Kaip "priristi" vyra.

Kaip "priristi" vyra.

O as tai supratau taip:
(kaip drakoniukas sokolado fabrike sake)
man man ir dar kartama - egoizmas
visiems po lygiai bet man daugiau - meile
kitiems po lygiai o man nieko - pasiaukojimas

ZaliaZole rašė:

Tai va - as taip ir darau - kiekviena diena noriu buti jam idomi - ir jauciu, kad tai pradeda mane slegti. Nezinau ka daryti. Mes pazistami neseniai ir as nenoriu, kad jis galvotu, kad as be jo labai vienisa, nors tokia ir esu…

  1. Su Tavimi buti labai paprasta
  2. Jokiu pasiulymu. ( kur eiti, kaip leisti laika ). Siulo Vyrai
  3. Tu savarankiska, uzsiemusi, gali but viena (nesvarbu, ka jauti)
    Vyrai idomu su Tavimi, kol reikia Tave uzkariaut. Nejaugi Tavo gyvenime
    nebuvo Vyrai, kurio Tu nenori ? Kaip jis laksto is paskos. Juk idomu Tave uzkariaut. Ir Tas, kuris patinka elgsis panasiai, jei galvos, kad Tau jis nelabai reikalingas.

Megė rašė:

pasakykit man ar vyras atstums moterį, kuri jo laukia šiltuose namuose, su vakariene ant stalo, vaiku užmigdytu, kambariais sutvarkytais ir lova paklota?

Kiek zhinau, butent tokias dazhniausiai ir atstumia.

Megė rašė:

pasakykit man ar vyras atstums moterį, kuri jo laukia šiltuose namuose, su vakariene ant stalo, vaiku užmigdytu, kambariais sutvarkytais ir lova paklota?

utopijos sala visai i tema, nejau buna tokiu "idealiu zmonu", kurios tiek darbu nudirbti speja…ir namus susildo, ir vakariene ne tik padaro, bet ir i stala paduoda, vaikus uzmigdo, kambarius sutvarko ir dar lava pakloja, vaje vaje, tikrai utopija…

problema didziausia ir yra tame, kad mes iprate aukotis, net nepasiteiraudami, ar is tiesu kazkam ta jau tokia didele auka reikalinga, ir samoningai ar nesamoningai laukiame atpildo, o kai nesulaukiame atpildo buna labai negerai, oi negerai, vat tada ir prasideda ziezirbu laidymas, niurzgimas ,zyzimas, hrrrrr…isvada persasi kokia, prie visu auku reikia nepamirsti saves, reikia truputuka saikingo egoizmo…

kaip sekas visiems

Pririšti galima gyvulį prie grandinės arba prisirišti akmenį po kaklu.
Kai pasijunti rišamas, pabunda stačiai instinktyvi baimė - ar ne į skerdyklą veda?
Todėl

  1. negalima manipuliuoti ir slapukauti.
  2. turi būti atvira ir
  3. pasakyti, jog bijai likti viena,
  4. jog tau labai reikia vyro paramos,
  5. jog tvirčiau jaustumeisi ištekėjusi už jo.
    • visa kita, kas tau svarbu.

Mano supratimu tai svarbiausi ir pakankami motyvai.
Jeigu jam to nepakanka, ar tau reikalingas balastas?

Megė rašė:

Sveiki as naujoke
o priristi vyra labai lengva

Labas, Mege. Tik cia neklausia nuomones - lengva ar ne priristi vyra, bet praso patarimo - kaip tai padaryti.

Manau, jei tau tai daryti lengva, tu galetum pasidalinti patirtimi su ZaliaZole ir pagalbeti jai. Man pvz. irgi idomu kaip galeciau buti suvystytas Mirkt

vyrams svarbu matyt greta teigiama pavyzdi…taigi pasistenk turet draugu, kurie irgi augins mazus vaikus…

kovė rašė:

Šiaip mes jau seniau rašėm ,kad vyrai ,sužinojė apie nėštumą , pasidaro kažkokie keisti. Bet tai praeina. Kantrybės.Tik pati nebūk irzli ir priekabi.

Ne keisti, o pasimete. Naturalu, kai mes laukem vaiko, mane vis grauze abejones - ar sugebesiu as priziureti vaika? Ar rasiu tam laiko? Ar vaikas manes nebijos? Ar mokesiu su juo bendrauti. Kai susilaukeme, viskas issisprende naturaliai.

Gal vyrai yra tokie, kad jiems reikalingas aiskumas ir logika, o nezinomybe jie vertina kaip gresme? Visokias baimes labai pakursto visokie straipsniai spaudoje - ko vaikui reikia kad jis augtu tobulai (visi to norime). Ir dar ivairus draugu pasakojimai - "vaikas nezinia ko klyke - visa nakti nemiegojau", "vaikas viska dauzo namuose", ir t.t. Zodziu tada atsiranda naturali baime ir nepasitikejimas savo jegomis - ar as galesiu?

Ir ko gero geriausias vaistas butu antrosios puses komplimentai ir parama - "as tikiu, tu sugebesi", "darysime viska kartu" ar bent jau darbu pasidalinimas - "as auginsiu vaika, tu uzdirbsi pinigus seimai", nors nelaikau tokio varianto idealiu.

Del metrikacijos tau visiskai pritariu - kiekvienai besilaukianciai reikalinga ramybe ir garantijos. Tik ir tokius dalykus reikia daryti atsargiai. Aisku, tas bachuras galetu ir pats susiprasti, pasiulyti savo ranka, sirdi… ir isspresti visus neaiskumus. Bet kuriuo atveju sekmes tau, ZaliaZole, palaikau tave moraliskai.

metrikacija dėl garantijų - man asmeniškai nelabai nesuprantamas dalykas… jei žmonės myli vienas kitą - anksčiau ar vėliai susituoks, jei ne - nemanau, kad metrikacija ką nors išspręs…
kai aš pradėjau lauktis, iš principo nenorėjau jokios metrikacijos: man vestuvės yra kažkoks šventas reikalas, kurio visiškai nenorėjau painioti su nėštumu ar kitaip skubinti…
kas dėl vaiko registracijos, tai dabar duoti vaikui tėvo pavardę nėra jokių problemų, skirtumas tik tas, kad registruoti turi nueit abu tėvai…

čia, aišku, tik mano nuomonė, juk kiekvienas elgiasi taip, kaip jam atrodo teisinga…

dar prisiminiau: kažkada kažkokiam žurnale skaičiau istorijas kaip netekėjusios merginos pranešė savo draugams apie nėštumą ir apie jų reakcijas…
atsimenu tik vieną: mergina nebuvo tikra dėl jų tolesnių santykių, todėl tiesiai šviesiai jam pasakė maždaug: "aš laukiuosi, bet tu neprivalai likti su manim, jei nenori; aš susitvarkysiu ir pati".
vyrukui iš pradžių lyg ir palengvėjo, bet kuo daugiau jis galvojo apie savo būsimą vaiką, tuo aiškiau suprato, kad nori jį auginti ir tuo pačiu vesti jo mamą… ir viskas baigėsi laimingai…Šypsena

is savo karcios asmenines patirties nepatariu, Zole, to vyro priristi. Nieko is tokios seimos vis tiek neiseis. …
As praradau daug sveikatos ir isliejau daug asaru, megindama panasiomis aplinkybemis sukurti "tikra" seima su abiem tevais. Klausydavau jo tevu priekaistu del sugriauto sunaus gyvenimo (susituokeme 4 kurse), su nuoskauda stebejau, kaip i vestuves jis kviecia savo gimines (pranesdavo kaip apie laidotuves), o gimus sunui ta fakta kelis menesius stropiai slepe nuo bendradarbiu ir giminiu. namusoe jo nebudavo, apie sunu girdeti nenoredavo…Negere, dirbo, bet savo tevams…seimos neislaike. Jis is tiesu ir netapo mano vyru. Kai po dvieju metu su juo skyriausi, staiga pabudo visi jausmai vaikui. Ir iki siol ta vaika globoja, remia materialiai ir pasiima savaitgaliais pas save. Sunui jau 6 metai, as istekejau antra karta ir nesikamuoju su "ne tuo zmogumi"
Tai va, ZaliaZole, tuo viskuo tenorejau pasakyti - nezemink saves ir negalvok, kad be vyro esi maziau vertinga ar kad vaiko tevas butinai turi gyventi su motina. Zmogus gali buti geras tevas jusu vaikui, bet tavo santykiai su juo, ypac jei remsis vienpusemis pastangomis "priristi", bus sunkus…O gyvenimas ilgas ir sunkus…

Jeigu nores,tai ir pabegs…Nuo to vaistu nera…

Hm… nezinau…

O tagis, kaip Tau baigesi del to nestumo? Ar pasakei vaiko tevui ir tevams? Kokia ju reakcija buvo? Klausiu shiaip, del idomumo. Vis gi temoje buvo tiek daug issakyta minciu, interiansna ar jos Tau padėjo?

O ar jau pastebėjai, kad ruošiasi bėgti?

Begt nesiruosia, bet pasidare toks abejojantis viskuo. Baisu.

Tėvelis? Ar kitas?
ZaliaZole rašė:

Begt nesiruosia, bet pasidare toks abejojantis viskuo. Baisu.

zaliazole, kaip sekasi su maziuku ir vyru ?