudymas specialiomis strėlėmis, suspaustu oru ar gumos pagalba užtaisomais šautuvais, nardant po vandeniu; 5.9. povandeninės medžioklės mėgėjas – kiekvienas Lietuvos Respublikos ar užsienio pilietis šaudantis žuvis pagal Mėgėjiškos žūklės, žuvų apsaugos ir povandeninės medžioklės Taisykles. Žuvys, nušautos laikantis Taisyklėse nustatytų normų ir tvarkos, yra laikomos povandeninės medžioklės mėgėjo nuosavybe, kuria jis disponuoja savo nuožiūra, bet negali parduoti. 5.10. žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai. III. TEISĖS MĖGĖJIŠKAI ŽŪKLEI IR POVANDENINEI MEDŽIOKLEI SUTEIKIMAS 6. Teisė mėgėjiškai žūklei ir povandeninei medžioklei suteikiama išduodant leidimus arba licencijas mėgėjiškai žūklei. 7. Leidimai mėgėjiškai žūklei išduodami vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Žūklės leidimų išdavimo taisyklėmis. 8. Licencijos išduodamos vadovaujantis Aplinkos apsaugos patvirtintomis Licencinės žūklės taisyklėmis. . 9. Žvejoti ar medžioti po vandeniu be mėgėjiškos žūklės leidimų, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus gali: 9.1. žūklės plotų naudotojai – fiziniai asmenys vandens telkiniuose, kuriuose jiems išduoti leidimai naudoti žūklės plotus; 9.2. vandens telkinių savininkai – jiems nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose; 9.3. vaikai iki 16 metų ir senatvės pensininkai – visuose mėgėjiškai žūklei numatytuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius vandens telkinius bei žuvininkystės tvenkinius ir kūdras; 9.4. I ir II gr. invalidai – visuose mėgėjiškai žūklei numatytuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius vandens telkinius bei žuvininkystės tvenkinius ir kūdras. Pastaba. Vaikams iki 16 metų povandeninė medžioklė draudžiama. IV. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS 10. Žvejys mėgėjas vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 3 mėgėjiškos žūklės įrankius ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus Kuršių marias kur bendras kabliukų skaičius gali būti 9 vnt. 11. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras jūroje vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius neribojamas. 12. Dvišakis, trišakis ar kitoks daugiašakis kabliukas laikomas vienu. Dirbtinis masalas ar sistemėlė, ant kurios užmaunamas masalas, negali turėti daugiau kaip 4 kabliukus (įskaitant galvakablį). 13. Jei prie žvejybos įrankių nėra savininko, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo gali paimti Aplinkos apsaugos inspektoriai. 14. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį, šamą, ne daugiau kaip po 3 vnt. margųjų upėtakių, salačių, kiršlių, ūsorių, ne daugiau kaip po 5 vnt. vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, žiobrių, šapalų, meknių, ungurių ir ne daugiau kaip 50 vnt. vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris per parą neturi būti didesnis kaip 7 kg. 15. Žuvų apsaugos tikslais ar žūklės ploto naudotojo prašymu valstybiniuose vandens telkiniuose Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą, bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų, nekeičiant bendro draudimo termino. 16. Mėgėjiškos žvejybos varžybos neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose rengiamos, jas raštu suderinus su vietos savivaldos institucija ir su to regiono Aplinkos apsaugos departamentu ar rajono agentūra, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys (telkiniai). Jeigu vandens telkinys (telkiniai) yra valstybinio parko teritorijoje, papildomai suderinama su parko direkcija. Išnuomotuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus mėgėjiškos žvejybos varžybų tvarką nustato nuomininkas ar žūklės ploto naudotojas, suderinęs su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu. Mėgėjiškos žvejybos varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 10, 11 ir 14 punktuose nurodyti apribojimai, jei pagautos žuvys paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. V. MASALO GAUDYMAS 17. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vnt. karosų, kuojų, ešerių, ar kitų nevertingų rūšių žuvų, taip pat ne daugiau kaip 100 gramų uodo trūklio lervų. Masalą gaudyti leidžiama tik šių Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka įgijus teisę žūklei. VI. DRAUDIMAI 18. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos institucijų leidimo: 18.1. veisti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti į vandens telkinius naujų rūšių žuvis ir vėžius bei gyvūnus įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 “Dėl invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios” (Žin., 2004, Nr.130-4677); 18.2. būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus bendro naudojimo kelius, su nemėgėjiškos žūklės ( išskyrus verslinės žūklės įrankius, turint leidimą verslinei žūklei ) ar tuo metu toje vietoje draudžiamais žvejybos įrankiais; 18.3. gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti ne mėgėjiškos žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žvejybos įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 19. Draudžiama ši veikla: 19.1. vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą ar kitą įrangą nuo kenksmingų medžiagų; 19.2. važiuoti ar stovėti su motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, žuvivaisos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, vykdančių tarnybines funkcijas, žvejybinių organizacijų, turinčių leidimą verslinei žvejybai tame vandens telkinyje, ir mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomininkų, žūklės plotų naudotojų, jų įgaliotų asmenų bei etatinių darbuotojų, vykdančių vandens telkinių apsaugą, transportą bei specialias rankinio valdymo invalidų vairuojamas mašinas. Šis draudimas netaikomas autotransporto priemonėms pastatytoms specialiai įrengtose mašinų stovėjimo aikštelėse; 19.3. žvejoti be leidimo mėgėjiškai žūklei (išskyrus III Taisyklių skyriuje išvardintus atvejus); 19.4. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų; 19.5. naudotis plaukiojimo priemonėmis, pažeidžiant Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką; 19.6. pardavinėti bei naudoti kaip masalą žuvis, įtrauktas į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 “Dėl invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios” (Žin., 2004, Nr.130-4677) ; 19.7. šaudyti povandeninei medžioklei skirtais šautuvais braidant ar vaikštant pakrantėmis, taip pat šaudyti iš valties bei nardyti tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), taip pat medžioti žuvis nardant su akvalangais bei kitais autonominio kvėpavimo prietaisais. 20. Draudžiama žvejoti: 20.1. naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), duriamuosius, užkabinamuosius, tinklinius ne mėgėjiškos žvejybos įrankius bei kitus, šiose Taisyklėse nenumatytus kaip leidžiamus, žvejybos įrankius, o taip pat naudojant mėgėjiškuose žūklės įrankiuose ilgesnes nei 20 cm gumas (išskyrus įrankius kai guma yra meškerykočio dalis); 20.2. žuvis nesuviliojus jų masalu, o užkabinus kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies (išskyrus galvos sritį). Atsitiktinai taip pagautos žuvys turi būti tuoj pat paleidžiamos į tą patį vandens telkinį; 20.3. slepiant žūklės įrankius vandenyje, po ledu, sniegu ar kitaip juos maskuojant; 20.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žūklės būdais nei bučiukai ir samteliai vėžiams gaudyti; 20.5. žuvų praplaukimo takuose ir arčiau kaip 50 m nuo jų; 21. Draudžiama gaudyti: 21.1. Šių rūšių žuvis: - lašišas (Salmo salar L.) (išskyrus Baltijos jūrą); - perpeles (Alosa fallax (Lacepede.); - ežerinius sykus (Coregonus lavaretus holsatus Thienemann); - skersnukius (Chondrostoma nasus L.); - vijūnus (Misgurnus fossilis L.); - jūrines nėges (Petromyzon marinus L.); - mažąsias nėges (Lampetra planeri Bloch.) ir jų vingilius; - kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus gyvūnus; 21.2. Be licencijų išduodamų Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka: - šlakius (Salmo trutta trutta L.) (išskyrus Baltijos jūrą); - upines nėges (Lampetra fluviatilis L.) ir jų vingilius; 21.3. Mažesnius nei šių dydžių: lašišas (Salmo salar L.) (Baltijos jūroje) 60 cm šamus (Silurus glanis L.) 75 cm šlakius (Salmo trutta trutta L.) 60 cm salačius (Aspius aspius (L.) 50 cm vėgėles (Lota lota (L.): Kuršių mariosekituose telkiniuose 45 cm40 cm menkes (Gadus morhua (L.) 40 cm ūsorius (Barbus barbus (L.) 50 cm starkius (Stizostedion lucioperca (L.) 50 cm lydekas (Esox lucius L.) 45 cm kiršlius (Thymallus thymallus (L.) 30 cm marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) 30 cm žiobrius (Vimba vimba (L.) 30 cm šapalus (Leuciscus cephalus (L.) 30 cm meknes (Leuciscus idus (L.) 30 cm plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus L.) 10 cm siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus L.) 10 cm Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo. 22. Draudžiama gaudyti Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose šias žuvis ir vėžius: lydekas (Esox lucius L.) nuo vasar.1d. iki baland.20d sterkus (Stizostedion lucioperca L.) nuo kovo 20d. iki geg.20d. kiršlius (Thymallus thymallus L) nuo kovo 1d. iki baland.30d. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) nuo spal.1d. iki gruodžio 31d. šlakius (Salmo trutta trutta L.) nuo spal.1d. iki gruodžio 31d sykus (Coregonus lavaretus L.) nuo spal.1d. iki gruodžio 31d plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spal.15d. iki liepos 15d. 23. Draudžiama gaudyti be nustatyta tvarka išduotų licencijų vidaus vandens telkiniuose šias žuvis: lašišas (Salmo salar L.) ištisus metus šlakius (Salmo trutta trutta L.) ištisus metus žiobrius (Vimba vimba L.) nuo baland.20d. iki birž.20d. 24. Draudžiama gaudyti lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d.mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios (pajūrio) upės žiočių ir 0,5 spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje. 25. Draudžiama nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. naudoti masalui žuvelę. 26. Draudžiama žvejoti: 26.1. ištisus metus 1 priede išvardintuose ichtiologiniuose draustiniuose ir masinio žuvų susikaupimo vietose; 26.2. nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. 2 priede išvardintuose vandens telkiniuose - visais natūralios kilmės masalais, išskyrus varles ir žuveles; 26.3. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 3 ir 4 prieduose išvardintose upėse – visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais; 26.4. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 5 priede išvardintose upėse – visais dirbtiniais masalais. Pastabos. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek ir paskutinę nurodyto termino dieną, išskyrus atveju,s kai pirma ar paskutinė draudimo diena yra savaitgalis ar Valstybinė šventė. Šio skyriaus 21.1, 21.2, 21.3, 22, 23 bei 24 punktai taip pat taikomi ir povandeninės medžioklės mėgėjams. VII. POVANDENINĖS MEDŽIOKLĖS ORGANIZAVIMO TVARKA 27. Povandeninė medžioklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose : Eilės Nr. Vandens telkinio pav. Rajonas Plotas Ežero Nr. Pastabos 1. Asveja Molėtų, Švenčionių 978,2 42-109 povandeninė medžioklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto 2. Aisetas Molėtų 248,3 43-36 3. Baltieji Lakajai Molėtų 699,8 43-118 4. Siesartis Molėtų 503,6 42-57 5. Baluošas Švenčionių 244,9 43-278 6. Žeimenys Švenčionių 436,3 44-2 7. Alaušas Utenos 1071,8 31-24 8. Tauragnas Utenos 503,7 31-140 9. Sartai Rokiškio, Zarasų 1336,8 20-76 10. Antalieptės HE tvenkinys Zarasų 1572,3 11. Zarasas Zarasų 323,4 21-49 12. Akmena Trakų 270,4 57-122 14. Skaistis Trakų 282,0 57-124 15. Lūšiai Ignalinos 390,9 32-91 16. Asalnai Ignalinos 263,5 32-90 17. Šakarvai Ignalinos 77,1 44-1 18. Ūkojas Ignalinos 190,2 31-184 19. Pakasas Ignalinos 146,8 31-164 20. Vištytis Vilkaviškio 39,8 53-30 21. Baltijos jūros priekrantė, išskyrus Pajūrio regioninio parko Plocio rezervatą bei talasaloginį draustinį Draudžiama povandeninė otų medžioklė nuo gegužės 20d. iki liepos 1d. 28. Nuomininkai ir žūklės plotų naudotojai jų išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose ar ežeruose ir tvenkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, gali leisti povandeninę medžioklę, tai įrašę į leidimo sąlygas. VIII. ŽVEJŲ IR POVANDENINĖS MEDŽIOKLĖS MĖGĖJŲ PAREIGOS 29. Žvejai ir povandeninės medžioklės mėgėjai privalo: 29.1. Laikytis šių Taisyklių, žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. 29.2 Asmenys, pastebėję vandens telkinyje uždraustus žvejybos įrankius ir pranešę apie tai į artimiausią aplinkosaugos skyrių, pareigūnams leidus, iki jiems atvykstant, ištraukti šiuos įrankius iš vandens telkinio. Neteisėtai pagautos žuvys paleidžiamos į tą patį vandens telkinį arba atiduodamos Aplinkos apsaugos pareigūnams: 29.3 Žvejodami ar šaudydami žuvis, su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamą žvejybos ar povandeninės medžioklės teisę patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos valstybiniams ir neetatiniams Aplinkos apsaugos inspektoriams, kitų įgaliotų institucijų pareigūnams, vandens telkinių nuomininkams ar savininkams, žūklės ploto naudotojams bei jų įgaliotiems asmenims. Kai žvejojama iš valties, žvejas privalo priplaukti prie kranto, jeigu to pareikalauja inspektorius. IX. ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMĄ 30. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žala padaryta neteisėtai sugaunant žuvis (jų ikrus) ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjų atlyginami pagal Vyriausybės nustatytus įkainius. 31. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas – tai žvejyba ar žuvų šaudymas uždraustose vietose arba uždraustu laiku, taip pat naudojimas šiomis Taisyklėmis draudžiamų žvejybos įrankių ir buvimas vandens telkinyje bei jo pakrantėje su šiomis Taisyklėmis draudžiamais įrankiais arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta. 32. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias Taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos teisės aktų nustatyta tvarka. 33. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos ar žuvų šaudymo įrankiai, naudojami pažeidžiant Taisykles, gali būti paimami bei konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. balandžio d. įsakymu Nr. 1 priedas Vandens telkiniai, kuriuose mėgėjiška žvejyba uždrausta visais mėgėjiškos žvejybos įrankiais ir būdais ištisus metus Eilės Nr. Upės pavadinimas Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas JŪROS BASEINAS 1. Jūra (nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-osios vidurinės mokyklos ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos) Nemunas, dešinysis NEMUNO BASEINAS 2. Nemunas (nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos) Kuršių marios Krokų lanka 4. Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. balandžio d. įsakymu Nr. 2 priedas Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. uždrausta mėgėjiška žvejyba visais natūralios kilmės masalais, išskyrus varles ir žuveles Eilės Nr. Upės pavadinimas Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas JŪROS BASEINAS 1. Ančia nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos Šešuvis, dešinysis 2. Jūra nuo žiočių iki Balskų užtvankos Nemunas, dešinysis 3. Šešuvis nuo tilto Gaurės gyvenvietėje iki Upynos upės Jūra, kairysis MINIJOS BASEINAS 4. Veiviržas nuo žiočių iki automagistralės Kaunas-Klaipėda tilto Minija, kairysis 5. Salantas nuo žiočių iki Blendžiavos upės Minija, dešinysis 6. MŪŠOS BASEINASLėvuo nuo žiočių iki Pasvalio užtvankos Mūša, dešinysis 7. NEMUNO BASEINASDubysa nuo žiočių iki Dratvinio upės žiočių Nemunas, dešinysis 8. Minija nuo žiočių iki Sausdravo upės Atmata (Nemunas), dešinysis NERIES BASEINAS 9. Musė nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos Neris, dešinysis 10. Vokė nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos Neris, kairysis NEVĖŽIO BASEINAS 11. Šušvė nuo žiočių iki tilto Josvainių k. Nevėžis, dešinysis ŠVENTOSIOS BASEINAS 12. Virinta nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai Šventoji, kairysis 13. Širvinta nuo žiočių iki kelio Gelvonai - Čiobiškis Liukonių k. Šventoji, kairysis 14. Siesartis nuo žiočių iki Valtūnų malūno užtvankos Šventoji, kairysis Pastaba. Minijoje nuo Šilutės - Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės “Gargždų statyba” iki Salanto upės leidžiama žvejyba plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. balandžio d. įsakymu Nr. 3 priedas Upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais Eilės Nr. Upės pavadinimas Vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas NEMUNO BASEINAS 1. Avirė Nemunas, kairysis 2. Bilsinyčia Nemunas, kairysis 3. Gauja Nemunas, dešinysis 4. Karklė Nemunas, dešinysis 5. Minija Atmata (Nemunas), dešinysis 6. Ratnyčia Nemunas, dešinysis 7. Šustis Šyša, dešinysis 8. Viešvilė Nemunas, dešinysis NERIES BASEINAS 9. Armona (nuo žiočių iki Ukmergė – Jonava plento tilto) Šventoji, dešinysis 10. Bezdonė Neris, kairysis 11. Bražuolė (nuo žiočių iki automagistralės Vilnius- Kaunas tilto) Neris, kairysis 12. Girija Žalesa, kairysis 13. Grabuosta Siesartis, kairysis 14. Jusinė Žeimena, dešinysis 15. Kena Vilnia, kairysis 16. Lakaja (nuo žiočių iki Lakajo ežero) Žeimena, dešinysis 17. Laukysta Neris, kairysis 18. Lomena Neris, kairysis 19. Mera – Kūna Žeimena, kairysis 20. Musė (nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos) Neris, dešinysis 21. Nemenčia Neris, dešinysis 22. Peršokšna – Dumblė Lakaja, kairysis 23. Saria (nuo žiočių iki Karvinės up.) Žeimena, kairysis 24. Siesartis (nuo žiočių iki Grabuostos žiočių) Šventoji, kairysis 25. Skirda Žeimena, kairysis 26. Vilnia (nuo žiočių iki Kenos up. žiočių) Neris, kairysis 27. Vokė (nuo žiočių iki Mūro Vokės užtvankos) Neris, kairysis MERKIO BASEINAS 28. Beržūna Šalčia, kairysis 29. Cirvija Merkys, dešinysis 30. Derežna Merkys, kairysis 31. Derežnyčia Merkys, kairysis 32. Duobupis Merkys, dešinysis 33. Duobupis Merkys, kairysis 34. Graužupis Merkys, dešinysis 35. Grūda (nuo žiočių iki UAB “Kabelių žuvis” tvenkinių) Merkys, kairysis 36. Lukna-Medryna Merkys, dešinysis 37. Maltupis Šalčia, kairysis 38. Nedzingė Merkys, dešinysis 39. Pasgrinda Verseka, kairysis 40. Skroblus Merkys, kairysis 41. Spengla Merkys, dešinysis 42. Uosupis Ūla, dešinysis 43. Verseka (nuo Krūminių užtvankos iki žiočių) Merkys, kairysis 44. Visinčia Šalčia, dešinysis MINIJOS BASEINAS 45. Aisė Veiviržas, dešinysis 46. Agluona Minija, kairysis 47. Alantas Minija, kairysis 48. Ašva Veiviržas, kairysis 49. Blendžiava (nuo Šateikių iki žiočių) Salantas, kairysis 50. Didžioji Sruoja Minija, dešinysis 51. Graumena Šalpė, kairysis 52. Kapupis Sausdravas, dešinysis 53. Karkluoja Alantas, dešinysis 54. Lukna Minija, kairysis 55. Mišupė Minija, kairysis 56. Pala Minija, kairysis 57. Salantas (nuo ištakų iki Blendžiavos upės) Minija, dešinysis 58. Sausdravas (nuo Saisos upės iki žiočių) Minija, dešinysis 59. Skinija Minija, kairysis 60. Šalpė Veiviržas, kairysis 61. Šilupis Sausdravas, dešinysis 62. Šlužmė (nuo Veiviržėnų-Petraičių kelio iki žiočių) Upita, kairysis 63. Švėkšnalė Ašva, dešinysis 64. Trumpė (nuo žiočių iki užtvankos) Žvelsa, dešinysis 65. Upita Veiviržas, kairysis 66. Žvelsa Minija, kairysis JŪROS BASEINAS 67. Aitra Jūra, kairysis 68. Ančia (nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos) Šešuvis, dešinysis 69. Balčia (nuo žiočių iki Balčių k.) Šešuvis, dešinysis 70. Ežeruona (nuo žiočių iki Žygaičių gyvenvietės) Jūra, dešinysis 71. Giluvė Jūra, kairysis 72. Šunija Jūra, kairysis 73. Trumpė Balčia, kairysis 74. Upyna Šešuvis, dešinysis 75. Upinykė Trišiūkštė, kairysis BARTUVOS BASEINAS 76. Luoba (nuo Ylakių -Vabalių kelio iki žiočių) Bartuva, dešinysis 77. Šata (nuo Apuolės užtvankos iki žiočių) Luoba, kairysis ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS) BASEINAS 78. Šventoji (nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos) Baltijos jūra VENTOS BASEINAS 79. Lūšė Venta, kairysis 80. Šerkšnė Venta, kairysis 81. Višetė Venta, kairysis VERKNĖS BASEINAS 82. Samė Verknė, kairysis 83. Strūzda Verknė, kairysis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. balandžio d. įsakymu Nr. 4 priedas Upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais Eilės Nr. Upės pavadinimas Vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas NEMUNO BASEINAS 1. Merkys Nemunas, dešinysis 2. Verknė (nuo žiočių iki Aukštadvario HE užtvankos) Nemunas, dešinysis NERIES BASEINAS 3. Virinta (nuo žiočių iki Klabinių malūno užtvankos) Šventoji, kairysis 4. Žeimena Neris, dešinysis MERKIO BASEINAS 5. Šalčia Merkys, kairysis 6. Ūla - Pelesa Merkys, kairysis MINIJOS BASEINAS 7. Minija (nuo ištakų iki Dovilų tilto) 8. Veiviržas Minija, kairysis JŪROS BASEINAS 9. Akmena ( nuo žiočių iki Jėrubynės) Jūra, kairysis 10. Šešuvis Jūra, kairysis PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. balandžio d. įsakymu Nr. 5 priedas Upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. mėgėjiška žūklė uždrausta visais dirbtiniais masalais Eilės Nr. Upės pavadinimas Vandens telkinio ar vyresniosios upės pavadinimas, įtekėjimo krantas NEMUNO BASEINAS 1. Dubysa (nuo žiočių iki Bulavėnų k., Kelmės r.) Nemunas, dešinysis 2. Strėva (nuo žiočių iki Nestrėvaičio ež.) Nemunas, dešinysis 3. Šyša (nuo žiočių iki Pašyšių k.) Atmata (Nemunas), dešinysis NERIES BASEINAS 4. Neris ( nuo Žiežmaros iki Žeimenos upių žiočių) Nemunas, dešinysis 5. Šventoji (nuo žiočių iki Anykščių užtvankos) Neris, dešinysis BARTUVOS BASEINAS 6. Bartuva (tarp Luobos ir Apšės upių) Baltijos jūra MINIJOS BASEINAS 7. Minija (nuo žiočių iki Dovilų tilto) JŪROS BASEINAS 8. Jūra (nuo žiočių iki Balskų užtvankos) Nemunas, dešinysis 9. Šaltuona (nuo žiočių iki Pašaltuonio k.) Šešuvis, kairysis AKMENOS – DANĖS BASEINAS 10. Akmena – Danė (nuo žiočių iki Kretingos užtvankos) Kuršių marios

Šio projekto pliusas - kad nėra skirstymo pagal žūklės būdus. Taisyklės tapo bendresnės ir aiškesnės. Minusas - priedai: neaišku kodėl 5 priede išvardintose upėse atskirai uždrausta gaudyti dirbtiniais masalais. Turi būti arba bendras draudimas arba jokio, nėra prasmės išskirti dirbtinius masalus, nes natūralūs yra ne mažiau “pavojingi”.

taip iseina pastatei 3 veliaveles ir nebegali niekuom gaudyti? nelogiska ir karpininkai uzsiputos - dauguma gaudo su 4 meskeremis

pala pala, nelabai suprantu kodel atsirado 3,4 ir 5 priedai? 3 priedas geras, del 4 ir 5 - muselininkams prastai. Visas Merkys - nesamone, rask zemupyje nors viena nersianti upetaki… nesamone kazkokia…

a ko tu neverkei kai spiningauti buvo draudziama Neryje ir kitur?

Taip, tai yra taisytinos klaidos, kurių neišvengsi, kai vienas žmogus skubiai rengia naują projektą.

Priedus galima tobulinti. Manau pliusas, kad atsisakyta reglamentavimo pagal žvejybos būdą ir reglamentuojama pagal masalus. Principas geras, o tobulesnį variantą parengti galima pataisius pagal protingus pasiūlymus. Plintusai, siūlyk konkrečius pakeitimus. Gerai

kodel as turiu verkt del spiningaujanciu? as nespiningauju, man tas draudimas netrukdo. Kam nepatinka - siulo savo varianta. Dabar pozicija tokia - leidziama muselininkams - kovojam kad ir jiems uzdraustu. Vietoj to kad kovot del savo teisiu… As galiu siulyt pakeitimus ir verkt del idiotisku draudimu gaudyt museline.

del priedu: prie 3 priedo - neturiu prie ko prikibt. kirlsiu ten galima rast, bet galima 3 menesius pakentet, leist ramiai nerst upetakiams. 4 priedas: Merkys. Siulyciau isskirt ruozus, nes upetakiu nerstavietes - Merkio ausktupys. Manau protinga butu leist museliaut zemupyje ir vidurupyje - upetakiu ten vienas kitas, ir tai jie traukiasi nerst i intakus. Zeimena kaip suprantu opus klausimas. Rudeniop Zeimenoje galima pasigaut neblogu kirsliu, zemupyje, vidurupyje. Galima butu riboti muses dydi, t.y. leist gaudyt kirlsinem musem. Suprantu, kad tai sureguliuoti yra sudetinga, vardan sventos ramybes, kad muselininkai nebutu apkaltinti dusinantys lasisas ir slakius - galima pakenten tuos tris menesius… Ula - taip pat butu skausmingas draudimas… gerai kimba kirsliai ant sausos museles… tas pats siulymas - musiu ribojimas. Apie Minijos ir Juros baseina nieko negaliu pasakyt - ten nezvejoju. 5 priedas Neris - vienintelis laikas kai gali pasigaut kirsliu. Galima vaziuot auksciau Zeimenos, arba siulau tai pati - riboti muses dydi, del Zeimenos tas pats - ruduo, dideliu kirsliu sausa musele metas… Nezinau kiek protingas yra siulymas riboti muses (kabliuko) dydi, bet jei inspektoriai butu pakankamai kompetetingi tai sukontroliuoti, manau butu tinkama iseitis. Neimanoma pagauti slakio, lasisos ar upetakio maza kirsline muse. Tarkim Uloje gali pasitaikyti vienetiniai atvejai, kai uzkibs upetakis, tiesa sakant net pavasari ar vasara tokie atvejai yra isimtis. tokie mano siulymai - nemuskit labai per galva ir nevadinkit pasikelusia elita. aciu. Labas

tai uzuot liberalizave zvejyba rudeni lasisinese upese vabscie viska uzdraude? ar as cia ka ne taip supratau?

tai dabar galit dziaugtis - uzdrausta ir muselininkams. Pagaliau lygiava-broliava…

tai nieks dar neuzdrausta - cia tik projektas kuris kaip matau turi daugiau trukumu nei privalumu jau kas perrase tai perrase

Blogai, kad draudimai nėra paaiškinti-pagrįsti. Suprantami draudimai atskiroms žuvų rūšims neršto metu. O va šie prieduose siūlomi draudimai, matyt, susiję su nerštaviečių ir neršti migruojančių žuvų apsauga. Nekaltas Galima būtų apie tai parašyti kelis žodžius, tada būtų aiškiau, ko norima ir nereiktų spėlioti. Gal ir tikrai kartais reikia drausti ne tik atskirų rūšių žvejybą, bet ir žvejybą bet kokiais būdais nerštavietėse. Tačiau niekaip nesuprantu, kokia prasmė gali būti drausti žvejybą vien dirbtiniais masalais (5 priedas).

Pasiulymas: butu gerai kad pastabas ir pasiulymus del pakeitimu issakytumete ne tik cia (nes taip ir liks tik issakyta), o siustumete: R. Zilinskui [email protected]

5.4 draudimas parduoti tau priklausinacia zuvi? Tai gal uzdraus parduoti teisetai priklausancia masina , nama? Aciras gudrociu sakanciu kad dovanoja zuvi uz simbolini mokesti. Rejktu teisininku konsultacijos ir pakeisti formuluote, bet draudimas parduoti laimiki reikalingas 14 ir 17 tai jeigu sugausiu 65 karosus po 70 gr. viso 4550g tai 14p. nepazeisiu ale pazeisiu 17 (draudinas sugauti 50 vnt.)?

Visai normalus ir būtinas draudimas. Jis labai padėtų (norint) sukontroliuoti visokius prie parduotuvių žuvis pardavinėjančius brakonierius. Nes dabar gali pribrakonieriauti maišus žuvies, nešti jas po dėžę ir pardavinėti kaip meškere pagautas žuvis.

Taip, šis punktas prieštaringas. Nes iš vienos pusės nevertingų rūšių žuvų galima primeškerioti kiek nori, o iš kitos pusės jau ribojama, kiek jų galima pagauti masalui. Mano nuomone, vertėtų riboti nebent vertingų rūšių žuvelių skaičių masalui.

Siūlyčiau 14 ir 17 punktus truputį pakeisti: 14. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį, šamą, ne daugiau kaip po 3 vnt. margųjų upėtakių, salačių, kiršlių, ūsorių, ne daugiau kaip po 5 vnt. vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, žiobrių, šapalų, meknių, ungurių ir ne daugiau kaip 50 vnt. vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris per parą neturi būti didesnis kaip 7 kg, **neskaitant didžiausios žuvies svorio. Į sugavimo normą neįskaitomos kuojos, plakiai bei nevertingos žuvys (už kurių neteisėtą sugavimą nenustatyti žalos atlyginimo įkainiai).**17. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30vnt. karosų ir ešerių, taip pat ne daugiau kaip 100 gramų uodo trūklio lervų. Nevertingų rūšių žuvų bei kuojų ir plakių sugavimo kiekis neribojamas. Masalą gaudyti leidžiama tik šių Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka įgijus teisę žūklei. Nėra prasmės riboti nevertingų (žuvų-šiukšlių) sugavimą. Dar verta padiskutuoti, kiek galima pasiimti vertingų rūšių žuvų: galiojančiose MŽT ribojimas galioja visoms vertingoms rūšims kartu, o naujame R.Žilinsko variante leidžiama pasiimti " po 3 upėtakius, salačius, kiršlius…" ir vietoj 5 kg atsiranda 7 kg limitas. Ar taip gerai ???

geraj cia Labasir kilogramai kaip mini vk_ ne 7 o 5 turetu but. Siulau visus “normalius” pakeitimu siulymus surink, parasyt viena meila ir forumo moderas Bangos zveju klubo vardu i “zukles” maila nusiuncia. ?