Katino kraustymasis
<p>Gyvenu priemiestyje ir turiu suaugusi katina laisvai vaikstanti laukais. Nutiko taip, kad greit kraustysimes i miesta i daugiabuti. Labai noreciau pasiimti ir savo zveri kartu, bet… Siunciau e-mail Bubastei, klausiau kas geriau- ar palikti ji savo teritorijoj, ar iskastruoti ir apgyvendinti bute. Patare, katuka palikti, jei bus priziuretas (tikrai zinau, kad taip). Bet del tikslesnio atsakymo reiktu dar su jais daugiau pasisneketi, bet kol kas neturiu laiko ten nueiti. Ir niekaip negaliu susitaikyti su mintim, kad reiks issiskirti su augintiniu. Vis audziu minti, kad gal galima pasiimti kartu.
Ar teko kam nors toks skaudulys? O gal persikraustet kartu ir viskas buvo gerai?</p>
<p>siaip manau kad gyvenusi lauke katina uzdaryt namie butu ziauroka siaip… na patektu kaip i kalejima… nebent nuo mazens kai auga namie, niekur neina tai ir problemos nebuna… Aisku galima pabandyt kuriam laikui pasiimt su savim ir paziuret i reakcija, kai neisleidinesit i lauka… na bet jam bus sunku nes jis prates prie kitokio gyvenimo…</p>
<p>iskastravimas pades tik nuo teritorijos zhymejimo. nuo to katukas tirkai neturetu geriau jaustis gyvendamas bute… jausis kaip dezhej uzhdarytas…</p>
<p>As ruosiuosi kraustytis i kita buta, mano kacius naminukas - i kiema neina, bet vis tiek bus streso.
Ar teisybe sako, kad katinai prie vietos prisirisa, o ne prie zmoniu? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”></p>
<br>
<br>
<p>O chia jau tikrai nuo pachio individo priklauso!</p>
<br>
<br>
<p>na musishkis, kai persikraustem, keleta dienu tupejo giliausiam kampe ilindes tokiom akim <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile5.gif” alt=“Apakęs”> ale apsiprato per keleta dienu ir viskas <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/good.gif” alt=“Gerai”></p>
<p>nu nzn katinui tiktai bus blogai persikraustyti is namo i buta<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/ne.gif” alt=“Ne”> mano kyca tai persikrauste is buto i nama tai streso jokio, o vat del tavo kaciaus tai jau <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”></p>
<br>
<br>
<p>tikiuosi maniske irgi apiseis tik su keliu dienu needimu - trumpalaike dieta jai neturetu pakenkti <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile6.gif” alt=“Cha cha”>
bet jei susigalvos, kad jai senoje vietoje buvo smagiau gyvent ir iseis jos ieskot? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”></p>
<p>buna kd isena senos vietos ieskot, jei pavyks duris atsirakint<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/f10.gif” alt=“Juokiasi”> bet siaip jei pareis i sena vieta tai jau nieko neliks tik ten ir palikt ir prasyt kad kas priziuretu</p>
<br>
<br>
<p>Taviskis tai gal ir nelabai pajus, kas nutiko. Juokauju<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/tusas.gif” alt=“Tūsas”>.
Visoj literaturoj raso, kad katinai butent prie vietos prisirisa, bet neseniai perskaiciau, kad yra veisliu, kurios prisirisa prie zmoniu. Tai as bijau ji palikti, nes kazkoks kitoks nei visi kaimo katinai yra ir dar priedo pamestinukas, nezinia is kur atsirades. Tai prisigalvoju, gal koks truputi veislinis.
Ir dar teta turejo katina. Toks naminis buvo, nuo keliu nenulipo, bet kai teta i ligonine atsigule, tai namo tik 5min. uzkasti pareidavo. O jei butu negrizus? Tai visai butu namus palikes. Pergyvenu, kad maniskis paliktas isvis is namu neiseitu valkatauti.
O kai pradedu isivaizduoti, kaip jis pareina namo ir gailiai gailiai (oi kaip moka) palei musu kambario duris kniaukia, tai taip ir <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/broke.gif” alt=“Sudužusi širdis”> ir norisi <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/zliumbia.gif” alt=“Žliumbia”></p>
<br>
<br>
<p>nenoriu palikti <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/zliumbia.gif” alt=“Žliumbia”>
ten nuomojamas butas, kas nores nuomotis buta kartu su kate? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”> <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile6.gif” alt=“Cha cha”></p>
<br>
<br>
<p>sirdis <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/broke.gif” alt=“Sudužusi širdis”>, jei reiktu savo burbekle namu darkytoja palikti <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/zliumbia.gif” alt=“Žliumbia”> <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/zliumbia.gif” alt=“Žliumbia”> <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/zliumbia.gif” alt=“Žliumbia”></p>
<p>Ne visu veisliu katinai prisirisha prie vietos, pvz mano visos kates yra prisirishusios prie manes ir mano vyro(ta prasme zmogaus).</p>
<p>As siulyciau tau pabandyti parsivezti su savimi katina, nes jei paliksi taigi tau kiekviena diena shirdis skaudes <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”>
O <b>blogiausiu atveju</b> atsivezus uzdek jam spalvota ankakli su savo nauju adresu ir kartais leisk jam pasivaikshcioti po kiema. Tik priesh tai eik kartu ir daug kartu parodyk kelia i naujus namus, nes katinai daznai neskiria aukshtu pvz.</p>
<p>aš tai jokiu būdu nepalikčiau. aišku mano irgi iš tų katinų, kurie prisirišę prie žmogaus plius naminis, tai man lengva kalbėt. visgi pabandyk jo nepalikti. įdomu, ar jis smėlio dėže naudodavosi, ar į kiemą bėgdavo reikalui prispyrus?</p>
<p>1)prieš įnešdami katiną į butą, uždarykit langus. ypač jeigu tai daugiaaukštis, o katinas buvo pratęs šokinėt per langą, nes tarkim gyveno pirmam aukšte.
2)įnešus pirmas ir labai svarbus veiksmas - įkelti katiną į jo smėlio dėžę, kuri turi būt iškart numatytoje pastovioje vietoje.
3)paskui paglostykit katiną, parodykit jam kur maistas, kur vanduo ir galit palikti apsiprasti kokiai valandai. ypač jeigu jis atrodo suglumęs.
4)prieš vesdami į lauką prisekit pavadėlį, o jeigu vėliau leisit palaidą, tai tik su antkakliu.
5) savaitgaliais pasiimkit kartu į gamtą. tokiais atvejais aš pavadėlį keičiu labai ilga ryškia skalbinių virve <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile2.gif” alt=“Mirkt”></p>
<p>Labai aciu uz patarimus ir uzuojauta. Susedom mes savaitgali trise -as, vyras ir katinas- ir aptarem musu padety. Kadangi katinas visais klausimais pasisake neigiamai, tai nusprendem palikti ji tetos prieziurai. Liudna, taciau tikrai bus daugiau problemu, nei naudos, jei ji vesimes. Atvaziuosime jo palankyti dazniau, o jei labai liudes, tai tada ziuresime.
O visais gerais patarimais, manau, pasinaudosime aukledami nauja kaciuka.</p>