Vėlinės ar Hellowynas ?!

Vėlinės ar Hellowynas ?!

Artėjant šiom šventėm, įdomu būtų padiskutuoti apie šių abiejų švenčiu privalumus ir trūkumus, ypatumus ir įdomybes. Taigi - ar skaptuojat moliūgus ? TūsasApie vėlinių tradicijas - gal kas ką įdomaus žinot apart kapų lankymo?

nea - moliugu neskaptuojam Cha chalapkricio 1-oji - susikaupimo diena…diena, kai prisimenu tuos, kurie mane yra palike…

…turime seimos tradicija…lapkricio 1d. lankyti Rasu kapines ir uzdegti zvakutes ant tu kapu, kuriejau yra apleisti…kuriu niekas nelanko… Angelas…o jei ta diena sninga…po Rasu apylines pasivaikstom… o del Hellowyno…tai ne lietuviu svente…o jos atkartoti, taip kaip is tiesu si svente yra svenciama svetur mums nepavyksta…todel gaunasi iskreipimas, tarsi sudergiama ir viena ir kita…ale dar viena svente pasilinksminimui [nors linksmintis galima ir be special progu]

geriau Vėlinės. Ramybė susikaupimas ir t.t. Geraines vein su hellovynasi ir kitokiomis šventėmis žmonės išmoksta tik linksmintis persiliksminti ir t.t. nors būtent prieš šią šventę neturiu nieko blogo Nekaltas

Vėlinės, nes tai ramybės, susikaupimo, apmąstymo metas. Helovynas - amerikietiška šventė, mažai ką turinti bendro su tikromis Vėlinėmis. Važiuosiu į kaimą, tai kapus lankysim, ant artimų mirusiųjų kapų uždegsim žvakutes.

Hellowyno - kol kas as dar nelaikau svente Lietuvoje Man kol kas artimiau yra velines Gėlė

…As esu tik uz lietuviskasias Velines…Tai ne tik susikaupimo ir kapu lankymo diena, bet ir diena, kai visi susirenkam prie vieno stalo ir dalinames atsiminimais.

Galima net teigti, kad Helovynas yra gyvųjų, o Vėlinės - mirusiųjų šventė.

Aplankau kapus,ir man po to jau ne moliugu,ne dar ko nors nereikia Ne Liūdnas Gėlė Angelas o ypac siais metais.Neizvelgiu per sias dienas jokios sventes,vakaroniu,moliugu,zaidfimu ir t.t

hellowynas ne svente.

Kazkuriais metais skaptavau moliuga ir visai neblogai gavos, padejau ant palanges pries kitu namu langus…viduj zhwake uzdegiau Cha cha Girtas fajnai turejo atrodyt Laimingas o sejp…hellowynas kazkaip nelietuvishkai skamba…jo ir nesvenciu Nekaltas o per velines tai visada degioju zvakutes kapinese Taip

Visada, renkuosi, tai kas arčiau mano šaknų ir nepripažįstu tokių švenčių, kaip Helloweenas, ar tais valentino dienos.Velniop, gal ir nelinksmos tradicinės lietuvių šventės, bet kas pasakė, kad šventė visada turi būti linksma? Per Vėlines, visada stengiuosi nueiti aplankyti vakarais, kada viskas nurimsta, kada nėra maišaties,triukšmo kapinėse. Labai didelį man įspūdį paliko praeitais metais, matytas Petrašiūnų panteonas, dar niekad neteko matyti ant vieno kapo tūkstančius žvakučio.Įpūdis…nepakartojamas, ilgam įsimintinas. Angelas

hmz waraw i wilniu svest hellowyno ;] zinau kad bus tusas su uzgavieniu kaukem… ;] tiek

Atsakant į imogen prašymą, radau šiokios tokios ganėtinai įdomios medžiagos: Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės, Ilgės Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į “vėlių suolelį”, kad motinos mylimas sūnus tampąs “vėlių ženteliu”, o dukrelė – “vėlių martele”, kad jie išeiną pro “vėlių vartelius”. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Neveltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu. Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais. Dzūkės seniau šią dieną šeimai patiekdavo nekasdieniškų valgių – grikinio saldienio ir šaltanosių. Saldieniui vandeniu užmaišytus grikinius miltus porą dienų paraugindavo, paskui tešlą dar pasaldindavo sacharinu ir iš jos kepdavo bandeles. Šaltanosiai buvo daromi iš panašiai kaip šiandienos cepelinams sutarkuotų ir nuspaustų bulvių, į paplotėlio vidų įdedant trintų aguonų ar kanapių. Išvirti ir atšaldyti paplotėliai buvo valgomi su “meškos pienu” – pasaldintu aguonpieniu. Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje, buvo paprotys per Vėlines pjauti aviną, o jo mėsą išdalinti pavargėliams. Senovėje avis ar ožys buvo pjaunami ritualinei padėkos mirusiesiems už jų globą tais metais puotai. Gervėčių lietuviai elgetoms išdalyti būtinai kepdavo mažų bandelių, o avies mentelė aukojama bažnyčiai. Manyta, kad elgetos turi paslaptingą ryšį su mirusiaisiais, yra tarsi mirusiųjų ar gyvųjų tarpininkai. Buvo manoma, kad per Vėlines pavojinga vykti į kelionę, ginti gyvulius ir palikti juos naktį juos lauke. Bijota, kad klaidžiojančios vėlės gali pakenkti kelyje sutiktiems. Vakare susirinkusi prie stalo šeimyna melsdavosi, valgydavo tylėdama, netyčia nukritęs maistas buvo paliekamas toms vėlėms, kurių nebuvo kam pakviesti. Per Vėlines buvo paplitęs ir paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys. Per Vėlines buvo pagerbiamos ir “klajojančios vėlelės”, t.y., nesava mirtimi mirusieji. Buvo tikima, kad tokios vėlės (pvz., mirusių nekrikštytų kūdikių) per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos maldų. Visų šventųjų diena Visų šventųjų dienai iš senovės liaudis teikia ypatingą prasmę. Manyta, kad tą dieną gimęs kūdikis, suaugęs būdamas šermenyse, matysiąs vėles: juk buvo tikima, kad mirusio žmogaus vėlė būna prie palaikų tol, kol mirusysis įdedamas į karstą ir išnešamas į kapines. Iš Visų šventųjų dienos reiškinių buvo spėliojama apie artimesnius ar net pavasario orus: “Jei per Visus šventus lapai tebėra ant medžių, tai ateinančiais metais bus ligos, marai”; “Jei per Visų šventę su ledu, tai per Kalėdas su bradu”; “Visi šventi su ledu, šventas Jurgis su lapu”. Kadangi jau nebėra kur skubėti su darbais, sakoma: “Ant visų šventų nebėr nė pietų”, vadinasi, jau maža dienos. Per Visus šventuosius ir Vėlines buvo draudžiama ką nors lopyti, nes ėriukai gimsią margavilniai, lyg sulopyti.

stikse, o gal dar ir ape Hellovyna surastum? Šypsena

neshvenciu Hellowyn’o… tai amerikietishka tradicija, o ash uzkietejus patriote Cha cha

velynes turi but velynes,nors kiekvienas gali pasirinkti buda jas praleisti savaip

velines tokia lietuviskesne diena, o helloweenas tai americanskaja svente. kazkaip helloweeno isviso neminiu, ir man jokio ypatingumo ta diena neduoda. kas liecia velines, tai buna kapiniu aplankymas, susikaupimas, dar pas gimines kokias nuvaziuojam.tik tiek

O aš Vėlinių nešvenčiu ir po kapines važinėt nekenčiu. [ypatingai - dar pagerbt and so on…] Jei žmogų gerbiau kai jis buvo gyvas, gerbsiu ir toliau kai bus miręs ir nepriklauso ar tai vėlinės ar valentino diena, pagarba išlieka visuomet. O ten pvz stovėt prie giminių kapų, kurių net nepažįsti normaliai, man atrodo ganėtinai nelogiškai. O Hellowynas tai super. Kas kaip nori tas taip švenčia ir koks skirtumas amerikietiška čia kultūra ar lietuviška?Anyway…kiekvienam savo, tačiau iš nieko neverta išpūst didelio burbulo.